Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 22 %
Naktį4°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sūnų jubiliejams pasodino vardinius sodus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-03-05
Genovaitė ir Antanas Žukauskai prie sodybos koplytstulpio, sukurto paties šeimininko. Už jų nugarų plyti sūnums skirti sodai.

Kretingos rajone, Pryšmančiuose, prieš dešimtmetį įsikūrę šiauliečiai Genovaitė ir Antanas Žukauskai puoselėja savo sodybą, prie jos veisdami vardinius sodus: savo jaunėlio sūnaus karininko Justino 30-mečiui pasodino 30 obelų, o vyriausiojo sūnaus Juozapo kunigystės 20-mečio proga pasodino 20 vynuogių. Ir kasmet šie sodai pasipildo vis nauju augalu ar medžiu.

Jūra viliojo abu sūnus

„Viskas prasidėjo nuo sūnaus Justino: kai prieš 5-erius metus jis šventė 30-metį, negalėjome jo pasveikinti, nes buvo stažuotėje JAV. Abu su vyru Antanu sugalvojome jam dovaną – pasodinti obelaičių sodą, kad dovana džiugintų ilgai. Jo gimtadienis spalį – per patį obelų sodinimo metą, ir šiemet Justino sode jau veši 35 obelaitės“, – nuotaikingai pasakojo G. Žukauskienė.

O sūnus Juozapas pernai rudenį šventė 20 metų, kai tapo, pasak motinos, Viešpaties vynuogyno darbininku – šiuo metu jis, pasirinkęs pranciškonišką vardą Marija, tarnauja Kretingos katalikų parapijos klebonu. „Nereikėjo nė galvoti, ką sodinti – pats sūnaus pasirinkimas pasiūlė mintį įveisti vynuogyną“, – atviravo pašnekovė.

Išsirinkę patvarių, mūsų krašte gerai derančių veislių vynuogių, pasodino jas lauke, o nedidelę dalį lepesnių itališkų sodinukų – šiltnamyje.

G. Žukauskienė prisiminė sūnų skirtingų kelių pasirinkimą: kadangi vyras Antanas sovietmečiu tarnavo jūreiviu, vaikystėje Juozapas mėgdavęs dėvėti jo jūreivišką kepurę ir, paklaustas, kuo norėtų būti, išdidžiai atšaudavęs – jūreiviu. Mokykloje sustiprintai mokęsis matematikos, gražiai piešęs, per Atgimimą susipažino su skautų judėjimu, tapo Viliaus Orvido bendražygiu ir įstojo mokytis teologijos filosofijos į Vytauto Didžiojo universitetą, pasirinko pranciškoniškosios tarnystės kelią. Visgi, tarnaudamas Kanadoje, Hamiltono parapijoje, mėgdavo buriuoti, plaukioti jachtomis.

Tačiau jūreivystė stipriai paviliojo kitą iš G. ir A. Žukauskų sūnų – jaunėlį, nors šis mokėsi sustiprintos anglų kalbos, meno mokykloje – groti birbyne, laimėdavo įvairiuose konkursuose. Tad tėvams Justino sprendimas stoti į Lietuvos karo akademiją buvęs netikėtas.

Juozapas Marija Žukauskas ir šiandien greta klebono tarnystės nepamiršta skautiškos veiklos, taip pat savanoriauja autizmu sergančių vaikų stovyklose.

Diplomą – iš JAV prezidento rankų

Šiandieną Justinas Žukauskas į savo biografiją jau įsirašė vieną itin įdomų faktą: baigiant studijas Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų laivyno akademijoje Anapolyje, Merylando valstijoje, diplomą su pagyrimu jam įteikė dabartinis JAV prezidentas Džo Badenas, tuomet buvęs valstijų viceprezidentu. „Įprastai šios prestižinės aukštosios mokyklos absolventams diplomus įteikia pats prezidentas, tačiau per ceremoniją D. Badenas pavadavo Baraką Obamą, – tad, šiandien galima sakyti, kad vis dėlto sūnus diplomą priėmė iš prezidento rankų“, – kalbėjo Genovaitė.

„Po pirmojo kurso Lietuvos karo akademijoje Justinas išsiuntė paraišką į Anapolio jūrų laivyno akademiją, į kurią iš viso pasaulio tepriėmė vos 12 asmenų. Ir įstojo. Teko mokytis 4-erius metus, vėl pradedant nuo pirmojo kurso, nes sistema – visai kita, mokymo lygis – labai aukštas. Ši akademija – didžiulė siekiamybė ir patiems amerikiečiams. Justinas gavo visą finansavimą ir aprūpinimą, ir netgi – rūbų komplektus, įskaitant fraką šventėms. Ir mudu su Antanu buvome pagerbti – pakviesti į JAV ambasadą Vilniuje“, – atviravo G. Žukauskienė.

Paskutinius dvejus studijų metus Justinas buvo fechtavimosi komandos „Epee“ kapitonas, taip pat ėjo Tarptautinio kariūnų klubo prezidento pareigas.

Misijos – į Somalį

Genovaitės žodžiais, 2010-aisiais akademiją baigęs su pagyrimu, Justinas gavo gerus darbo pasiūlymus JAV, tačiau nenorėjo ten likti – grįžo į gimtinę. Dabar dirba Lietuvos karinėse jūrų pajėgose laivo „Sėlis“ vadu. Jam suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto laipsnis. Pusmečiui buvo išvykęs į Somalį – vadovavo karinei misijai, saugojusiai humanitarinę pagalbą.

Po studijų Justinas vedė savo brolio Juozapo bičiulio kunigo pranciškono Evaldo Darulio seserį, taip pat Justiną, kuri dirba pedagoge Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Augina dvi atžalas: 6-metį Gabrielių ir 2-jų Sofiją.

Beje, seneliai jų gimimą taip pat įamžino sodais: Sofijai įveisė sakurų giraitę ir levandų pievą, o 6-mečiui Gabrieliui pasodino ąžuolą.

Jūrų karininkas Justinas Žukauskas (dešinėje) atsiima mokslo baigimo diplomą iš dabartinio JAV prezidento Džo Badeno rankų.

Restauravo vienuolių stales ir laikrodžius

Tarpusavyje puikiai derančios meniška prigimtis ir techniškos profesijos būdingi ir abiem tėvams: Genovaitė ir Antanas pagal specialybę – inžinieriai technikai. Per darbą kažkada susipažinę, kitąmet jau švęs santuokos auksinį jubiliejų.

Genovaitė po studijų dirbo Šiaulių televizorių gamykloje, o Antanas – sovietmečiu visoje Sovietų Sąjungoje garsioje „Nuklono“ gamykloje, kuriančioje aukšto lygio mikroschemas, taip pat – ir karo pramonei, buvo sukūrę ir kompiuterio pavyzdį.

Vos atsikraustęs į Kretingą, A. Žukauskas ėmėsi itin kruopštaus ir atsakingo darbo, nuo kurio nusigręžė kvalifikuoti restauratoriai – atkurti sudūlėjusias, kirvarpų sugraužtas senąsias pranciškonų vienuolių stales, arba specialius suolus, Kretingos bažnyčios kankinių koplyčioje. Šį darbą, žinodamas tėvo pomėgį meistrauti, drožinėti, jo kruopštumą ir atsakingumą, jam patikėjo tuo metu vienuolyno gvardijonu Kretingos vienuolyne tarnavęs sūnus Juozapas Marija.

Šiuo metu A. Žukauskas dirba Klaipėdos laikrodžių muziejaus restauratoriumi – prikelia senus laikrodžius ir paruošia juos ekspozicijoms.

Mokslininkė ir tautodailininkė

G. Žukauskienė ilgus metus dirbo Šiaulių „Aušros muziejui“ priklausančiuose Dviračių bei Radijo ir TV muziejuose – rengė ekspedicijas ir tyrinėjo senovinius lietuvių technikos išradimus. Ir dabar ji įnikusi į mokslinį darbą – jau du dešimtmečius rengia straipsnius apie technikos istoriją leidyklos „Versmės“ leidžiamai 100-tomei serijai „Lietuvos valsčiai“ . Tam naudoja medžiagą iš ekspedicijų, muziejų, ieško jos Vilniaus, Kauno archyvuose.

Genovaitė taip pat – auksarankė tautodailininkė: ji velia iš vilnos, kuria batikos paveikslus, vitražus, gaminius iš odos, medžio raižinius ir skulptūras, tapo ant šilko, audžia audinius. „Ką tik sužinau, man viskas įdomu, tuoj norisi išbandyti“, – atviravo kūrėja.

Ji taip pat savanoriauja Kretingos trečiojo amžiaus universitete – veda rankdarbių užsiėmimus, taip pat talkina Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centre.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas