Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 95 %
Naktį-1°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gyvas ne tik maldose, bet ir kretingiškių soduose

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2021-01-19
Jubiliejinių Jurgio Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių minėjimą pranciškonų ir Kretingos miesto bendruomenė pradėjo pagerbiant šią didžią asmenybę prie jo kapo.

Eruditas, aplenkęs savąjį laiką. Mokslo žmogus, mokėjęs net 8 kalbas. Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis. Gydytojas. Kunigas pranciškonas. Drįstama jį netgi pavadinti lietuviškuoju da Vinčiu, nes gebėjo derinti mokslą su tikėjimu. Ir netgi menininkas, dėliojęs paveikslus iš augalų ir tapęs aliejumi ant drobės. Toks buvo Jurgis Pabrėža, kurio vienuoliškas vardas – Ambraziejus. Liaudyje jis ligi šiol vadinamas šventuoju, nors oficialiai toks nėra.

Į šventumą – ilgas kelias

Koplyčia viršum ligi šiol kretingiškių dažnai lankomo J. Pabrėžos kapo buvo pastatyta 1933-aisiais, tuometinio Kretingos vienuolyno gvardijono Augustino Dirvelės rūpesčiu. „Žmonės suklupę prie kapo melsdavosi sena malda, kuria prašydavę Dievo, kad paskelbtų tėvą Ambraziejų savo tarnu“, – patikino Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos bibliotekininkė, pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė.

Šiandieną, jos žodžiais, yra sukurta ir kita malda, prašant beatifikacijos Dievo tarnui J. A. Pabrėžai. Tačiau ja melstis ir jos viešinti kol kas negalima, nes tam reikia gauti Bažnyčios leidimą: joje taip pat prašoma Jėzaus malonės paskelbti J. Pabrėžą šventuoju, išvardinus visas gerąsias jo savybės.

Gavus Šventųjų kongregacijos oficialų leidimą pradėti vykdyti veiklą dėl Dievo tarno paskelbimo, Telšių vyskupui aprobavus maldą, ją jau galima viešai platinti.

„Pranciškonai tarpukariu nebesuspėjo pasirūpinti J. Pabrėžos beatifikacija, kurios procesas yra gana sudėtingas ir ilgas. Pirmiausia, Šventosios kongregacijos prašoma paskelbti asmenį Dievo tarnu – tai gali užtrukti iki 10 metų, po to – palaimintuoju, o dar vėliau – šventuoju. Nuo paskelbimo Dievo tarnu iki paskelbimo šventuoju gali praeiti ir 30 metų“, – kalbėjo N. Raudytė, prisiminusi 30 m. trunkantį vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos pavyzdį.

Paskiriamos komisijos, kuriose dirba Romoje specialias studijas baigę kunigai, teisininkai. Reikia įrodyti šventumą pagal kankinystę, įvykdytus stebuklus, patirtus išgijimus ar kitus aspektus.

„Kunigas pranciškonas Petras Ruškys tarpukariu, A. Dirvelės paprašytas, išleido monografiją apie J. Pabrėžą ir pagal žmonių liudijimus suregistravo jo konkrečius išgydymus, kurie buvo publikuoti ir „Lietuvos aide“. Tačiau šiais laikais tai būtina įrodyti faktais – mediciniškai ir teisiškai. Todėl manoma, kad J. Pabrėža galėtų būti beatifikuotas pagal tai, kad žmonės įtiki per jo gyvenimo šventumą“, – proceso sudėtingumą apibūdino N. Raudytė.

Vienuolyne raštų nelikę

Kretingos vienuolyno bibliotekoje J. Pabrėžos sukurtų mokslinių veikalų nelikę. N. Raudytė tik ėmėsi atkurti turtingą – iki 400 egzempliorių – asmeninę J. Pabrėžos biblioteką.

„Prieš užeinant sovietams, dalį darbų į užsienį išvežė broliai, tačiau didžioji dalis buvo nacionalizuota. Mokslininkai žinojo J. Pabrėžos darbų vertę: jo knygų yra Vilniaus universiteto bibliotekoje, o Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – paties J. Pabrėžos rūpesčiu įrištų knygų su odiniais viršeliais, puoštų herbais augaliniais motyvais, metaliniais apkaustais.

Kretingos muziejui 2019-aisiais kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas perdavė iš JAV, Kenebunkporto, pargabentą patį didžiausią – per 700 psl. apimties – J. Pabrėžos pamokslų rinkinį „Kninga turinti savėj kozonius“.

Šią, N. Raudytės žodžiais, geriausią J. Pabrėžos pamokslų knygą ketinama naujai išleisti šiemet: „Jo pamokslai aktualūs ir šiandien – J. Pabrėža buvo žmogus, gebėjęs žvelgti kelis šimtmečius į priekį. Motiejus Valančius yra minėjęs, kad žmonės jo pamokslų klauso lyg kokio apaštalo.“

Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė sakė, kad iš čia J. Pabrėžos raštai iškeliavę į bibliotekas ir muziejus.

Sugrįš augalai iš J. Pabrėžos sodo

Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas patikino, kad šiais jubiliejiniais J.Pabrėžos metais prie bažnyčios arba vienuolyno pastato ketinama įrengti atminimo lentą, pažyminčią, kad 1817–1849 m. vienuolyne gyveno, dirbo ir kūrė tėvas Ambraziejus.

Šalia vienuolyno įsikūręs sodelį, tėvas Ambraziejus augino, tyrinėjo ir savo garsiajame botanikos vadovėlyje „Taislius augyminis“ aprašė per 60 rūšių augalų. Šiais augalais ir iš jų pagamintais tepalais jis gydė paprastus žmones. Todėl, tikino klebonas, pasibaigus karantinui, buvusio J. Pabrėžos sodo vietoje, šalia gimnazijos stadiono, ketinama įveisti nedidelį vaistažolių sodelį, kurį prižiūrėtų biologijos mokytojai su mokiniais.

Į tą sodelį, tikėtina, sugrįžtų kretingiškių išsaugoti ir iš kartos į kartą perduoti augalai iš paties J.Pabrėžos įveisto sodo. Kretingos bažnyčios vargonininkė Rasa Lapienė prie savo namų augina levandą, baltąjį šalaviją ir izopą, arba juozažolę, kurių jai perdavė garbaus amžiaus teta Regina Banienė. O šiai jie tekę iš tolimos giminaitės, kuri padėjo J. Pabrėžai rūpintis augalais.

R. Lapienės žodžiais, teta prisakė tarp augalų palikti erdvės, jokiu būdu nesodinti vienų šalia kitų, kad nesusimaišytų. Ir prašė tų augalų perduoti kitiems žmonėms, tad ji pasidalijo su kitomis kretingiškėmis.

„Gera žinoti, kad tai – kaip paveldas. Levandų krūmeliai – žemi, neišvaizdūs, ne tokie, kaip dabar dekoratyviniai. Izopas klesti, bet labiausiai mane žavi baltais žiedais žydintis šalavijas, tokių daugiau niekur nesu mačiusi. Darau iš jų vaistažolių mišinius, geriu arbatą“, – pasakojo R.Lapienė.

Įkurs vardinę klasę

Pranciškonų gimnazija senajame pastate, kur 1785–1791 m. mokėsi, o 1821–1827 m. mokytojavo J. Pabrėža, nusprendė atidaryti vardinę Jurgio Pabrėžos klasę. „Ši klasė turėtų atsirasti 205-me, dabartiniame geografijos, kabinete. Jurgis Pabrėža yra labiau žinomas kaip biologas arba lituanistas, tačiau jis parašė ir pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, kurį pritaikė kretingiškiams, kai dėstė gimnazijoje lotynų kalbą ir geografiją“, – kalbėjo Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis.

Vilniaus universitete J. Pabrėža dar studijavo istoriją, anatomiją, biologiją, chemiją, chirurgiją, fiziką, teologiją, išmoko 8 kalbas ir visu tuo dalijosi su kretingiškiais. Išvien su bendraminčiais Pranciškonų vienuolyne įkūrė Neformalią lituanistų bendrinės kalbos mokyklą, kuriai 2019-aisiais buvo suteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinio paveldo liudijimas.

A. Virbalio žodžiais, J. Pabrėžos klasėje ketinama per interaktyvias veiklas ir įdiegtas programas patraukliai pristatyti geografijos mokslą. Dabar ieškoma lėšų, kad per vasarą pasirengtų ir jau kitą rugsėjį projektas startuotų.

Jis taip pat akcentavo bendrystės su Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija svarbą, kartu vykdant įvairias programas, vedant renginius, kad kuo plačiau paskleistų J. Pabrėžos idėjas ir jo asmenybės svarbą.

---

Sena malda Tėvo Ambrozijaus

(Ambraziejaus)

beatifikacijai išmelsti

O mylimasis Jėzau, suteik, meldžiame Tave, kad Tavo tarnas Tėvas Ambrozijus, kuris šioje žemėje gyveno artimoje vienybėje su Eucharistine Esybe, galėtų per Nekaltosios Dievo Motinos ir šventojo Pranciškaus užtarimą būti regimų ženklų ir stebuklų į garbę išaukštintas. Todėl Tave meldžiame, idant didesnei Tavo garbei ir sielų išganymui Tavo galybe jis būtų įskaitytas į palaimintųjų skaičių.

(Senoji malda, meldžiant šventumo tėvui Ambraziejui ir jo užtarimo asmeninėmis intencijomis.)


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas