Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kultūros ministro padėka įteikta direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei Juliui Kanarskui (kairėje).

Dvi svarbios Kretingos miestui, jo istorijai ir kultūrai datos – Kretingos muziejaus 85-metis ir 185-osios grafo Juozapo Tiškevičiaus gimimo metinės – pažymėtos dviem svarbiais įvykiais: patvirtintas Kretingos muziejaus herbas ir pagaliau nustatyta tiksli grafo J. Tiškevičiaus gimimo data. Perdavė sveikinimus, įteikė padėkas

Jubiliejiniai renginiai prasidėjo Kretingos muziejuje surengta konferencija „Kretingos muziejus: nuo pirklio Leibos Mendelovičiaus namų iki grafų Tiškevičių rūmų“. Prieš pereinant prie mokslinių pranešimų, muziejaus kolektyvą ir jam 40 metų vadovaujančią direktorę Vidą Kanapkienę pasveikino gausus būrys oficialių asmenų bei bičiulių.

Tikruosius atminties namus kuriantiems muziejininkams nuoširdžius padėkos žodžius tarė ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus sveikinimus perdavė vicemeras Dangiras Samalius ir Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Jie, padovanoję muziejui Kretingos vėliavą, už pasiaukojantį darbą, naujovių diegimą bei kitus nuopelnus mero pasirašytas padėkas įteikė Kretingos muziejaus vyriausiajai specialistei augalų priežiūrai Eleonorai Ranciuvienei, darbininkei augalų priežiūrai Irmai Bartkuvienei, darbininkei augalų apsaugai Liudai Kanarskienei, kiemsargei Ramunei Černiauskienei, muziejaus eksponatų prižiūrėtojui Jurgiui Kubilinskui, Etnokultūros skyriaus vedėjai Nijolei Vasiliauskienei, vyr. muziejininkei-istorikei Danutei Šorienei.

J. Girdvainei atiteko misija perskaityti šalies vadovų sveikinimus, skirtus Kretingos muziejui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime akcentavo, kad Kretingos muziejaus istorinė raida atspindi ir įkūnija bendresnį mūsų šalies muziejinės kultūros kelią: nuo pavienių tyrinėtojų iniciatyvų domėtis mūsų krašto istorija iki muziejaus įsteigimo 1935 m., nuo anuomet kuklios kultūros įstaigos iki reikšmingo, regiono bendruomenę telkiančio ir žmones iš visos Lietuvos, svečius iš užsienio gausiai pritraukiančio židinio, pulsuojančio kultūrine gyvybe.

Su 85 metų turtingos ir prasmingos veiklos jubiliejumi muziejaus kolektyvą ir jo ilgametę vadovę pasveikino ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Jo pasirašytos padėkos buvo įteiktos muziejaus direktorei V. Kanapkienei, direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei Juliui Kanarskui, vyriausiajai fondų saugotojai Daliai Padriezienei, vyriausiajai muziejininkei-istorikei Jolantai Klietkutei, Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjai Jurgitai Paulauskienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Romai Luotienei, vyr. buhalterei Vitai Stripinienei, Gamtos skyriaus vedėjai Jurgitai Tertelienei, administratorei Daivai Butkienei.

Paulius Vaniuchinas Vidai Kanapkienei perdavė dokumentą, liudijantį, kad Kretingos muziejus turi herbą.

Muziejus turi herbą

Džiugią naujieną jubiliejinės sukakties proga pranešė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas: Kretingos muziejus Lietuvoje tapo pirmuoju, turinčiu savo herbą. Jį Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisija patvirtino spalio 5 d. Raudoname herbo lauke pavaizduotas sidabrinis grifas su  sidabriniu kalaviju dešinėje letenoje. Grifo ginklai ir kalavijo efesas – auksiniai.

„Būkit visą laiką pirmieji“, – muziejaus kolektyvui linkėjo kraštietis P. Vaniuchinas, pranešdamas ir dar apie vieną simbolinę dovaną: Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos iniciatyva organizuojama III Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinė konferencija, skirta didikų Chodkevičių giminei, kitąmet vyks ne Vilniuje, o Kretingoje.

Savo sveikinimus ir linkėjimus jubiliejų švenčiančiam Kretingos muziejui išsakė daug metų Lietuvos nacionaliniam muziejui vadovavusi buvusi jo direktorė Birutė Kulnytė, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, neseniai tokį pat jubiliejų minėjusios Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė, asociacijos Kretingos TAU direktorė Janina Mikučionienė, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kretingos bendrijos pirmininkas Pranas Liaučius, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė, pranciškonas brolis Bernardas.

Nustatė gimimo datą

Dviem jubiliejinėms datoms skirtą konferenciją pradėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, savo pranešime „Šviesos ir meilės vainiką pynėme kartu“ trumpai apžvelgusi Kretingos muziejaus veiklą nuo pat jo įkūrimo ir plačiau papasakojusi apie pastarųjų penkerių metų pasiekimus atkuriant išskirtinę grafų Tiškevičių dvaro sodybą, kurioje esama ir Jono Karolio Chodkevičiaus dvarvietės, kuriant krašto istoriją ir paveldą reprezentuojančias ekspozicijas ir pasidalijusi su ateitimi susijusiais lūkesčiais.

Konferencijos „Kretingos muziejus: nuo pirklio Leibos Mendelovičiaus namų iki grafų Tiškevičių rūmų“ dalyvius į Kretingos praeitį nukeliančiomis eilėmis pasveikino pranciškonas brolis Bernardas.

Su kokiais sunkumais ir iššūkiais tenka susidurti muziejininkams, siekiantiems papildyti ir išsaugoti eksponatų rinkinius, pasidalijo vyriausioji fondų saugotoja D. Padriezienė, perskaičiusi pranešimą „Muziejinių vertybių išsaugojimas ateičiai“. Kokį kelią teko nueiti muziejininkams ir kraštotyrininkams, siekusiems įkurti muziejų Kretingoje, savo pranešime „Kretingos muziejaus kūrimosi džiaugsmai ir sunkumai“ perteikė Archeologijos ir istorijos skyriaus muziejininkas-istorikas Tadas Šaulys. Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja J. Paulauskienė, parengusi pranešimą „Kretingos muziejus – unikali mokymo ir mokymosi vieta“, apžvelgė, kaip per penkerius metus augo edukacinių programų ir jų lankytojų skaičius, ir akcentavo, kad muziejus dabar – ne vien ekspozicijos, bet ir profesionali pažinimo erdvė, kurioje galima turiningai praleisti laisvalaikį. Gamtos skyriaus vedėja J. Tertelienė į pranešimą „Nesibaigiantys iššūkiai – Vasaros ir Žiemos sodo atgaivinimas“ sudėjo daug įdomios ir vertingos informacijos, kaip buvo atkuriami abu sodai. Ir paminėjo, kad, norint įgyvendinti jau parengtą Žiemos sodo rekonstrukcijos projektą, reiktų 1 mln. Eur, o siekiant atkurti Vasaros sodą – sutvarkyti visus tris kaskadinius tvenkinius, atkurti takus, mažaūgių liepų alėjas ir visą vadinamąją prancūzišką geometrinę parko dalį su gėlynais ir fontanais – tam reikėtų dar apie 2 mln. Eur.

Didžiulio klausytojų susidomėjimo sulaukė istoriko J. Kanarsko pranešimas „Juozapas Tiškevičius – naujovių diegėjas ir šeimos rezidencijos Kretingoje puoselėtojas“, kurio, kaip ir konferencijos, svarbiausias akcentas buvo žinia, kad J. Kanarskui pagaliau pavyko nustatyti tikslią grafo Juozapo Tiškevičiaus, gimusio prieš 185 m., o prieš 145 m. pradėjusio valdyti Kretingos dvarą, gimimo datą. Istorikas rado krikšto metriką, kurioje nurodyta, kad J. Tiškevičus gimė 1835 m. lapkričio 8 d. (pagal dabartinį kalendorių – lapkričio 20 d.) Vilniuje, o 1835 m. lapkričio 24 d. (gruodžio 6 d.) Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje naujagimį pakrikštijo parapijos viceklebonas Vilniaus dekanas Žemaičių katedros kanauninkas Jurgis Bytautas.

Po konferencijos J. Kanarskas pratęsė pasakojimą apie grafą J. Tiškevičių atidarydamas parodą „Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeima ir jos pėdsakai Lietuvoje“, o Kretingos muziejaus nueitą kelią atspindi paroda „Kretingos muziejui – 85: istorijos puslapiai, unikalūs eksponatai“.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas