Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Paukščiai žiemą: lesinti tik kokybišku maistu

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
  • 2021-01-19
Kretingiškė Eglė Dobrovolskienė tvirtino, kad atšalus, pasnigus, neišskridusius žiemoti vandens paukščius turi pagloboti žmonės. „Bet tai daryti reikia žinant, kokį maistą galima duoti paukščiams“, – sakė ji.

Paspaudus šalčiams ir gerokai pasnigus kretingiškė Eglė Dobrovolskienė ėmėsi iniciatyvos pagloboti Pastauninko parko tvenkinyje apsigyvenusius paukščius. Savo idėją suderinusi su gamtosaugininkais ir ornitologais, o vienai Kretingos įmonių paaukojus specialaus paukščiams skirto lesalo, kretingiškė gamtos mėgėja jo kasdien paberia žiemoti neišskridusioms antims.

Juoda duona – nuodas

Išklausiusi orų prognozes ir išgirdusi, kad šals, E. Dobrovolskienė, dažnai mėgstanti vaikščioti Pastauninko parke, paukščiais susirūpino ne šiaip sau. „Žmonės, lesindami paukščius pavasarį-vasarą-rudenį, juos ne tik pripratina prie tos vietos – paukščiai tunka, dažnai – suserga, galų gale – praranda instinktą išskristi žiemoti. Todėl žiemą, ornitologų teigimu, juos būtina pagloboti ir duoti maisto, priešingu atveju jie žus, ir tai nutiks dėl žmonių kaltės“, – kalbėjo moteris.

Ji sakė tvirtai žinanti, kad paukščiams jokiu būdu negali duoti juodos duonos, nes tai esą paukščiui tikri nuodai. Juoda duona netinka ir smulkiesiems paukščiams.

„Jeigu jau sugalvojome palepinti paukščius, geriau duoti batono, bet ir tai – minimaliai. Dar geriau jiems atnešti kapoto kopūsto, salotų, grūdų, įvairių sėklų“, – patirtimi dalijosi E. Dobrovolskienė, atkreipusi dėmesį, kad atsargiai reikėtų elgtis ir su nuo žmonių stalo atlikusiu maistu – prarūgęs, sūdytas, papelijęs maistas paukščiams netinka ir gali juos susargdinti, netgi nugaišinti.

E. Dobrovolskienės pastebėjimu, antys taip pripratusios prie vadinamųjų skanėstų – batono, bandelių, duonos, kad pirmą dieną paberto kombinuotojo pašaro ir kukurūzų nė nelesė.

Be to, kad žmonės paukščius lesina, kuo papuolė, gamtos mėgėja įvardino dar vieną problemą – be antsnukio paleistus didelius šunis. Įrodymas, kad šie ne tik baido, bet ir žaloja paukščius, – šiomis dienomis rasta sudraskyta antis.

„Kažkaip reikėtų perspėti šunų šeimininkus, kad jie šunis arba kitur išlakstydintų, arba antsnukius uždėtų“, – kad žiemą paukščiams gresia ne tik badas, dėmesį atkreipė E. Dobrovolskienė.

Ji vylėsi, kad galbūt grūdų ar paukščiams lesinti tinkančių pabirų atvežtų mūsų krašto ūkininkai – jeigu šalčiai ir sniegas tęstųsi, būtų, kuo lesinti paukščius. Juolab kad ir ornitologai rekomenduoja: pradėjus lesinti – nesvarbu, vandens ar smulkiuosius paukščius lesyklėlėse – tai daryti reikia iki pat tol, kol gamta prabus ir atsiras natūralaus lesalo. Paukščiai apskritai pripranta nuolatinėse vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Žmonių pagalba žiemoti neišskridusiems ypač aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikaitaliojančių oro sąlygų – tai atšyla, tai šąla. Kai paukščiai nustoja lankytis lesyklose, vadinasi, jie jau savarankiškai gali susirasti lesalo.

Inicijuos perspėjančius stendus

E. Dobrovolskienė prisipažino, kad pavasariop ji kreipsis į gamtosaugininkus, gamtos mėgėjus ar seniūniją, kad šalia Pastauninko tvenkinio būtų pastatyti stendai, kurie perspėtų dėl vandens paukščių lesinimo pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žmonės pagaliau turi suprasti, kad šiltuoju metų laiku ir kol yra galimybė susirasti natūralaus maisto, paukščių lesinti negalima. Ir močiutėms su anūkais ar jaunoms mamoms su vaikais tai negali būti žaidimas ar atrakcija“, – pašnekovė įsitikinusi, kad perspėjantys ženklai turėtų drausminti žmones.

Jeigu Prezidentas pritars, nuo gegužės 1 d. įsigalios naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymas, turėsiantis užtikrinti geresnę laukinės faunos apsaugą šalyje.

Pakeistasis Laukinės gyvūnijos įstatymas įtvirtins nuostatą, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais galima šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nustatytais atvejais ir būdais. Taip siekiama išvengti atvejų, kai pripratinti ir šeriami žmonių laukiniai gyvūnai, ypač paukščiai – tarkim, gulbės, antys, lieka žiemoti, dėl to kelia rūpesčių, patiriama išlaidų.

---

Kuo lesinti paukščius

TINKA

*saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, balta duona, varškė, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, nesaldinti avižiniai dribsniai;

*sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai;

*per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl baltos duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti.

---

NETINKA

*sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų maistas, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų;

*paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių – apelsinų, citrinų, greipfrutų, bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių;

*juoda ruginė duona, sūrūs lašiniai.

Šaltinis: Lietuvos ornitologų draugija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas