Žygeiviai slidėmis įveikė 43 kilometrus

Kretingiškis Matas Mizgiris su sūnumi Vykintu slidėmis leidosi į 43 km žygį iš Kretingos į Plungės rajoną.

Kretingiškis verslininkas Matas Mizgiris, Nidoje įkūręs aktyvų poilsį gamtoje – žygius, buriavimą – propaguojančią įmonę „Irklakojis“, ir pats yra aktyvus žygeivis bei savitos sporto šakos – buriavimo ledrogėmis ir vėjaračiu – daugkartinis Lietuvos čempionas.

Praėjusį savaitgalį M. Mizgiris su bendraminčiais surengė aukšto meistriškumo LR ledo jachtų varžybas ant Rėkivos ežero Šiaulių rajone. O, besibaigiant žiemai, su 15-mečiu sūnumi Vykintu per 2 dienas slidėmis įveikė 43 km atstumą iš Kretingos į Stalgėnus Plungės rajone.

Buriuoja ant ratų arba pačiūžų

Nors pavasarėjant sniegas sparčiai tirpsta, tačiau, pašnekovo žodžiais, ant Rėkivos ežero dar laikėsi 30–35 cm storio ledas. Karantinas pristabdė M. Mizgirio pamėgto sporto entuziastus – pernai lapkritį neįvyko įprastai Nidoje rengiamas nacionalinis vėjaračių čempionatas. Tačiau šįkart susibūrė keliasdešimt entuziastų – aukšto meistriškumo sporto varžybas lauke leidžiama rengti, – M. Mizgiris ir vėl tapo jų nugalėtoju.

Buriavimas ledrogėmis ir vėjaračiu, pasak M. Mizgirio, yra panašūs: ledrogėmis buriuojama čiuožiant ant ledo, o vėjaračiu – važiuojant ratais ant kieto pagrindo, tam tinka aerodromai, didesnės aikštelės, pajūrio paplūdimiai.

„Ledrogės ir vėjaratis yra vieno gamintojo monotipas: jo konstrukciją sudaro vertikali burė, vairuojama pusiau gulomis, kad būtų kuo mažiau vėjo pasipriešinimo, ir primontuojamos pačiūžos arba ratai. Priklausomai nuo burės dydžio – Lietuvoje įprastai burės ilgis siekia apie 180 cm – galima išvystyti greitį iki 70 km, o su didesne bure – ir iki 120 km. Varžybose laimi ne technika, o sportininko įgūdžiai, esmė yra finišuoti pirmam“, – kalbėjo daugkartinis šios sporto šakos Lietuvoje čempionas.

Lietuvoje, patikino M. Mizgiris, šis sportas nėra naujovė: pirmasis ledo jachtų čempionatas ant Kuršių marių įvyko 1927-aisiais, ir sovietmečiu varžybos vykdavo Nidoje, ant Trakų, Šiaulių ežerų. Lietuviai jau dukart surengė pasaulio ęempionatus Nidoje ir Šiauliuose.

Lietuvoje rengiami ledo jachtų čempionatai, – M. Mizgiris daugkartinis jų čempionas.

Žygyje žavėjo žiemiškas grožis

„Studijų metais su Kauno technologijos universiteto žygeivių klubu „Ąžuolas“ dažnai leisdavomės į ilgus ir sudėtingus žygius, taip pat – ir slidėmis, esu pabuvojęs Kolos pusiasalyje, Rusijoje. Šįkart žygio į Stalgėnus iniciatorius buvo sūnus Vykintas – sumanėme aplankyti „babą“, mano mamą Virginą Mizgirienę. Sūnus žavisi lietuvio keliautojo Aurimo Valujavičiaus nuotykiais, nuolat stebi internete, kaip šis įveikė Dunojų, dabar kopia į ugnikalnius. Užsidegėme ir mudu jo entuziazmu. Kadangi žiema šiemet – labai graži, nusprendėme ir mes leistis į žygį slidėmis“, – apie sumanymą pasakojo M. Mizgiris.

Vykintas sudarė maršrutą, atstumas prilygo maratonui – 43 km: kelias vedė ne per kaimus ar miestelius, bet laukais, pamiškėmis. Nejuto monotonijos, atvirkščiai – buvo įdomu stebėti į žiemos rūbą įsisupusią gamtą: skarotus medžius, upelių slėnius, matė palauke sliūkinančią lapę, žvėrių pėdsakus. Prie Raiskių tyro ir ties Kulių kryžkele aplankė partizanų žūties vietas.

Čiuoždavo po 45 min., po to 5–10 min. poilsio. Oras pasitaikė labai giedras, dienomis tvyrojo 10-ies laipsnių šaltis, naktį temperatūra nukrito labiau.

Naktį palapinėje – snaigės

„Sutemus dar apie 2 val. čiuožėme tamsoje, po žvaigždėmis – buvo labai smagu. Pirmąją dieną nukeliavome mažiau negu tikėjomės – 18 km. Pasitaikė melioracijos griovių, be to, iš paskos tempėme roges su palapine, miegmaišiais ir kita manta. Nakvoti palapinėje buvo vėsoka, bet nešalta. Įdomus toks pastebėjimas: naktį verčiantis ant šono, pajutau tarsi sningant – pasirodo drėgmė nuo iškvepiamo oro kondensavosi, virsdama mažytėmis snaigėmis“, – įspūdžiais pasidalijo pašnekovas.

Močiutės sodybą pasiekė vėlyvą kitos dienos vakarą. Iš pradžių norėję pateikti jai staigmeną, tačiau artėjant prasinešė, kad šios neišgąsdintų. Ir finišo tiesiojoje, juokavo, buvo sutikti su karštais blynais.

Tokie žygiai, neslėpė M. Mizgiris, fiziškai nebūna lengvi, ir šįkart pasitaikė emocinių „duobių“, tačiau rezultatas ir pamatytas grožis atperka sunkumus, o įveiktas atstumas motyvuoja – užplūsta pasitenkinimas, išauga pasitikėjimas savimi.

• Rašyti komentarą (2)