Parodoje – stilizuotas Vytis, kokį lietuviai pamilo

Kretingos rajono kultūros centre penktadienį atidaryta unikali Vokietijoje gimusio JAV gyvenančio lietuvio, kompanijos „Baltic Enterprises“, vėliau pervadintos „Baltic Associates“, Bostone įkūrėjo bei vadovo Gintaro Karoso paroda, pasakojanti, kokie išeivijoje buvo kuriami Lietuvos valstybės simboliai ir kiek jie turėjo reikšmės garsinant mūsų šalį pasaulyje.

Bostonietis Gintaras Karosas pristatė parodą, pasakojančią apie jo įmonėse sukurtus Lietuvos valstybės simbolius.

Simboliuose – lietuvybės kelias

Nuo praėjusiųjų metų iki šiol skambų pavadinimą „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ turinti paroda buvo eksponuojama LR Seime. Pasak Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus, perkeliant ją į pajūrį, tarpininkavo Seimo narys Antanas Vinkus.

„Kaip tik šiomis dienomis Kretingoje vyksta nemažai vietinių klausytojų ir miesto svečių sutraukiantis Tarptautinis senosios muzikos festivalis, tikimės, kad ta pati publika neaplenks ir mūsų parodų salės“, – sakė P. Razmus.

G. Karosas buvo pasitiktas rajono Kultūros centro meno vadovo Lauryno Surblio ir Kristinos Rimienės vadovaujamo kamerinio choro „Kristale“ atliekamais muzikiniais kūriniais, žemaitiška „ruoda“ žemaičių žemėje svečią iš Amerikos pasveikino renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė. Jos kalbinamas parodos autorius papasakojo apie išeivijoje sukurtus simbolius, tarp kurių – ryškių spalvų, lietuvišką trispalvę primenančios meniškos juostos, kepurės, kaspinai, gintaro papuošalai, įžymių Amerikos politikų rankose – lipdukai su užrašais „Aš myliu Lietuvą“ ir pan., Gedimino stulpai, tolimos tėvynės meile persmelkti plakatai, dėlionė, marškinėliai ir t. t. Parodoje – daugybe simbolių išreikštas visas lietuvybės kelias nuo pokario laikų iki mūsų nepriklausomybės, nuo Atgimimo pradžios iki dabarties. Bostone, mieste, kuriame, kaip sakė tėvų gimtąją kalbą puikiai mokantis, draugų Lietuvoje turintis ir dažnai čia besilankantis G. Karosas, vyravo itin lietuviška aplinka. Parodos autorius ten sakė dėl to ir įkūręs savo įmonę, kad per joje gaminamą produkciją išeivijos žmonėms būtų galima padėti telktis, palaikyti dar glaudesnius ryšius, o, dalyvaujant tautiniuose festivaliuose bei kituose renginiuose, skleisti žinią pasauliui apie Lietuvą. Anot svečio, tokia reklama buvusi ypač svarbi, daugelis nežinančiųjų imdavę klausinėti: o kur gi yra ta Lietuva?

Iškalbingi eksponatai, garsinę mūsų šalį pasaulyje.

Originalą surado iš pykčio

Tarp Kretingoje eksponuojamų simbolių – ir pagrindinis, dėl autorystės didžiausių diskusijų audrą pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje sukėlęs Vytis, kurio variacijų G. Karosas teigė sukūręs ne vieną dešimtį, tarp jų – ir pačią populiariausią, dažnai tiražuojamą, daugelio pamiltą.

„Kai šį Vytį matydavome ant pralekiančių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių arba ant voko klijuodami pašto ženklus, kai Dainų šventėse puošdavomės marškinėliais su Vyčiu, nė nesusimąstydavome, kas jį sukūrė. Šiandien ši istorija priartėjo prie Kretingos“, – parodos atidarymo metu kalbėjo A. Zulumskytė.

G. Karosas atviravo, kad po daug metų ieškoti autorystės įrodymų netikėtai jį paskatino incidentas vienoje Lietuvos parduotuvių.

„Kartą besilankydamas Lietuvoje parduotuvėje pamačiau marškinėlius su Vyčiu, apsidžiaugiau, pasijaučiau labai laimingas, galvojau, sūnui lauktuvių nupirksiu. Bet... pardavėjas sako, kad tie marškinėliai 38 eurus kainuoja! Klausiu: gal jis juokauja? Už ką tokie pinigai? Aiškinu, kad tas Vytis mano paties ir sukurtas! Bet negi įrodysi žodžiu, – kas patikės? Supykau ir dar lėktuve, skrisdamas namo, užsispyriau žūtbūt surasti originalą“, – prisiminimais su parodos pasižiūrėti atėjusiais kretingiškiais dalijosi Amerikoje gyvenantis lietuvis.

Dar daugiau „į azartą “ rasti originalą jį vedusi žinia, kad net keletas žmonių Lietuvos žiniasklaidoje yra apsiskelbę būtent to stilizuoto Vyčio, kuris puikuojasi ant traukinių, lenktynininko Benedikto Vanago automobilio, pašto ženklų ar ant marškinėlių, autoriais.

G. Karosas prisipažino iš profesijos nesąs dailininkas – jaunystėje jis sėkmingai dirbo Masačiusetso valstijos gubernatoriaus Franko Sargento komandoje, buvo išrinktas delegatu prezidento Ričardo Niksono rinkimų kampanijoje, – tačiau atviravo turįs „gerą akį“. Stilizuotą Vytį savo įmonėje Bostone jie piešę dviese su laisvai samdomu menininku. Tiksliau – menininkas piešė, o lietuvis patarė, ką pataisyti: kur pastorinti, ką paploninti, kaip žirgo uodega turinti atrodyti. G. Karoso sukurtas Vytis prigijo kaip gražus meno kūrinys.

O Valstybės ženklą – Vytį – Lietuvoje apgynė 1918-ųjų metų savanoriai, iš draudimo laikų jį grąžino 1988-ųjų metų Sąjūdis. Dabartinį, 1991 m. rugsėjo 4 d. patvirtintą Vyčio, valstybės herbo, variantą yra sukūręs dailininkas Arvydas Každailis.

• Rašyti komentarą (0)