Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Kretingiškis septyniolikmetis Jokūbas Jankauskas nuo rugsėjo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pradės profesionaliai mokytis fortepijoninės muzikos atlikimo. Šis pasirinkimas – ilgai svarstytas ir apgalvotas, nors kurį laiką jis siekė išbandyti save kitose srityse ir buvo atsiribojęs nuo skambinimo fortepijonu.

Jokūbas Jankauskas yra įsitikinęs, kad muzika suteikia galimybę būti savimi.

Muzika – nuo kūdikystės

Vaikinas tikino, kad tėvai jį vos gimusį migdydavo su bliuzroko grupės „ZZ Top“ kūriniais. „Manau, kad tai viena priežasčių, lėmusių mano gyvenimo pasirinkimą. Muzika manyje buvo užkoduota jau kūdikystėje“, – sakė J. Jankauskas. Roko žanro muzikos ir šiandien jaunuolis klausosi dažniausiai.

Sulaukęs 4 metų, pašnekovas pradėjo dainuoti, atstovavo vaikų darželiui „Pasaka“ Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė” bei Respublikiniame dainų ir šokių ansamblių konkurse „Jievaro tiltas“.

Dauguma tokio amžiaus vaikų sutrinka žengę ant scenos, tačiau Jokūbas prisiminė, kad scenos baimės neturėjo: „Būdamas ketverių, užlipau ant Kretingos Kultūros centro scenos, atlikau dainą „Turiu laivelį mažą“. Nors mano pasirodymą stebėjo daug žmonių, visiškai nebijojau, buvau drąsus ir užtikrintas tuo, ką darau.“

Jaudulys prieš pasirodymą, atsakomybė ir baimė atliekant kūrinį nedaryti klaidų, aplankė pradėjus mokytis Kretingos meno mokykloje. Jokūbas prisiminė jo fortepijono mokytojos Ritos Retkienės žodžius, kurie paskatino nebijoti klysti grojant: „Kūrinys yra kaip sriuba. Jei sriuba be druskos ir pipirų – bus neskanu. Taip pat ir kūrinys be klaidų yra „neskanus“. Jaunuolis yra dėkingas pedagogei, kad ji suteikė galimybę dalyvauti konkursuose ir koncertuose: „Į sceną ėjau ne dėl pirmų vietų, o dėl savo asmeninio tobulėjimo.“

Padėjo pakeisti požiūrį

Baigęs VIII klasę Pranciškonų gimnazijoje ir fortepijono klasę pas R. Retkienę meno mokykloje, Jokūbas ilgai svarstė, ar tęsti su muzika susijusią veiklą. Nutaręs padaryti pertrauką Meno mokykloje, jaunuolis ilgainiui suvokė, kad per 8 metus skambindamas fortepijonu jis įdėjo daug darbo ir pastangų, kurių nenori prarasti.

„IX klasėje pradėjus mokytis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, pedagogas Stasys Stončius įtraukė mane į muzikos gyvenimą mokykloje – grojau įvairių koncertų metu, kartais Meno mokykloje pagrodavau skrabalais liaudies instrumentų orkestre“, – kalbėjo J. Jankauskas. Moksleivis suprato, kad be fortepijono neįsivaizduoja savo gyvenimo, tad po metų pertraukos pradėjo vėl groti: „Šiuo metu savęs neįsivaizduoju daugiau niekur kitur.“

Jokūbui labiausiai patinka džiazinis atlikimas ir improvizacija: „Pastaruoju metu klasikos nenoriu atlikti. Žinoma, nesvarbu, kokio žanro muziką groja atikėjas, jis turėtų žinoti didžiuosius klasikus ir muzikos istoriją.“

Vaikinas groja ir fortepijonu, ir skrabalais: „Smagu, kad galiu atlikti skirtingų žanrų muziką.“

Mokydamasis Meno mokykloje vaikinas grodavo namuose, tačiau nebuvo didelio stimulo ir motyvacijos pačiam siekti ko nors daugiau negu mokytoja užduodavo. Per laisvus metus pašnekovas grojo namuose po 4 valandas ir daugiau – tai, kas jam pačiam patikdavo. Taip pat Jokūbas ėmė stebėti jam imponuojančių muzikantų veiklą internete. „Per laisvus metus norėjau atrasti savo muzikinį stilių“, – atskleidė pašnekovas.

Nors daugiausia laisvalaikio Jokūbas skiria muzikai, turi ir dar vieną pomėgį. Tai – akvariumai ir žuvyčių priežiūra, taip pat laiko dekoratyvines krevetes. Jaunuoliui patinka atkartoti tam tikrus akvariumų reljefus iš nuotraukų. Tai, kaip ir muzika, yra kūrybinis procesas.

Nori dovanoti džiaugsmą

Šią vasarą Jokūbas stodamas į Stasio Šimkaus konservatoriją, fortepijono specialybę, laikė du stojamuosius egzaminus, per kuriuos, anot pašnekovo, visi stojantieji labai jaudinasi. Jaunuolis atliko kelis kūrinius fortepijonu, o solfedžio egzamino metu parodė muzikos teorijos žinias.

Pradėdamas pirmus mokslo metus Klaipėdoje, J. Jankauskas teigė uostamiestyje norintis suburti grupę: „Kai kartu skamba keli muzikos instrumentai, pajaučiamas ryšys. Šis jausmas – žodžiais nenusakomas.“ Jis siekė sukurti instrumentinę grupę ir Kretingoje, tačiau nesėkmingai: „Socialiniuose tinkluose ieškojau, kas norėtų prisijungti prie naujai kuriamos grupės. Į šį kvietimą atsiliepė 6 žmonės, tačiau susirinkus į pirmą repeticiją supratau, kad žmonėms trūksta noro ir motyvacijos groti kartu.“

Scenoje atlikėjui labai svarbi charizma: „Muzikantas publikai neparodys savo pasiekimų ir diplomų, svarbu jo užsidegimas.“ J. Jankausko teigimu, šiandien gyvos muzikos atlikėjus kartais nukonkuruoja elektroninė muzika: „Daugumą skambesių ir instrumentų galima sukurti kompiuterinėmis programomis, tačiau balso tembro, galiausiai padarytų klaidų, kurios sužmogina kūrinį, nesukursi.“

Jaunuoliui muzika suteikia galimybę būti savimi. „Į Stasio Šimkaus konservatoriją stojau būtent dabar, nes supratau, kad muzika yra mano sritis. Siekiu savo svajonės – tapti muzikantu, kokių aš klausiau nuo mažens. Noriu būti scenoje ir dovanoti džiaugsmą bei geras emocijas žmonėms“, – atviravo pašnekovas.

Jis ir pats rašo muziką, tačiau iki šiol jos viešai niekam neatliko. „Laukiu tinkamo momento“, – tikino J. Jankauskas.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas