Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 5 %
Naktį18°C debesuotumas 2 %
Komentarų topas
Grafų Chodkevičių giminės herbai: kairėje – Koscieša, dešinėje – Grifas su kalaviju

Kretingos savivaldybės administraciją pasiekė pilietinė iniciatyva, kuria siūloma Jono Karolio Chodkevičiaus garbei pakeisti Kretingos rajono savivaldybės herbą, panaudojant jam vieną grafų Chodkevičių herbo ženklų – grifą. Ta proga siūlau žvilgtelti į Chodkevičių ir Grifo herbų istorija.

Herbas yra svarbus įvairių luomų, giminių, asmenų, organizacijų, teritorinių-administracinių vienetų, miestelių, miestų ir valstybių heraldinis ženklas, pagrindinis jų simbolikos atributas.

Pirminis Lietuvos didikų Chodkevičių giminės herbas vadinasi Koscieša. Pasak legendos, jį lenkų karalius Boleslovas Drąsusis suteikė 1072 m. mūšyje pasižymėjusiam riteriui Kosciešai. Esą herbas vaizduoja narsiojo riterio kalaviją ir ant jo padėtą iš kūno ištrauktą priešo strėlę. Kitaip šį herbą lenkai dar vadina Sčegomia. Po 1413 m. Horodlės unijos Lietuvos didikams prisiėmus lenkų bajorijos herbus, Kosciešos (Sčegomios) herbas tapo Chodkevičių giminės ženklu. XVI a. antroje pusėje Bychavo šakos Chodkevičiai savo giminės herbą modifikavo, pradėdami naudoti dviejų laukų skydą, kuriame greta Kosciešos simbolio atsirado grifo ženklas. Ši permaina siejama su svarbiu šiai giminei įvykiu, kai Šventosios Romos imperatorius Karolis IV 1555 m. suteikė Jono Karolio seneliui Jeronimui Chodkevičiui ir jo palikuoniams grafo titulą.

Grifo herbo skydas

Grifas, kitaip – grifonas, yra senas kilmingųjų giminių ženklas, kurį naudojo per 450 didikų giminių. Pasak legendos, jis atsirado VII–X a. Dakijoje, iš kurios pasklido Vidurio ir Rytų Europos kraštuose. Lietuvoje pirmasis jį 1413 m. prisiėmė didikas Butautas Montigailaitis.

Grifo herbas tapo meilės gimtajam kraštui, jėgos ir kovos už laisvę simboliu. Šio herbo skydo laukas yra raudonos spalvos, kuri yra gimininga ugniai ir laikoma gyvybingumo bei jėgos šaltiniu. Skyde vaizduojamas ant užpakalinių kojų atsistojęs šėlstantis grifonas – chimerinė mitologinė būtybė, kurios priekinė dalis yra erelio, o užpakalinė – liūto pavidalo. Grifonas laikomas dviejų pasaulių valdovu: liūto kūnas simbolizuoja žemę, o erelio galva su ilgomis ausimis bei pakeltais sparnais – dausas. Liūto kūnas vaizduojamas su paukščio nagais, pakelta uodega ir pakeltomis priekinėmis kojomis. Erelio galva, sparnai ir liūto kūnas yra baltos spalvos, reiškiančios tobulumą ir draugiškumą, o nagai ir snapas – aukso spalvos, simbolizuojančios žemės galias, išminties troškimą ir autoritetą.

Kretingos krašte Grifo herbą naudojančios didikų giminės pasirodė XVI a. antroje pusėje. Tai buvo Jono Karolio tėvas, Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius, 1572 m. įsigijęs karališkąjį Kretingos dvarą. Kitas asmuo buvo 1593 m. Jono Karolio žmona tapusi Sofija Mieleckaitė, kuri iš tėvo paveldėjo Mieleckių giminės herbą su grifo ženklu.

Uždauguvio (Livonijos) kunigaikštystės herbas

XVI a. antroje pusėje pradėto naudoti grafų Chodkevičių giminės herbo skydas raudonos spalvos, padalintas į dvi vertikalias dalis. Kairėje, pagal heraldikos taisykles dešiniajame lauke, yra Kosciešos ženklas: sidabrinė strėlė su smaigaliu viršuje, skersiniu per vidurį ir dvišaku galu apačioje. Dešinėje, t. y. kairiajame lauke, statmenas stovi sidabro spalvos grifonas su auksiniu snapu, priekinėmis letenomis ir kojų nagais bei raudonu ilgu liežuviu. Skirtingai nuo Grifo herbo, grafų Chodkevičių herbe grifonas dešinėje letenoje laiko virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksiniu efesu. Virš skydo kyla riterio šalmas su auksiniu medalionu bei brangenybėmis inkrustuota auksine karūna, o virš jos – pasikartojanti grifono su kalaviju figūra. Skydą juosia raudonos ir baltos spalvų akanto pavidalo mantija. Seniau heraldikoje šis herbas buvo laikomas Kosciešos herbo atmaina, vėliau vadintas Grifo su kalaviju herbu, o pastaruoju metu vadinamas Chodkevičių herbu.

Prisiėmę naująjį herbą, senąjį giminės simbolį grafai Chodkevičiai tebenaudojo dar ir XVII a. pradžioje. Apie tai liudija šios giminės kriptoje Kretingos pranciškonų bažnyčios požemiuose esantis Jono Karolio jauniausiojo sūnaus Kazimiero Jono Chodkevičiaus, mirusio 1605 m., sarkofagas, ant kurio pavaizduotas lauro lapų vainiko apjuostas Kosciešos ženklas. Ant kitų karstų dangčių išgraviruoti asmeniniai mirusiųjų herbai, o Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės ir Kristinos Marijos Chodkevičiūtės-Farensbach sarkofagus papildomai puošia jų vyro ir dėdės Jono Karolio Chodkevičiaus asmeninis herbas. Pranciškonų vienuolyno fundatorių asmeniniai herbai nuo XVII a. pradžios puikuojasi ir ant bažnyčios pagrindinių durų.

Jono Karolio Chodkevičiaus (kairėje) ir Sofijos Mieleckaitės asmeniniai herbai ant Kretingos bažnyčios durų

Asmeniniai herbai yra tarsi pasas, liudijantis savininko kilmę ir giminystės ryšius. Tokio herbo skydą sudaro mažiausiai keturi laukai: viršutiniuose laukuose vaizduojami savininko tėvo ir motinos, o apatiniuose – abiejų močiučių (t. y. tėvo ir motinos motinų) herbų ženklai. Durų kairėje pusėje esančio Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydas padalintas į penkis laukus. Kairėje raudoname viršutiniame lauke matosi Chodkevičių herbas Koscieša, o apatiniame, taip pat raudoname lauke – tėvo motinos Onos Šemetaitės herbas Korčakas. Viduriniame raudoname lauke per visą skydo aukštį puikuojasi grifonas su iškeltu kalaviju. Dešinėje, viršutiniame mėlyname lauke yra motinos Kristinos Zborovskos giminės herbas Vanagas, o apačioje – senelės iš motinos pusės Onos Konarskaitės herbas Abdankas. Virš skydo yra trys šalmai su karūnomis, virš kurių kairėje kyla povo uodegos plunksnos, viduryje – grifono pusfigūrė, o dešinėje – vanago figūra.

Durų dešinėje pusėje esantis Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės herbo skydas padalintas į keturis laukus. Jo kairės pusės viršutiniame raudoname lauke pavaizduotas Mieleckių giminės herbo grifas, o apatiniame žydrame lauke – senelės iš motinos pusės Elžbietos Šidloveckaitės herbas Odrovonžas. Dešinės pusės viršutiniame geltoname lauke yra motinos Elžbietos Radvilaitės giminės herbas Trimitai, o apatiniame lauke – senelės iš tėvo pusės Onos Kolia herbas Junoša (Avinas). Virš skydo kyla du šalmai su karūnomis, o virš jų – grifo (kairėje) ir erelio pusfigūrės.

Grudeko valsčiaus (Balstogės apskritis) herbas

Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių vyriausiojo sūnaus Jeronimo Krizostomo sarkofagą puošiančio herbo skydas, kaip ir tėvo herbe, padalintas į penkis laukus. Juose vaizduojami Kosciešos, Vanago, Grifo su kalaviju, Grifo ir Trimitų herbai, atstovaujantys Chodkevičių, Zborovskių (senelės iš tėvo pusės), Mieleckių (mamos) ir Radvilų (senelės iš mamos pusės) gimines.

Laikui bėgant kilmingasis grifas tapo ne tik didikų šeimų simboliu, bet taip pat plačiai išplito Lenkijos, Vokietijos ir kitų kraštų miestų ir teritorinių vienetų heraldikoje. Jį galima išvysti ir valstybinėje simbolikoje, o Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavoje grifas su vienaragiu prilaiko valstybės herbo skydą.

Jono Karolio tėvui Jonui Chodkevičiui 1561 m. prijungus prie Lietuvos nemažą dalį Livonijos žemių, jose buvo įkurta vasalinė Uždauguvio kunigaikštystė, kurios herbu 1566 m. buvo patvirtintas grifas su kalaviju, paimtas iš Chodkevičių giminės herbo. Tiesa, lietuvių istoriografijoje aiškinama, kad grifas nuo seno buvęs Livonijos simboliu, o ją prie Lietuvos prijungusiam J. Chodkevičiui leista šį ženklą naudoti giminės herbe šalia Kosciešos po to, kai 1568 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas patvirtino Jonui Chodkevičiui ir jo palikuoniams Bychavo, Muišės ir Šklovo grafo titulą. Latviams sukūrus savo valstybę, iš Chodkevičių atkeliavęs Uždauguvio kunigaikštystės grifas tapo Latvijos Respublikos herbo dalimi.

Iš Chodkevičių giminės herbo kilo ir sovietmečiu naudotas Kretingos miesto herbas, kurį 1970 m. sukūrė dailininkas Vytautas Kalinauskas. Jame vaizduojamas žydrame lauke stovintis stilizuotas geltonas grifonas su sidabriniais nagais ir virš galvos iškeltu sidabriniu kalaviju. Su šiuo atvaizdu buvo gaminami ženkliukai, suvenyriniai medaliai, tačiau valdžios įstaigose jis nenaudotas.

Atgimimo epochos pradžioje kilus susidomėjimui heraldika, pradėta atkurti miestų herbus. Lietuvos heraldikos komisijos nuomone, Kretingos herbas neatitiko heraldikos taisyklių, todėl, pasitinkant Magdeburgo teisės suteikimo Kretingai 380 metų jubiliejų, dailininkas Andrius Surgailis 1989 m. herbą pataisė: išryškino grifo figūrą ir atstatė heraldines spalvas. Skydo laukas tapo raudonas, grifo figūra ir kalavijo geležtė – sidabro, o nagai, priekinės kojos, snapas su liežuviu ir kalavijo rankena su efesu – aukso spalvos. Pataisytas herbas nuo 1989 m. puikavosi virš rajono savivaldybės pastato (Šv. Antano rūmų) pagrindinio įėjimo ir miesto vykdomojo komiteto pirmininko, vėliau – miesto mero, kabinete. Grifo ženklą savo atributikoje ėmė naudoti ir dalis savivaldybės įmonių.

Kretingos herbas su grifo atvaizdu. Dailininkai Vytautas Kalinauskas, 1970 m. (kairėje), Andrius Surgailis, 1989 m.

Lietuvos Respublikos Prezidentui 1993 m. patvirtinus istorinį, 1609 m. magdeburgijos privilegijoje Jono Karolio Chodkevičiaus suteiktą miesto herbą – Švč. Mergelę Mariją su kūdikiu, grifo ženklo rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių atributikoje buvo atsisakyta, o virš Šv. Antano rūmų portalo kabėjęs herbas buvo perduotas Kretingos muziejui. Panaikinus Kretingos miesto savivaldą, istorinis miesto herbas 1995 m. tapo Kretingos rajono savivaldybės simboliu. Grafų Chodkevičių herbo grifą šiandien naudoja Kretingos muziejus ir 2016 m. įsteigta Lietuvos kariuomenės motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“. Brigados emblemoje sidabrinis grifas stovi žaliame lauke. Jis su auksiniais nagais ir snapu, raudonu liežuviu bei iškeltu sidabriniu kalaviju su auksiniu efesu. Kairėje letenoje laiko Žemaičių seniūnijos, kurios seniūnais 1545–1616 m. (su pertraukomis) buvo grafai Chodkevičiai, herbą – raudoną skydą su juoda meška.

Kretingos muziejus grifą savo simboliu pasirinko 1989 m., atributikoje nuolat naudoja nuo 1993 m., o 2020 m. jį įteisino kaip savo herbą. Jo skydas raudonas, grifas – sidabrinis, su auksiniais nagais ir snapu, sidabro liežuviu, dešinėje letenoje laikantis sidabrinį kalaviją su auksiniu skersiniu.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ emblema (kairėje) ir Kretingos muziejaus herbas

Iš visų buvusių grafų Chodkevičių valdų šiandien pilną šios giminės herbą su Kosciešos ir Grifo ženklais naudoja vienintelis teritorinis-administracinis vienetas – Grudeko valsčius, esantis Balstogės apskrityje Lenkijoje. Valsčiaus herbe esama tik kelių spalvinių pakeitimų: Kosciešos ženklas ir virš skydo esantis riterio šalmas su karūna – auksinės spalvos. Šiuo simboliu Grudeko valsčiaus, buvusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, piliečiai ne tik atidavė pagarbą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje gilų pėdsaką palikusiems didikams, bet ir plačiai paskleidė žinia apie tai, kad šiame valsčiuje glūdi grafų Chodkevičių giminės šaknys.

Sveikintina ir kretingiškių pilietinė iniciatyva rajono savivaldybės simbolikoje įamžinti glaudžiai su Kretinga susijusią vieną garsiausių ir įtakingiausių XVI a.– XVII a. pradžios Lietuvos didikų giminių, kurios atstovai, ypač žymusis karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, turėjo didelės įtakos Žemaičių seniūnijos raidai. Chodkevičiai Žemaitijoje pastatė magdeburginius Skuodo (Johanesbergo) ir Kretingos (Karolštato) miestus, pirmąsias Kretingos, Skuodo ir Darbėnų bažnyčias, bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, Kretingoje ir Skuode įkūrė mokyklas, o Kražiuose – kolegiją. Tačiau, net jei ir šią pilietinę iniciatyvą palaikytų didžioji dauguma savivaldybės gyventojų, jos įgyvendinti šiai dienai teisiniu būdu nėra galimybių, nes galiojantis Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymo 2003 m. gegužės 20 d. papildymo Nr. IX-1567 2-ojo straipsnio 2-asis punktas skelbia, kad „savivaldybės herbas yra jos centro herbas“.

Julius KANARSKAS

Kretingos muziejus


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas