Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dėivadėrbis ė kėtė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2021-01-05
Medgraužys Vėlockis Adolpis ėš Galalė sogalvuojė pasidalintė prėsėmėnėmas aple dėivadėrbi Paulauski Jūzapa.

1932 m. daryta puotigrapėjė ėš knyga „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a.–XX a. pr.“

Adolpis ėš Galalė, savė vadėnontis medgraužiu, groudiou baigontis ė 2020-ysims spronkont nu mūsa, somėslėjė parokoutė api tuoki dėivadėrbi Paulauski Jūzapa, katram tas metas sukaka 160 metu nu gėmėma, vo nu mėrėma – 75 meta.

„Gyvena ons pri pat Grūšlauke, pakasėnie ont Salontu. Aš anuo gyva nebiprisėmenu. Ka mama lioub nusivestė pas Paulauskė muotrėškas, meistros mostas dėrba sava dėrbtovelie“, – pradiėjė pasakuotė Adolpis, gyvenės kaimynūs so meistro.

Ons pasakuojė tuoliau: „Jūzaps – plate žėnuoms dėivadėrbis. Pridruožės vežėma švėntuju, liob vežtė 10 km i Salontu torgo pardoutė. Ėš sava kūrybas gyvena. Ėšleda sūno i konėgus, bet šės, baigės seminarėjė, apsėgalvuojė, dėrba muokėtuoju, apsėžanėjė, gera druožėniejė, dalyvava paruoduos. Bovom sosėpažėnė, ėšsėrokavė, gyvena Tauragie. Ėlga omžiaus solaukė, bova parašės prisėmėnėmus ėš gyvenima Grūšlaukie.

Dar toriejė dvė dokteris. Vėina bova tuoki pruotinga, gera kriaučka. Aš jau bovau pradiejės po bėški medi graužtė. Vėina karta, ėš ožpečė ėštraukosi ablio, mon padavė. Paklausiau, kėik kainou, saka – nieka, paduovanuojė. Vo tas ablioks figūrėnis, riemelems a kitims darbeliams ėšablioutė. Tebtoriu – kartas panauduojo. Meistros bova ė gabos stalios.

Ontra Jūzapa doktie ūkėninkava ė augėna tris dokteris – meistra anūkės. Vėina anūkė gyvena Grūšlaukie.

Dėivadėrbis bova gera žėnoms, matiau Telšiu moziejaus fondūs anuo šventulelius. Dėrba kuoplyčelės, kryžius, kuoplytštolpius, druožė smolkesnius religėnius ė kituokius darbelius. Atvažiavės sūnos so kompanėjė, jau po mėrtėis, matiau, ka nešė ėš kamarelės druožėnius, statė į saulė, portigrapava. Bova ėšdruožta būrys mozėkontu, svete rokava, kap tus mozėkontus ivardintė – sotarė, ka bus „Pintoviu mozėkonta“. Smoikėninks bova pametės smėčio, ta i ronka idavė kap tik tuoki šiauda. Mon, vaikūzou, dėdele tas isėmėnė. Vertėnont ėš šiu dėinu laika – mozėkonta buvo nuostabi druožėne, nuors nedėdėlė, gal 25–35 cm aukštė, vėsė jodesie.

Meistra Paulauski Juzapa darba

Paulauskis Jūzaps yr irašyts vėsuos liaudies mena knyguos, enciklopedėjuos. Knyguo „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a.–XX a. I pusėje“ (2015 m.) graže pristatyts.

Gal metus laika dėrbouv so poikio meistro Aniceto Puškuorio pri vėina stala anuo dėrbtovie. Ta esam isėrokavė, sakies bovės nuejės pas Palauski, nuors bova 51 metas jaunesnis.

Gol ramybie, ėlsėn galva ė ronkelės Jūzaps Grūšlaukie, kapu pėitėnie posie, šalep gėmėnė, kaimyna, ožsakuova. Anicets – Kretinguos senusius kapus so savases.

Daba – bėški linksmiau. Bova ketoriu iduomiu vyru kompanėjė – Jūzaps Paulauskis, šalėp gyvenous kaimyns Evarists Makts – vėsuokiu medi ė geležėis amatu meistros, tepat Grūšlaukies klebuons Razma ė linksmos žmuogus Prans Duomarks – toriejė vėlnu šokavėma mašina ė kituokiu ožsėemėmu. Tas kvartets liob etė medžiuotė, bet nabie, kad kas bežėnuotu aple anu notėkėmus ė pasakuojėmus. Gėrdiejau, kad liob prėsėjungtė ė graps Tiškevičios. Grūšlaukie, pri kryžkelės, gyvena bovės grapa arklėninks Baltusis so šeima. Kor dabar ožeiga, bova gavės žemės nu grapa. Prėsėmenu, bova graži truoba. Sodegė. Baltusienė dar bova grižosi ėš Sėbėra pas seseri Lielienė. Eso gėrdiejės vėina ėš Prana Duomarka pasakuojėmu: „Vėsa dėina ejiem po mėška ė vėn laiks nu laika pasėgėrst katyti kniaukėms, bet anuo nieks nemata. Parejiem nomėi novargė, rek greta kuojės paėlsintė, nosėmauno tus ėlgus medžiuoklėnius batu, ė še tau, ėš vėina ėššuok tas katytis – vargšelis. Ligo spaudė kuojė. Kap tata būn... ė par vėsa dėina...“

Ka jau prėsėmėniau Jūzapa Paulauski, kniuošteliejė mintis, ka rek skombintė Jūzapa proanūke – toriejau numeri. Neatsilėipė. Paprašiau kėta žmuogaus Grūšlaukie, ka sožėnuotu anūkės Anės tilipuona numeri, sakė, sožinuos, paskombins. Jau i vakarą pranešė, ka šėndėina palaiduojė i ton patė žemelė pri sava tievu ė seneliu. Pėitu posie. Bova tad groudė 10 dėina.“

---

MŪSA KŪRIEJE

MĖSLĖS APLE PAŠALPAS

Plioškys Juonis pašalpėnis,

Tuoks ištėžės kap batvėnis.

Nuors tievaliu ūki valda,

Bet ne sava douna valga.

Mondrus velnėška kap lapė:

Vėsas gyves atsikratė.

Kam tuos kiaulės, pylės, karvės,

Je gyventė gal be smarvės.

Nebrūp vyrou ni truobalė,

Katruo perna grūdus malė.

Senuo obladie pri prūda

Trys roustale jau išsprūda.

Sosėvielės, nosėpaišės

Londiuo vėsor, kor tik „vaišės“.

Vo lėižovis miterėnis

Vartaliuojės kap ognėnis.

Botelkalė nosėtvierės,

Ont ruoničės rėtėniejės.

Tuokės dėinas, tuokės naktės,

Neblend Juonis ni pri Nastės.

Kou ta valdė tata dara?

Kėik tū duovanū privara!

Lauknešele,pašalpelės…

Berek vyrams tik veselės.

Griebli, šlouta je idousi,

Ta ont svieta apsėjouksi.

Tuo kiuos kuošės prisėvėrsi,

Ka net laikraštiūs pasmėrsi.

Darba bėržuo sosėlindė,

Kap paršele kiaulė žinda.

Vyra jaunė, kareivėne…

Tik pamėslyk – pašalpėne!

Tuokiū čiesū dar nebova!

Ėiškuos kaulū netgi šova.

Net pelieda nabagelė

Laksta par naktė diel skrondelė.

Vyra, vyra, a ne gieda?

Klykau jūruo net žoviedra.

Jūs i dongu nepateksėt,

Je ne sava grūdus lesėt!

Rek paimtė tik bėzūna

Ėr išgintė iš tuo liūna.

Tegu muokuos,kap gyventė,

Kol nespiejė dar pasentė.

Nebreks pašalpū bezystė

Ėr i darba bėrža lystė.

Bus baguotė kap bajuora,

Je darbousės tik paduore.

Juoni, Juoni, pašalpėni...

Lysk ėr to iš sava kėnė.

Naujė valdė, naujė tvarka,

Mitre siūkis nauji švarka.

Juozas MAKSVYTIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas