|
|
|
Pranciškonai kuria Jurgio Pabrėžos sensorinį sodą
LR Seimui 2021-uosius paskelbus atmintinais Jurgio Pabrėžos – kraštiečio, mokslininko botaniko, švietėjo kunigo pranciškono, ilgus metus gyvenusio ir kūrusio Kretingos pranciškonų vienuolyne ir šalia jo užveisusio didžiulį sodą, – metais, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bendruomenė sumanė šalia vienuolyno ir Onkologijos centro įkurti Jurgio Pabrėžos vardo sensorinį sodą. Apie tai, kaip buvo sumanyta įkurti šį sodą, kam jis bus skirtas ir kokio poveikio tikimasi, mintimis su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis ir Šv.Pranciškaus Vilties miesto steigėjas Benediktas Sigitas Jurčys, ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė ir sodininkystės bei dekoratyvinio apželdinimo specialistė Roma Urbonienė, konsultavusi rengiant projektą. – Kaip broliams pranciškonams gimė mintis įkurti sensorinį sodą? Brolis Benediktas: – Devynerius metus teko gyventi Kretingos vienuolyne ir mokytis Dievo bei artimo meilės, nuoširdžios pagarbos iš kretingiškių, prisidėjusių prie grafo Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto miesto katalikiško dvasingumo puoselėjimo. Ryškiausias jų – tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, kuris, tiesa, dar nėra giriamas giesmėse, bet tai ne už kalnų. Prieš 250 m. gimęs Lietuvos šviesuolis, kurį, karštai tikime, kaip ir pats tėvas Ambraziejus pageidavo, maloningai priglaudė Dievas savo mielaširdystės soste. Tuos devynerius metus mane stebino kretingiškiai, kurie kasdien prie Jurgio Pabrėžos koplytėlės kažko melsdavo, o jų suneštos žvakės ant kapo net per lietų ir vėtras neužgesdavo. Reikėjo devynerių metų, kad suprasčiau, kokiu būdu Dievo meilė surenka žmonių širdis, kad jos nugalėtų baimes, atsivertų tiesai, gyvenimui pandemijos sumaištyje. Šiandien, apžvelgiant didelę ir plačią paties tėvo J. A. Pabrėžos širdį ir jo skleistą tobulybės pažangą, ir visuomenei minint jubiliejinius metus, mes, Klaipėdos broliai pranciškonai, nusprendėme pagerbti ir pavadinti fitoterapijos sensorinį sodą jo vardu. – Kurioje vietoje sodas bus kuriamas, ar šalia jau augančių rožių bei Vilties miestą puošiančių levandų ir integruosis į jų plotus? Kokią teritoriją užims sensorinis sodas, kokius augalus jame numatyta pasodinti? Brolis Benediktas: – Sensorinis sodas užims 0,32 ha. Jis papildys ir pratęs klaipėdiečius ir miesto svečius džiuginančius Vilties sodus – jau ne pirmus metus broliai pranciškonai puoselėja vaistažolių plotą, rožyną, sakurų alėją, levandų erdvę. Roma Urbonienė: – Sensoriniame sode planuojama sodinti augmeniją, stimuliuojančią visus žmogaus pojūčius, parenkant vienmečius ir daugiamečius augalus, vijoklius, dekoratyvinius krūmus, vaiskrūmius ir medžius. Sensoriniam sodui parinkti augalai teiks kuo įvairesnę multisensorinę patirtį, privilios drugelius, vabzdžius, kurs teigiamas emocijas. Sode nuo pat ankstyvo pavasario spalvų ryškumu pradės džiuginti krokai, įvairiaspalviai, traukiantys žvilgsnį vasaros žiedai, rudenį geltonai rudu atspalviu pasitiks rudbekijos, o per žiemą iki pavasario pučiant vėjui grakščiai linguos ir žavės apšerkšnijusiomis formomis miskantai, melvenės. Tad veiklas su augalais bus galima vykdyti ištisus metus. Būtų galima išskirti keletą šio sensorinio sodo akcentų: tai – pakeltos lysvės, kuriose jau šią vasarą bus sodinami daugiamečiai uogakrūmiai, vilios arčiau prieiti patrauklių spalvų ir formų vienmečių gėlių žiedai, iš kurių verta paminėti juodgrūdėlę – elegantišką augalą, kuriantį rūko įvaizdį bei stimuliuojantį 5 pojūčius; įvairių aukščių karklų tunelis, skirtas propriocepcijos ir vestibulinių pojūčių lavinimui; kokono formos pavėsinės, skirtos individualiam darbui su asmenimis, turinčiais sensorinės integracijos ar socialinio bendravimo sutrikimų. – Per kiek laiko šis sodas turi suvešėti, kiek truks projekto įgyvendinimas? Brolis Benediktas: – Projektą planuojama įgyvendinti per dvejus metus, iki 2022-ųjų liepos mėnesio. Tačiau tai bus „augantis“ sodas, vis atnaujinant ir papildant jį augalais. Roma Urbonienė: – Sodu galima bus džiaugtis jau ir pirmaisiais metais, tačiau visas jo grožis ims skleistis 3-aisiais metais, kai žoliniai augalai suaugs į visumą, užpildydami tuščias žemės erdves. Kadangi sodinsime jau gerokai ūgtelėjusius krūmus, vijoklius ir medžius, tad tikimės greitesnio rezultato jau po ketverių-penkerių metų. – Apibūdinkite projekto siekius: kokia, specialistų manymu, augalų reikšmė ir poveikis ligonių sveikatai? Giedrė Kavaliauskienė: – Sensorinio sodo aplinka gali būti naudojama įvairiais tikslais. Rekreaciniais, kai skatinama sutelkti dėmesį į pojūčius: tai padeda sulėtinti tempą, nukreipia dėmesį nuo kasdienių problemų. Šiuo atveju, būnant sensoriniame sode, nekeliami konkretūs terapiniai tikslai. Tai tinka žmonėms, patiriantiems nuolatinę įtampą – dirbantiems įtemptą, atsakingą darbą, auginantiems specialiųjų poreikių vaikus, slaugantiems artimuosius, sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems negalią. Rekreacijai skirti sensoriniai sodai gali būti įrengiami prie bendruomenės centrų, sveikatos priežiūros įstaigų. Edukacijai skirti sensoriniai sodai yra kuriami prie mokyklų, dienos centrų. Vaikai mokosi pažinti, prižiūrėti augalus, suprasti juos supančią natūralią aplinką. Rūpinimasis augalais gerina vaiko savivertę, jis įgauna globėjo vaidmenį, tai ypač svarbu fizinių ir psichologinių sunkumų turintiems vaikams. Mokomasi atsakomybės, kantrybės, užsimezga ryšys su gamta, ugdomas ekologiškai sąmoningas žmogus. Siekiant terapinių tikslų, su pacientais dirba specialistai – ergoterapeutai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Gali būti stiprinama fizinė būklė, rankų motorika, mokoma naujų įgūdžių. Veiklos sensoriniame sode daro teigiamą poveikį psichoemocinei, fizinei žmogaus būklei, gerina bendravimo įgūdžius, gyvenimo kokybę, mažina socialinę atskirtį, nerimą, todėl gali būti taikoma kaip nemedikamentinė priemonė įvairioms pacientų grupėms bei ligų prevencijos tikslais. – Kokios veiklos numatytos Jurgio Pabrėžos sensoriniame sode? Kas bus atsakingas už sodo priežiūrą? Giedrė Kavaliauskienė: – Veiklos sensoriniame sode vykdomos individualiai arba grupėse, jos gali būti tiek aktyvios, tiek pasyvios, atsižvelgiant į žmogaus fizinę bei psichoemocinę būklę ir poreikius. Pasyviai – kai būnama sode, vaikščiojama, stengiamasi išlaikyti „čia ir dabar“ pojūtį, gėrimasi augalais, paukščių čiulbėjimu, kvapais, saulės šviesa, stebimi paukščiai, drugeliai, vabzdžiai. Tai maloni veikla, stimuliuojanti visus pojūčius, ji ramina, gerina dėmesio intensyvumą, gebėjimą pastebėti smulkius, kasdieniame gyvenime nepastebimus dalykus, taip pat ugdo ir stiprina ryšį su natūralia aplinka. Aktyvi veikla sensoriniame sode apima augalų sodinimą, priežiūrą, uogų skynimą, rūpinimąsi paukščiais. Šiuos darbus dirbant grupėje gerėja bendravimo įgūdžiai, mažėja atskirtis, pažeidžiamų grupių žmonės yra įtraukiami į bendrą veiklą. Veiklos sensoriniame sode vaikams, ypač turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skatina didesnį fizinį aktyvumą, gerina socialinius įgūdžius, suteikia multisensorinę stimuliaciją, sudaro galimybes ugdyti žaidimo įgūdžius. – Kas skirs lėšų ir kas įgyvendins projektą? Brolis Benediktas: – Projektas „Sensoriniai sodai – socialinei pažeidžiamų grupių įtraukčiai LAT-LIT teritorijoje“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp trijų projektą įgyvendinančių partnerių: poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno ir Liepojos ligoninės „Piejūras“. Bendra projekto vertė – 690 tūkst. Eur, iš jų – bendrojo Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 586,5 tūkst. Eur. Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui Klaipėdoje numatytos lėšos sudaro 279, 5 tūkst. Eur.
|
|
