Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 5 %
Naktį18°C debesuotumas 2 %
Komentarų topas
Paminklinis akmuo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvusiam kariui savanoriui Jonui Sauseriui atminti Sauserių kaime. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m.

Atkūrus 1918 m. Lietuvos valstybingumą, imta rūpintis krašto saugumu. Laikinoji vyriausybė lapkričio 23 d. sudarė Krašto apsaugos tarybą, kuriai pavedė užtikrinti atkurtos valstybės nepriklausomybę ir užkirsti kelią piktavališkiems potencialių priešų kėslams. Nuo tol lapkričio 23-ioji yra laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena.

Paskui besitraukiančią Vokietijos kariuomenę prie Lietuvos artėjant Raudonajai armijai, 1918 m. gruodžio 29 d.

Laikinoji vyriausybė paskelbė atsišaukimą „Lietuva pavojuje“, kuriuo pakvietė piliečius stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti savo šalies laisvę. Savanoriams buvo pažadėtas visas išlaikymas ir 100 markių mėnesinė alga, o jų išlaikomoms šeimoms – 50 markių mėnesinė išmoka. Be to, nepriklausomybės karams pasibaigus ir pradėjus Lietuvos žemės reformą, savanoriams buvo pažadėta skirti žemdirbystei tinkamos žemės.

Kretingoje pirmieji kariai savanoriai susirinko 1919 m. sausio 22–23 dienomis. Iš viso 1919–1920 m. savo noru Lietuvos ginti iš apskrities išėjo apie 300 jaunų vyrų. Jiems teko kautis su pasaulinę revoliuciją nešančia bolševikine Raudonąja armija, po to – su bermontininkais vadinamų rusų baltagvardiečių ir vokiečių samdinių kariuomene, gynusia Vokietijos ekonominius interesus ir siekusia atkurti Rusijos imperiją. Taip pat jiems buvo lemta susikauti su Abiejų Tautų Respubliką ketinusios atkurti Lenkijos vyriausybės išsiųstais generolo Liucijaus Želigovskio legionais.

Ne visi savanoriai sugrįžo iš Nepriklausomybės karų. Kovose žuvo ar eidami karinę tarnybą 1919–1920 m. mirė 25 kariai, kilę iš Kretingos apskrities. Iš jų lygiai prieš 100 metų – 1920-aisiais gyvybes dėl Lietuvos paaukojo Pranas Apželtis, Pranas Benetis, Kostas Gagilas, Jonas Piktuižis, Jonas Sauseris, Stepas Stoukus, Juozas Vinkus ir Alfonsas Žiobakas.

Pranciškus Apželtis gimė 1901 m. sausio 18 d. Laukžemės parapijos Sūdėnų kaimo valstiečio Kazimiero Apželčio šeimoje. 1919 m. rugsėjo 15 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu 5-ajame pėstininkų pulke (kitais duomenimis – Belaisvių valdyboje). Žuvo ar mirė 1920 metais. Palaidotas Kėdainių miesto senosiose kapinėse greta kitų 64 karių, tarp kurių buvo ir pirmasis mūšyje dėl Nepriklausomybės žuvęs kareivis Povilas Lukšys. Prabėgus 10-čiai metų po mirties, 1930 m. rugsėjo 25 d. jam buvo pripažintas kūrėjo savanorio statusas, o šiam statusui patvirtinti teikiamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis įteiktas žuvusiojo seseriai Teklei.

Kretingiškis Steponas Stoukus. Nežinomas fotografas, apie 1919 m. Kretingos muziejus

Kitas savanoris Pranciškus Benetis gimė 1901 m. sausio 23 d. Laukžemės parapijos Kiaupiškių kaimo valstiečių Antano ir Kotrynos Butkutės Benečių šeimoje. Darbėnų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sausio 24 d. jį krikštijo vikaras, lietuviškos spaudos platintojas, kunigas Jonas Ulickas. Krikšto tėvais tapo motinos brolis Pranciškus Butkus su Janina Mazalaite.

Aštuoniolikmetis jaunuolis 1919 m. kovo 15 d. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tačiau nepraėjus metams, atlikdamas karinę tarnybą 1920 m. sausio 14 d. mirė Kaune. Vykdant Lietuvos žemės reformą, jo motinai Kretingos apskrities žemės reformos komisija išparceliuoto Naujosios Įpilties dvaro žemėje suteikė žemės sklypą naujakurio ūkiui. Karių savanorių komisija 1932 m. kovo 7 d. mirusiajam pripažino Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo statusą ir apdovanojo Savanorio medaliu, kurį atsiėmė motina Kotryna Benetienė.

1898 m. spalio 15 d. įtakingo Kartenos miestelėno Prano Gagilo, kitais metais išrinkto Kartenos valsčiaus viršaičiu, ir Barboros Samoškaitės šeimoje gimė sūnus, kurį po trijų dienų, t. y. spalio 18 d., Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaras Kazimieras Matulis, dalyvaujant krikšto tėvams Antanui Jedenkui ir Onai Kiauleikienei, pakrikštijo Konstantinu. 1919 m. pradžioje Kretingos apskrityje ėmus burtis savanoriams, dvidešimtmetis jaunuolis vasario 25 d. prisijungė prie Kretingos komendantūros karių kuopos. Baigęs karinius mokymus, tapo puskarininkiu, buvo paskirtas į 3-ąjį pėstininkų pulką. Iš pradžių kovėsi su bermontininkais ir už drąsą bei uolią tarnybą buvo pakeltas į vyresniuosius puskarininkius. Išvijus bermontininkus, buvo perkeltas į Lenkijos frontą, kuriame vadovavo kulkosvaidininkų kuopai. Žuvo 1920 m. spalio 4 d. mūšyje prie Varėnos, o palaidotas buvo Daugų miestelio kapinėse drauge su kitais žuvusiais bendražygiais.

3-ojo pėstininkų pulko karys savanoris Konstantinas Gagilas. Nežinomas fotografas, 1919 m. Lietuvos liaudies buities muziejus

Žuvusiojo motinai išparceliuoto Kartenos dvaro žemėje valstybė paskyrė 10 ha dirbamos žemės sklypą, kuri jį perdavė valdyti jaunesniajam sūnui, Kartenos valsčiaus viršaičiui Pranui Gagilui. Kaip ir kitiems žuvusiems savanoriams, Karių savanorių komisija 1932 m. kovo 7 d. suteikė Kostui Gagilui Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statutą, o kovo 29 d. po mirties apdovanojo Savanorio medaliu, kurį perdavė motinai.

Palangos valsčiaus Užpelkių kaimo valstiečių Jono ir Kotrynos Piktuižių šeimoje 1901 m. balandžio 5 d. gimė sūnus, tėvo garbei pakrikštytas Jonu. Aštuoniolikmetis jaunuolis 1919 m. gruodžio 19 d. ryžosi tapti Lietuvos kariuomenės savanoriu. Kretingos komendantūroje praėjęs karinius mokymus, gavo puskarininkio laipsnį ir buvo paskirtas skyrininku į 2-ąjį pėstininkų pulką, kuris Rytų Lietuvoje kovėsi su lenkų legionieriais. Žuvo 1920 m. lapkričio 20 d. ties Giedraičiais ir su kitais 7 kariais iškilmingai buvo palaidotas Ukmergės apskrities Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šventoriuje. Jo motinai buvo suteiktas žemės sklypas išparceliuoto Valteriškės dvaro žemėje naujakurių įkurtame Parąžės kaime. Už Lietuvos nepriklausomybę žuvęs Jonas Piktuižis 1932 m. gegužės 14 d. buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o Savanorio medalį Krašto apsaugos ministerija įteikė žuvusiojo motinai Kotrynai. Tais pačiais 1932 m. Jono Piktuižio vardu Palangoje buvo pavadinta buvusi Roužės (Rąžės) gatvė.

Jonas Sauseris gimė 1899 m. birželio 23 d. valstiečių Prano ir Onos Šateikytės Sauserių šeimoje, kuri gyveno tarp Kretingos ir Raguviškių esančiame Laumalių kaime. Kitą dieną į Kretingos bernardinų bažnyčią krikštatėvių Kazimiero Šateikio ir Konstancijos Miežetienės atvežtą kūdikį pakrikštijo bernardinų kunigas tėvas Zacharijus Narkevičius OFM.

Per Pirmąjį pasaulinį karą tėvui patekus į vokiečių nelaisvę, o motinai mirus, paauglį berniuką su jaunesniąja seserimi globoti paėmė Mišučių kaime gyvenę giminės.

Atsiliepdamas į Laikinosios vyriausybės kvietimą ginti Lietuvos nepriklausomybės, dvidešimties metų nesulaukęs jaunuolis iš Mišučių išvyko į Kretingą ir 1919 m. balandžio 20 d. tapo kariu savanoriu. Karinę tarnybą pradėjo Kretingos komendantūroje, o lapkričio 10 d. buvo paskirtas į 4-ąjį pėstininkų pulką. Šiaulių–Radviliškio apylinkėse lapkričio 20–22 d. jam teko ties Meškuičiais, Daumantais, Jurgaičiais ir Gibaičiais dalyvauti kautynėse su bermontininkais. Už narsumą ir didvyriškumą pulko vado Jono Variakojo teikimu eilinis Jonas Sauseris 1920 m. sausio mėnesį buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmos rūšies pirmojo laipsnio ordinu. Kovo 27 d. buvo išsiųstas į mokomąją kuopą, kurią baigęs rugsėjo 19 d. gavo grandinio laipsnį, o spalio 1 d. buvo pervestas į atsargos kuopą. Lenkų legionieriams sulaužius Suvalkų sutartį, grandinis Jonas Sauseris išsiųstas į lenkų frontą, kuriame prie Širvintų buvo mirtinai sužeistas ir 1920 m. lapkričio 12 d. mirė. Palaidotas Širvintų kapinėse, už Nepriklausomybę žuvusių karių kapavietėje.

4-ojo pėstininkų pulko grandinis Jonas Sauseris. Nežinomas fotografas, 1920 m. Nuotrauka iš Antano Lubio asmeninio archyvo, publikuota „Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistoje monografijoje „Kartena“

Žuvusiojo tėvui Pranui Sauseriui Lietuvos žemės reformos metu išparceliuoto Kartenos valsčiaus Grabšyčių palivarko žemėje Žemės reformos komisija paskyrė 17 ha žemės sklypą. Besikuriančio kaimo naujakurių daugumą sudarė kariai savanoriai arba šauktiniai, dalyvavę Nepriklausomybės karuose. Jie 1922 m. nutarė naująją savo gyvenvietę pavadinti žuvusio Nepriklausomybės karų dalyvio Jono Sauserio garbei Sauseriais. Galutinai kaimo pavadinimą Lietuvos vyriausybė patvirtino 1926 metais.

Karių savanorių komisija 1932 m. balandžio 30 d. pripažino Joną Sauserį Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir apdovanojo Savanorio medaliu, kurį įteikė tėvui. Savanorio sesers Onos Lubienės, iš tėvo paveldėjusios savanoriui broliui skirtą žemę, vaikų Antano, Bronės, Justino, Petro ir Stanislovo rūpesčiu 2009 m. Sauserių kaime buvo pastatytas paminklinis akmuo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvusiam dėdei Jonui Sauseriui atminti.

Karys savanoris Steponas Stoukus gimė 1896 m. vasario 4 d. Kretingos kaimo valstiečių Vinco ir Amilijos Paulikaitės Stoukų šeimoje. Kitą dieną Kretingos bernardinų bažnyčioje kūdikį pakrikštijo už knygnešystę atgailai į vienuolyną uždarytas diecezinis kunigas Stanislovas Stakelė, o krikšto tėvais buvo Aloyzas Stonkus ir Monika Jucytė. Įsibėgėjus karui dėl Lietuvos nepriklausomybės, jaunuolis 1919 m. birželio 11 d. Kretingos komendantūroje užsiregistravo savanoriu ir po karinių apmokymų buvo išsiųstas į frontą. Viename mūšių, kovodamas su lenkų legionieriais Vilnijoje ties Bielolesje, savanoris 1920 m. liepos 14 d. žuvo.

Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, jo tėvai jau buvo mirę, todėl kariui savanoriui priklausantį žemės sklypą bandė gauti sesuo Petronėlė Stoukaitė. Tačiau Lietuvos žemės reformos komisija atsisakė patenkinti jos prašymą, kadangi įstatymiškai žemės sklypą galėjo gauti tik žuvusių savanorių tėvai, žmonos ir vaikai, o seserys ir broliai šia teise pasinaudoti negalėjo. Karių savanorių komisija 1930 m. birželio 25 d. pripažino žuvusiajam Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusą, o Savanorio medalį Klaipėdos apskrities komendantūra įteikė Klaipėdos gyvenusiai seseriai Petronėlei.

Kitas kretingiškis savanoris Juozapas Vinkus gimė 1896 m. lapkričio 2 d. Kretingos mieste gyvenusių valstiečių Antano ir Kotrynos Ubytės Vinkų šeimoje. Lapkričio 3 d. krikštatėviai Jonas Vinkus ir Barbora Ubytė nunešė kūdikį į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kurioje jį krikštijo bernardinų kunigas tėvas Higinas Dirmeika OFM.

1919 m. rugpjūčio 4 d. Juozapas su septyniolikmečiu broliu Steponu išėjo ginti tėvynės. Jaunėlis brolis netrukus, 1919 m. lapkričio 22 d. žuvo ties Radviliškiu mūšyje su bermontininkais ir už didvyriškumą po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. O tarnybą tęsiantis Juozapas nuskendo 1920 m. rugpjūčio 4 d. apsivertus laiveliui.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, kuriuo 1932 m. (po mirties) buvo apdovanotas Nepriklausomybės kare 1920 m. žuvęs Steponas Stoukus. Kretingos muziejus

Dviejų sūnų netekusiam tėvui Antanui Vinkui valstybė suteikė žemės sklypą naujakurio ūkiui šalia Kretingos besiplečiančiame Kluonalių kaime. Tėvo prašymu abu sūnūs 1931 m. lapkričio 16 d. buvo pripažinti kariais savanoriais ir po mirties apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais.

Dar vienas kretingiškis savanoris Alfonsas Žiobakas gimė 1900 m. gruodžio 1 d. Kretingos miestelėno Kazimiero Žiobako šeimoje. Savanoriu jis tapo 1919 m. gegužės 8 d., tačiau tarnaudamas susirgo, buvo paguldytas į Kauno karo ligoninę, kurioje 1920 m. sausio 29 d. mirė. Brolio Antano Žiobako prašymu, Karių savanorių komisija 1936 m. rugsėjo 30 d. pripažino mirusįjį Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o jam skirtą Savanorio medalį įteikė broliui.

Iš Nepriklausomybės karų grįžę savanoriai kovose už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams atminti Kretingos II katalikų parapijos kapinėse 1928 m. pastatė kuklų granito obeliską. Jis tapo visuomenės susirinkimo vieta, kurioje buvo minimi žuvusieji už Nepriklausomybę, švenčiama Lietuvos kariuomenės diena, pažymimi kiti istoriniai įvykiai, susiję su lietuvių tautos kova už laisvę.

Julius KANARSKAS

Kretingos muziejus, istorikas


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas