Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kraštietis žurnalistas Denisas Nikitenka (kairėje) Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojui istorikui Juliui Kanarskui perdavė keletą naujų radinių, kurie, gali būti, inicijuos žvalgomuosius archeologinius tyrimus naujose teritorijose.

Kraštietis Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas kraštotyrininkas Denisas Nikitenka Kretingos muziejui perdavė keletą artefaktų, kurie ne tik papildė muziejaus fondus, bet ir uždavė naujų istorinių mįslių. Tai – dvi segės, žalvarinio puodo rankena ir smiltainio galąstuvas.

„Visi šie radiniai, išskyrus mano paties surastą smiltainio galąstuvą, yra surasti kraštotyros mėgėjų, kurie radinių ieško metalo detektoriais. Tai žmonės, kuriems ši veikla yra pomėgis, malonus laisvalaikis, nepakenkiant ir nedarkant istorinio atminimo, neliečiant paveldosaugos zonų“, – akcentavo D. Nikitenka, prisipažinęs, kad pats niekada nenaudojo ir nenaudos metalo detektoriaus, nes jam labiau patinka artefaktų ieškoti „plika“ akimi.

Metalo detektoriai – populiarėjantis pomėgis

D. Nikitenkos pastebėjimu, įsigyti metalo detektorių ir su juo vaikščioti po apylinkes – dabar labai išpopuliarėjęs pomėgis: „Ir jeigu anksčiau tokie ieškotojai buvo demonizuoti, dabar mėgėjus vaikštinėti su metalo detektoriais galima būtų skirstyti į tris kategorijas: jokio padorumo nepaisančius vadinamuosius juoduosius archeologus, kuriems ši veikla yra pasipelnymo šaltinis, o metalo detektorius, naršant kapinynuose, piliakalniuose, dvarvietėse, tampa paveldo ir istorijos grobstymo įrankiu. Antrieji, kuriuos aš sau pavadinau pilkaisiais archeologais, nelenda į paveldosaugos zonas, tačiau tai, ką suranda, bando parduoti ir tai yra vienas jų pragyvenimo šaltinių. Tretieji – baltieji archeologai, su kuriais aš ir bendrauju, turi azarto ką nors surasti – jiems svarbus pats procesas, poreikis pabūti gamtoje, dažnas jų yra kolekcionierius, bet jie artefaktų nepardavinėja – atvirkščiai, jų dar perduoda valstybei.“

Vadinamųjų baltųjų archeologų radiniai visų pirma yra vertingi vien dėl to, kad surasti būna naujose mokslui dar nežinomose vietose. „Tokiu būdu galima aptikti naują kapinyną ar gyvenvietę, praplėsti tyrinėjamą teritoriją: tarkim, galvojama, kad kuršiai joje negyveno, o radinys duoda tam tikrą signalą, kad, pasirodo, ne viską žinojome, ne viskas ištyrinėta“, – teigė kraštotyrininkas, apie radinius – ar paties, ar ieškotojų metalo detektoriais surastus – visada pranešantis Kultūros paveldo departamentui.

Užduoda mįslių istorikams

Papildydamas savo įžvalgas D. Nikitenka pakomentavo IX–XII a. segės aguoniniais galais radimo istoriją: ji surasta tokioje Kretingos rajono vietoje, kurioje iki šiol nebuvo aptikta nei gyvenvietės, nei piliakalnio, nei kapinyno. „Kitas žmogus vėlgi ariamuose laukuose netoli trijų piliakalnių Kretingos rajone apylinkėse, vaikščiodamas ne paveldosaugos zonoje, rado pasaginę segę zoomorfiniais galais. Vadinasi, atsiveria galimybė pažinti nežinomą, o gal – sunaikintą kapinyną, aplinkui tėra žinoma buvus tik vieną gyvenvietę, taigi atsiveria naujas kontekstas. Apsilankęs suartame lauke prie to paties piliakalnio, jo pakraštyje, radau didžiulį smiltainio galąstuvo gabalą – tai jau antras radinys iš tos pačios vietos, ir dėl tų radinių turime dar vieną istorinę užduotį – išžvalgyti naują teritoriją“, – kraštietis neabejojo, kad radiniai užduoda naujų mįslių istorikams, archeologams, kraštotyrininkams.

Kitam tyrinėtojui suradus varinio puodo rankeną, D. Nikitenka iškėlė mintį, kad tokie radiniai kaimo vietovėse nėra dažni, tad ir vėl – įdomybė: o kurgi galėtų būti pats puodas? „Staigmena – laukuose prie vieno piliakalnių surasta segė. Kartu su archeologais ją apžiūrėję, supratome, kad tai – vienas įdomesnių ir unikalesnių radinių. Žiedinė žalvarinė segė, kurios išlikęs net geležinis liežuvėlis, pragulėjęs tiek laiko po žeme ir nesurūdijęs, ir kuri kildinama iš Vakarų Europos, kur XIII a. tuometinėje Vokietijoje buvo populiarus susikibusių rankų motyvas, o segė, manoma, simbolizavo sužadėtuves, draugystę, tam tikrų santykių išraišką, verčia pamąstyti: įdomiausia, kad tokių segių buvo rasta Memelburge, kuris buvo vakarietiškos kultūros forpostas bendrame kuršių žemių kontekste, todėl toks radinys piliavietėje nestebina. O štai atrastoji ne tik kad puikiai išsilaikiusi ir didelė, – ji rasta 100 km nuo piliavietės, gūdžioje provincijoje be stambesnio dvaro... Tokią segę įsigyti galėjo ne bet kas – tik viduriniojo ar aukštesniojo luomo atstovas, tikrai ne baudžiauninkas ir ne bėdžius, vadinasi, šis radinys atveria tuščią skrynią, kurią būsime priversti pripildyti naujomis žiniomis“, – neabejojo D. Nikitenka. Beje, Kretingos muziejus yra antras Vakarų Lietuvoje, kraštiečio rūpesčiu turėsiantis tokią segę, o iki šiol D. Nikitenka Kretingos muziejui neatlygintinai yra perdavęs keliasdešimt radinių.

Kretingos muziejui perduoti artefaktai: (iš kairės) varinio lydinio puodo rankenėlė, žiedinė segė, puošta dviejų susikibusių pasisveikinimui rankų motyvu, pasaginė segė aguoniniais galais ir smiltainio akmens galąstuvas.

Lauktų konkrečių taisyklių

Kraštiečio 34-erių Tomo pomėgis – tyrinėti apylinkes pasitelkus metalo detektorių. Istorija, kraštotyra vyras susidomėjo studijuodamas, nes mokykloje, kaip pats prisipažino, istorija „neužkabino“.

Prieš 6–7 metus įsigijęs metalo detektorių, Tomas save priskiria tai kategorijai, kuriems vaikščioti su metalo ieškikliu, tyrinėti apylinkes yra tik pomėgis: „Yra intelektualūs ir kultūringi ieškotojai ir yra vadinamieji buduliai, kurie su savo nutekėjusiais protais lenda į vadinamąsias raudonąsias zonas ir taip gadina vardą tų, kurie nesisavina radinių ar iš jų negyvena.“

Tomas sakė turįs bendraminčių, su kuriais bendrauja, dalinasi įgytomis žiniomis, kurių pasisemia daug skaitydamas istorinės literatūros, domėdamasis kitų atradimais.

Romos imperijos laikų moneta – įdomiausias radinys, kokį yra suradęs Tomas, pats kolekcionuojantis senovines monetas. „Aš neturi tikslo užsidirbti, todėl net nesidomiu, kokia galėtų būti radinių vertė“, – tvirtino ne vieną radinį valstybei perdavęs artefaktų ieškotojas, kurio pastebėjimu, Kultūros paveldo departamentas tikrai galėtų sukurti metalo detektorių naudojimo taisykles – taip, kaip yra sukurtos taisyklės medžiotojams, žvejams.

Anot D. Nikitenkos, radus artefaktą, jį reiktų kuo mažiau krapštinėti, valyti kokiomis nors priemonėmis ar gramdyti. „Taip artefaktą galima sugadinti negrįžtamai. Konservuoti radinį yra istorikų, muziejininkų reikalas, o apie surastą daiktą privalu informuoti Kultūros paveldo departamento regioninį skyrių, o nesant galimybės – vietos muziejų, – tvirtino jis, tuo pačiu pasidžiaugdamas, kad kai kurių žmonių pomėgis pasitarnauja istorijai. – Puiku, kad yra patriotiškų, pilietiškų asmenų, suprantančių, kad surasti artefaktai nėra jų nuosavybė, ir besielgiančių padoriai.“

---

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojo istoriko Juliaus Kanarsko komentaras:

– Muziejaus rinkiniai kasmet pasipildo keliais šimtais kilojamųjų kultūros vertybių, po mokslinės inventorizacijos tampančių muziejiniais eksponatais ir nacionalinio Lietuvos muziejų fondo dalimi. Didžiąją jų dalį muziejininkai surenka lokalinių tiriamųjų išvykų ir ekspedicijų metu. Nemažai materialinės kultūros vertybių atneša ir dovanoja pavieniai kretingiškiai, rajono gyventojai ir kraštiečiai.

Pastaraisiais metais svariais Kretingos krašto priešistorei pažinti atsitiktiniais archeologiniais radiniais muziejaus rinkinį papildė kraštietis žurnalistas, pajūrio regiono praeities mėgėjas ir puoselėtojas Denisas Nikitenka. Dalį atsitiktinių radinių jis surinko lankydamas naikinamus senovės paveldo paminklus, kitus gavo iš pilietiškų asmenų, užsiimančių radinių paieška metalo ieškikliu ne paveldosaugos zonose.

Unikaliausias iš atneštų eksponatų – XVI–XVII a. žiedinė segė, puošta dviejų susikibusių pasisveikinimui rankų motyvu. Pirmosios šio tipo segės į mūsų kraštą atkeliavo Hanzos prekybos keliu iš vokiškosios kultūros žemių. Jų iki šiol aptikta tik Palangos apylinkėse, Senosios Palangos ankstyvosiose kapinėse, Klaipėdos Šv. Jono bažnytinėse kapinėse ir piliavietėje. Šio tipo segės Rygos auksakalių cecho įstatuose minimos kaip sužadėtuvių segės. Taigi šis nepaprastai vertingas radinys liudija, kad apie pakitusią savo socialinę padėtį liudijantį simbolį nešiojo ne tik Rygos, Klaipėdos ar Palangos gyventojai.

Be šios segės, muziejui buvo perduoti kuršiams būdinga IX–XII a. pasaginė segė aguoniniais galais, I tūkst.–II tūkst. pirmosios pusės smiltainio akmens galąstuvas darbo įnagiams galąsti, taip pat sunkiai datuojama vario lydinio puodo rankenėlė. Informaciją apie radinius jų pateikėjas perdavė Kultūros paveldo departamentui. Belieka tikėtis, kad prie departamento veikiančio Kultūros paveldo centro specialistai netolimoje ateityje atliks radimviečių aplinkos žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir aptiks naujus, iki šiol istorijos mokslui nežinomus kultūros paveldo objektus (kapinynus, senovės gyvenvietes ar senąsias kapines).

Muziejininkai dėkingi Denisui Nikitenkai už pilietiškumą ir sąmoningumą išsaugant seniausius mūsų krašto kultūros paveldo artefaktus, už siekius, kad šie radiniai atsidurtų muziejų saugyklose ir ekspozicijų vitrinose atskleisdami nematytus ir nepažintus Kretingos rajono priešistorės slėpinius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas