Siūlo skirti lėšų „neegzistuojančiam“ Paupio stadionui

Rajono tarybos narys sporto entuziastas Raimundas Puškorius, daug jėgų ir laiko atiduodamas aikštynams Nidos gatvėje prižiūrėti, įsitikinęs, kad 60 tūkst. Eur investicija pasiteisintų – čia niekada netrūksta sportuojančių žmonių.

Valdančiajai Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumai įžvelgus problemų vadinamajame Paupio stadione Nidos gatvėje ir toms problemoms išspręsti pasiūlius skirti 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto, paaiškėjo, kad stadionas – neįregistruotas ir darbai jame atlikti be jokių projektų.

Šio reikalo nagrinėti ėmęsis Kontrolės komitetas sprendimo nepriėmė – planuotas posėdis baigėsi dviejų jo narių – komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės ir narės Vaidos Jakumienės – pasišnekėjimu.

Tačiau Kontrolės komiteto pirmininkė iškėlė klausimų: kuo remiantis buvo atlikti darbai, koks statusas suteiktas aikštei Nidos gatvėje, ar tai – statinys, kiek laiko užimtų aikštės įregistravimas ir panašiai.

„Norime investuoti, bet nežinome, į ką?“ – retoriškai klausė J. Vaickienė, kuri, iš Savivaldybės specialistų sulaukusi paaiškinimo, kad darbai užrašyti kortelėse, saugomose Savivaldybės buhalterijoje, gerokai nustebo.

Kiek laiko reikėtų stadionui įregistruoti, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis tik pasvarstė: „Manau, kad procedūros truks ne mažiau kaip pusmetį. Praėjusiais metais įregistravome Simono Daukanto progimnazijos stadioną, šiemet imsimės Nidos gatvės aikštyno.“

Pinigų skiriama priežiūrai

Iš rajono biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių stadionui, arba futbolo aikštei, Nidos gatvėje įrengti buvo išleista per 70 tūkst. Eur. Iš jų 23,1 tūkst. Eur skirta aikštės parengimo darbams, per 8 tūkst. Eur išleista lauko pavėsinei su įrenginiais, futbolo kamuolių gaudyklėms – per 11 tūkst. Eur, drėkinimo sistemoms – per 7 tūkst. Eur, lauko treniruoklių ir gimnastikos komplektams – 5 tūkst. Eur, mobiliai dušinei – 7,2 tūkst. Eur, mobiliai persirengimo kabinai – beveik 8,5 tūkst. Eur. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šios išlaidos priskiriamos dviem – Nidos g. 33A ir Nidos g. 35A – aikštėms, kurios yra šalia viena kitos, tik skiriasi dydžiu.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, aikštynai Nidos gatvėje prižiūrimi ir tvarkomi ne kaip stadionas, o kaip rekreacinė zona, tarnaujanti visų miestelėnų poreikiams.

Praėjusiais metais darbams traktoriumi, trimeriu atlikti buvo išleista per 24 tūkst. Eur, vasaros mėnesiais šienaujant po 4–5 kartus. Teritorijai prižiūrėti yra skirta 0,5 valytojo etato, ir tam išleista per 4 tūkst. Eur – teritoriją prižiūrintis asmuo tvarko ne tik aplinką, bet ir valo tualetus, dušines.

Iš viso, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, aikštynų priežiūrai Nidos gatvėje išleista 28,162 tūkst. Eur per metus.

Aikštynai – būtini

Kontrolės komiteto narė Vaida Jakumienė, kurios sūnus dažnai treniruodavosi būtent Nidos gatvės aikštyne, teigė, kad tie aikštynai rajono sporto bendruomenei yra būtini. „Aš esu už tai, kad viskas vyktų teisėtai, kad mums daugiau nekiltų klausimų, kas tas Nidos gatvės stadionas. Taip, projekto nebuvo, darė, kaip sugebėjo, todėl ir kyla problemų, nėra, iš ko pareikalauti atsakomybės. Iš tiesų aikštė – nelygi, reikia drenažo, bet tai turi būti įteisinta“, – kalbėjo rajono tarybos narė.

Tai, kad projektas būtinas, neabejojo ir P. Černeckis, kuris patvirtino, kad, parengus projektą ir įregistravus objektą, jam būtų priskirtos ir iki šiol patirtos išlaidos, kurios užpajamuotos atskirose kortelėse. „Kai stadioną įregistruosime kaip turtinį vienetą, jam ir perrašysime futbolo vartus, treniruoklius ir t.t. Išleisti pinigai niekur nedingo“, – teigė jis.

Tačiau J. Vaickienė vis dėlto suabejojo naujų investicijų tikslingumu: kam investuoti į Nidos gatvės stadioną, jeigu dirbtinės dangos futbolo aikštei išleista beveik 1 mln. Eur, rengiamasi renovuoti ir centrinį Kretingos miesto stadioną.

G. Liobikienės teigimu, aikštynus yra pamėgę sportininkai, Kretingos jaunimas, kuris ten renkasi pabendrauti, dėl ko kartais kyla problemų: miesto seniūnijai paprašius, ten dažniau apsilanko ir policijos ekipažai.

Stadioną prižiūrinčiam žmogui atitenka pareiga nuvalyti ir tiltelį, kuriuo kasdien į darbą eina žmonės.

Darė greitai ir pigiai

Šalia Paupio stadiono gyvenantis rajono Savivaldybės tarybos narys Raimundas Puškorius kartu su buvusiu Kretingos miesto seniūnu Stanislovu Juknevičiumi ir buvo tie iniciatoriai, kad laisvas žemės plotas, kuriame žmonės kažkada augindavo bulves ir burokus, būtų paverstas aikštynu.

„Atvirai pasakius, aš jau ir viltį buvau praradęs. Bet, prasidėjus Klaipėdos gatvės renovacijai ir iškilus problemai, kur dėti nukastą gruntą, greitai sumetėme, kad jis galėtų praversti stadionui įrengti. Spręsti reikėjo čia ir dabar: kelininkus spaudė terminai, gruntą jie turėjo išvežti kuo skubiau, todėl ir laiko projektams nebuvo – kol būtume projektavę, gruntas būtų išvažiavęs nežinia kur“, – stadiono įrengimo peripetijas prisiminė R. Puškorius, kuris laisvame sklype šalia savo namų jau buvo pats savo jėgomis įrengęs futbolo aikštę, ją prižiūrėjo. „Ir nuo žmonos barti gaudavau, kad ne daržą, o aikštę per sausrą laistydavau“, – juokavo jis, tuo pačiu pasidžiaugęs, kad futbolo žaisti joje susirinkę sportininkai girdavo, jog ši aikštė – pati geriausia visame rajone.

Kliūtis įrengti stadioną Nidos gatvėje buvo atsiradusi, kai gamtosaugininkai nusprendė ištirti, ar gruntas, nukastas nuo Klaipėdos gatvės, yra neužterštas kenksmingomis medžiagomis. Kai paaiškėjo, kad ne, viršutinis 50–70 cm juodžemis buvo nustumtas, tada supiltas gruntas, ir vėl užpilta „gimtoji“ žemė.

„Truputį tada dėl gamtosaugininkų užgaišome, tačiau viskas baigėsi gerai – iš esmės aikštę įrengėme greitai ir pigiai, ko nebūtume padarę, jeigu būtume laikęsi nustatytos tokiems darbams tvarkos – gruntą būtų išvežę ir jo mums nematyti. Stadionui įrengti kelininkai suvežė 30 tūkst. kubinių metrų grunto, ir tai Savivaldybei nekainavo nė cento. Jeigu būtume ėję kitu keliu, mano skaičiavimais, stadionui būtų reikėję 1,5 mln. eurų“, – neabejojo R. Puškorius.

Jis pripažino, kad įmonė, tuomet atlikusi stadiono rengimo darbus, padarė klaidų, ir šiandien, stipriau palijus, jame telkšo balos. Savo iniciatyva R. Puškorius stadiono duobes vis „pamaitina“, tačiau jo vieno jėgų nepakanka, kad problema būtų išspręsta – aikštei reikia drenažo, nes aikštė nuolat pilna sportuojančių vaikų, paauglių, suaugusiųjų. Čia rengiamos rajono futbolo pirmenybės, draugiškų varžybų atvyksta kitų miestų futbolininkai, rengiami turnyrai.

„Man širdis dainuoja, kai aš matau, kiek čia sportuojančiųjų – aikštė tikrai dyka neplyti, – kalbėjo R. Puškorius, stadionų priežiūrai skiriantis nemažai savo asmeninio laiko ir jėgų, padedantis žmonai, kuri ir turi tą 0,5 etato valymo darbams. – Dabar prisnigę, reikia nuvalyti praėjimus, tiltelį – juo žmonės eina į darbą, vasarą – kiti darbai: tualetai, dušinės, šiukšlės, išdžiūvusi žolė, kurią per sausras tenka ir palaistyti.“

Sporto entuziastas ir politikas R. Puškorius investicijų reikalingumą motyvavo ir tuo, kad, pradėjus renovuoti Kretingos miesto centrinį stadioną, čia, Nidos gatvėje, galėtų vykti ne tik rajono pirmenybės, bet ir aukštesnio lygio rungtynės, kadangi išmatavimų pakanka – nuo vienų iki kitų vartų yra 105 m.

• Rašyti komentarą (58)