|
|
|
Gėliu kavuos kaštavuojė ėr Prezidėntė
Kretinguos muziejos sava lonkytuojams rėng ivarės edukacėnės pruogramas. Ateinontius 2020-ūsius Seims yr paskelbės gydytuojės žuolininkės Eugenijės Šimkūnaitės metas. Ta pruoga nuorintims sveikatintėis muziejus sogalvuojė edukacėnė pruograma „Žaliuosės parka vaistinelės“. Oužuola gerb „Vo kuoki gyvybės eliksyra so šarongės dyvas mes šėndėin galietumiem pasisėmt ėš pulsoujonti gamtuos jiegū šaltėni, katrū išgrynėna, apšvėitė ėr mums palėka neužmėrštama vyriausiuoji tautuos žiniuonė E. Šimkūnaitė? Mūsa džiaugsmou, tas šaltėnis dar tebier gyvs ėr pulsou šalia – žėidū, žėiviū, lapu, stėibū ėr šaknū gausa Kretinguos dvara rūmus supontiam parkė“, – džiaugies muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus kultūrėnės veikluos vadybininkė Roma Luotienė. Ana prėsėmėnė perskaitytos žuolininkės žuodius, ka a gera, a bluoga bova praeitis, anuos pakeistė negalem. Dabartis esous nepastuovus ir trumps laiks tarp vakar ėr rytuo. Diel tuo ėr bonduom atspietė ateiti. Vo spieliuodami mūsa pruotieve daugiause atsižvelgdava i augalus, ypač ryškesnius – medžius. Apie oužuola daug kas žėna, kap sakė R. Luotienė, yr girdiejė apie anuo išdėdoma, tvėrtoma, ka yr sunke kertams, ka tink gynybiniams statiniams. Bet gal ne vėsi žėna, ka oužuolynė uors būn lėngvesnis, sveikesnis, švaresnis, ka tėn, kor daug oužuola lapu prikrėtė, – mažiau bakteriju. „Oužuola mes dėdėle gerbam, ne be rekala vėsū lonkytuoju prašuom, ka, iedami i dvara parka oužuolyna, išsijungtu sava muobiliūsius telefuonus“, – sakė vadybininkė.
Kū pasakuo legėndas Edukacinius ožsiiemėmus lonkontims rajuona ogdyma istaigu vakams iduome papasakuojama apie oužuolū charakteri, primenamas legėndas. Pasakuojama, ka vėina syki sosėruošė mede keliautė. Pėrmasis žėngės galiūns oužuols. Kumet katras ėš seserū a bruoliu atsėlėkdava, ons net neatsėsokdava pasėveiziet, i atsisveikinėma žodius neatsakydava. Tep edams palėka vėins pats. Šakuom pasiplietuojė, vėršūnė debesis pašokava, bet vėinam nebebova priš kou pasikieslautė – dėdėle nuliūda. Nebžėnuojė, a čia dar laiks žaliam būtė, a jau rek lapus mestė. Šaukies muotinas, bet – rudou, ta jau beužmingonti, kažkū somormiejusi, aukšta galva iškielės oužuols lėka nesopratės. O ka šalnas jau žvarbėna, iemė po vėina lapa ont žemės mestė, galvuojė, gal tumet muotina pamatys, gal kū pasakys? Bet ta bova užsnūdusi nieka nebsakė... Diel tuo oužuols po vėina lapa ėr dabar tebmieta. Apie oužuola dar pasakuojama, ka ons nuoriejės pasigalynietė ėr so viejes, ėr so darganuom, nuoriejės paruodytė, ka ne bet kuokė medžiu giminie yr, ka sunku priveiktė: šėta vietras išvertė kuokė eglelė, bet tego pabonda oužuola išverstė! Arba – nupliešė, nunešiuojė seneliu lėipu a drebuliū lapus, nurėngė bruolius beržus, alksnius ir ousius, ogi tegu pabonda anuo, oužuola, lapus nuplieštė! Nuories – mes, kėik nuories, tėik ėr numes, o ka kuoks vies nuplieštu, – ta jau ne. Tvėrts oužuols vėsus – tvirtas ėr atskėras dalis, nes tvirtybė yr muočės anam douta galybė. „Nuors didžioujamies sava kultūringomu, kartas sogebam bet kur tūptelietė ėr, kas nebeparonku neštėis, čia pat išmestė, palėktė... Senuovės žmonis draudė tep takus „pouštė“ – žmuogaus kvaps netor žvieriū baidytė. Ir oužuolynūs, nuors saujuo išsinešk, nieka nevalia būdava palėktė, nevalia būdava gamtuos terštė“, – sakė R. Luotienė.
Ėr maists, ėr vaists Kas iš mūsa nier matės oužuola gėliu? Anuos – kartės, vo vėsi kartumyna dėdėn apetita. Tad, išgierės oužuola gėliu nuovėra, nusilpielis praded stiprietė. Seniau dažna žmonis ožklopdava bads. Nušutintas, nukartintas gėlės, žinuoma, ne kaži kuoks skaniests. Bet, kumet maista trūkdava, kumet nebebūdava jiegū, laba praversdava gėliu potra – pavalgydints žmuogus sostėpriedava. Vadėnas, tėkra tėisa, ka oužuols gal suteiktė stiprybės. Ir ne tik žmuogou. Gėlės ėr šernams, ėr kiauliems – ne tik maists, bet ėr skaniests. Šerna nu sena ne be rekala telkies oužuolynūs ėr ėlgam, nes oužuols gėlės, kap ėr lapus, met ėlga. Kultūrėnės veikluos vadybininkės R. Luotienės žuodes, sveikatas šaltėnis yr gėliu kava, katra gal sostėprintė sėlpnus, baikštius, mažakraujystė sergontius vakus. Kūdikiams gal doutė gėliu arbatelės nu vėdoriavima. Be tuo, oužuola gėlės gal būtė poikos kuošiu, blynu prieskuonis. Kadaisė iš anū kepdava ėr douna: gėlės būdava sogrūdamas, užplėkuomas vondėniu, kelis kartos nopėlamas ėr išdžiuovėnamas. Tumet ėš grūstū mėltu ožmaišuoma tešla. Maistingomu gėlės nenusiled daržuoviems – yr iki 40 pruoc. krakmuola, 5–8 pruoc. raugėniu medžiagū, iki 5 pruoc. rėibalū, baltymū, cokraus ėr mineraliniu medžiagū. Gausu kalci, vitaminu, mikruoelemėntu. Kap teisinga pasėruoštė gėliu kavuos? R. Luotienė patarė: oužuolynė sorinktas gėlės ėšdžiuovintė, medėniu plaktoku išaižytė, vondėny arba pėinė ėšvėrtė, miesmalė somaltė, ėšdžiuovintė skarduo, somaltė kavamale, ėšvėrtė ėr paskanintė grietėnelė arba pėinu. Kretinguos muziejininkiu ėšvėrtas gėlių kavuos yr kaštavuojusi ir Lietuvuos Prezidėntė Dalia Grybauskaitė. --- MŪSA KŪRIEJE
SAULĖS SŪNOU kelkis Saulės sūnau kuopom lėnkis aukštuom skelki dongu posiau jūra gluostyk banguom stuokis Saulės sūnau žaliuo pėivuo basuom nosėprauskė akis rītmetėniem rasuom eiki Saulės sūnau rīta lauka tako žėnė žmuogou neškė laiks anam link nomū žėnki Saulės sūnau debesim link dongaus veskės žmuogu karto tėn ons savė soras melskis Saulės sūnau rīta paukšti gėismė jūras viėjė balso ož monė ė savė eiki Saulės sūnau tomsa gintė tuolīn douki žmuogou viltėis Dėiva veski artīn *** LABS ŽEMĖS VAKĀLI labs prabodėnts žemės vakāli saulės bruolē jau prī tavės lāuk kol doris pradarīsi šėrdėis atvėrā lig gāla
tada paims užu ronkas drousiau ētė tavėj būtū sositėkt pasėrokoutė so savim senoujo balto ka nebūtū baisē klaustė kām tas vėskas tēp sotverta ka ožgėmės esi pasmerkts mėrtė nuors dā nuori pagīventė sēnis truopnē tau sokravuos ka bėjās bereikal smērtės nuors žingsnioutė žemė nebgal dongou ėrgi ī kū veiktė
Nerijus STASIULIS---
ŽUODĪNELISKlemka – durų užrakto rankena Klietka – narvas Kriupis – rupūžiukas Kučierius – vežėjas Kudrė – pagražinimai drabužio apačioje Liuka – žaidimo duobelė Liurbis – nevykęs, žioplas žmogus Lopyčis – lopytas, prastas Mūžioti – lėtai ką nors dirbti Namatiuška – neapsižiūrėjimas Pramūžinti – praeiti nieko nesakant
|
|
