Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 95 %
Naktį-1°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Istorikas Julius Kanarskas pristatė tėvo Ambraziejaus gyvenimą ir veiklą, o pasauliečiai pranciškonai kartu su broliais Juozapu Marija Žukausku ir Bernardu Belicku (dešinėje) atliko meninę programą, skirtą kunigo atminimui.

Minint 249-ąsias kunigo, pasauliečio pranciškono, gydytojo, botaniko, poeto Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metines, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta konferencija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža – Kretingos šventasis.“ Ši konferencija – Pranciškoniškos pasauliečių akademijos atvirų visuomenei ugdymo renginių ciklo dalis.

Istorikas Julius Kanarskas pranešimu „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pėdsakai Kretingos žemėje“ pristatė šios asmenybės gyvenimą. Pasak istoriko, J. A. Pabrėža buvo kuklus žmogus, tačiau dėl savo nuveiktų darbų jis prilygsta Simonui Daukantui ir vyskupui Motiejui Valančiui.

J. Kanarskas išskyrė kelias didžiausias J. A. Pabrėžos veiklas. Baigęs Varniuose kunigų seminariją, jis 1816 m. įstojo į tretininkų ordiną ir pasirinko vienuolinį Ambraziejaus vardą. Parapijoje nesant laisvos pamokslininko vietos, kunigas dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus ir geografiją pranciškonų mokykloje. Ši veikla paskatino parašyti geografijos vadovėlį „Žemraštis“, kuriame buvo sukurta daug lietuviškų geografijos terminų.

Pasak J. Kanarsko, J. A. Pabrėžos pamokslai buvo gilūs ir jaudinantys, jis buvo kviečiamas į kaimynines parapijas, ilgainiui pamokslai skambėjo visoje Žemaitijoje ir katalikiškose Mažosios Lietuvos parapijose. Ruošdamasis pamokslams, kunigas stengėsi pažinti vietinius žmones ir jų ydas bei gyvenimo būdą. Šiandien pamokslai – to meto žemaičių kultūros pažinimo šaltinis. J. A. Pabrėžos originalus pamokslų rinkinys, dovanotas brolio pranciškono Juliaus Sasnausko, saugomas Kretingos muziejuje.

Istoriko teigimu, J. A. Pabrėža buvo ne tik dvasios, bet ir kūno gydytojas. Vilniaus universitete kelis metus studijavęs gamtos mokslus, kunigas ėmė rinkti žoles, jas tirti ir užrašyti jų savybes, darė tinktūras, kuriomis gydė vargšus. Taip pat jo sukurtas vienas didžiausių herbariumų, šiandien saugomas Lietuvos botanikos institute.

Botanikos tema parašyti trys darbai – „Alfabetinis žemaičių-lotynų kalbų morfologinių botanikos terminų žodynas“, „Sisteminis augalų vardynas“ ir „Augalų rūšys“. Šiuose leidiniuose pirmą kartą Lietuvoje bandyta klasifikuoti augalus.

J. A. Pabrėža bandė susisteminti žemaičių tarmę, sukurti bendrą alfabetą ir gramatines taisykles. 1835 m. jis kartu su Simonu Grosu parašė žemaičių kalbos gramatiką. Mažai kam žinoma, kad J. A. Pabrėža buvo ir dailininkas – Kretingos muziejuje saugojami keli išlikę jo sukurti paveikslai.

Anot J. Kanarsko, kretingiškiai J. A. Pabrėžą laiko šventuoju, dažnai tikintieji jį pagerbdavę, prašydavę užtarimo ir pagalbos. Tarpukariu buvo renkama medžiaga jo kanonizacijai – paskelbimui šventuoju, tačiau tam sutrukdė sovietinė okupacija.

Konferencijos metu vyko režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Pamiršti vardai. Jurgis Ambraziejus Pabrėža“ peržiūra, meninė programa, kurioje raštus ir prisiminimus apie kunigą skaitė bei muzika dalijosi brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas, giesmių autorė ir atlikėja Rasa Lapienė, muzikantė Audra Smilgė ir dailininkė Gaivilė Tamašauskienė.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas