|
Dvaro parke karaliaus arboristai
Šį savaitgalį Kretingos muziejaus Dvaro parke vyks „Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas 2019.” Čempionate, kurį rengia Kretingos muziejus kartu su Lietuvos arboristų asociacija, dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Baltarusijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių arboristai. Vakar Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvykusioje spaudos konferencijoje „Arboristika ir medžių priežiūra Lietuvoje“ buvo pristatytos medžių genėjimo tradicijos ir tendencijos Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. Joje dalyvavo Lietuvos atstovai bei svečiai iš Latvijos, Rusijos ir Švedijos. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė teigė, kad šiame čempionate susirinko žmonės, kurie nori saugoti medžius. „Su arboristais bendradarbiavome pavasarį, kai vyko medžių genėjimas. Šiuo metu Dvaro parke sutvarkyti aštuoni ąžuolai ir viena tuopa, dar vienas ąžuolas surištas. Iki praėjusio pavasario Kretingos muziejaus Dvaro parko medžiai per pastarąjį šimtmetį profesionaliai nebuvo genimi. Šio čempionato metu suteikiame galimybę palaipioti istorinių medžių lajomis ir tokiu būdu sutvarkyti mūsų paminklinius medžius“, – tvirtino muziejaus direktorė. V. Kanapkienė tikisi, kad šis užsimęzgęs ryšys ir toliau tęsis ir kad toks čempionatas Kretingoje bus surengtas darkart. Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas tikino, kad arboristika Lietuvoje yra naujas reiškinys: „Dauguma žmonių vis dar negalėtų atsakyti, kas yra arboristas.“ Anot R. Žilinsko, šios profesijos atstovas – ne tik medžių genėtojas, bet ir jų priežiūros specialistas, jis rūpinasi ne tik genėjimu, bet ir medžiu nuo jo pasodinimo momento. Šiuo metu Lietuvos arboristų asociacija vienija devyniolika arboristų. Čempionato rengėjai įvertino Dvaro parko medžius. Pasak jų, medžiai yra geros būklės. Lietuvos arboristų asociacijos prezidentas trumpai apžvelgė medžių genėjimo situaciją Lietuvoje. „Šiuo metu nėra įstatymo, kuris įtvirtintų nuostatą, kad miestuose medžiai būtų genimi profesionaliai. Kol kas želdynų įstatymas, kuris šiuo metu galioja Lietuvoje, nurodo, kad medžius turėtų prižiūrėti žmonės, baigę konkrečią studijų programą, tačiau šiuo metu ji sustabdyta. Faktiškai medžius gali genėti žmogus, kuris turi pjūklą ir tvirtina, jog gali genėti medžius. Siekiame, kad arboristai įgytų tarptautinius sertifikatus. Kai kurie Lietuvos arboristų asociacijoje testuojami pagal europinius standartus atitinkančią programą“, – teigė R. Žilinskas. Jis tikisi, kad ilgainiui situacija Lietuvoje pasikeis, nes turėtų būti svarstomas įstatymas, kuriuo būtų įtvirtinta arboristų veikla Lietuvoje. Lietuvos arborstų asociacija siekia, kad medžiai būtų prižiūrimi pagal europietiškus standartus, sekama Latvijos pavyzdžiu, kurioje arboristikos tradicijos yra gilesnės. Janis Strausmanis, Latvijos arboristų asociacijos narys ir vienas Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionato iniciatorių bei sumanytojų, įvardijo medžių genėjimo tradicijas Latvijoje. Arboristų asociacija Latvijoje veikia jau 15 metų. Valstybėje įstatymiškai patvirtinta, kad medžiai genimi arboristikos specialistų, taip pat šioje šalyje veikia kelios arboristų mokyklos, keletas lietuvių jas baigė. R. Žilinskas teigė, kad vis daugiau Lietuvos savivaldybių genėti medžius pasitelkia arboristus. Toks veiksmas, pasak Lietuvos arboristų asociacijos prezidento, – investicija į ateitį. Švedas de Gouret Litchfield teigė, kad Skandinavijos valstybėse arboristika tampa vis populiaresnė: „Anskčiau rengdavome kartu visų Skandinavijos valstybių – Danijos, Švedijos ir Norvegijos čempionatus, tačiau pastaruoju metu dalyvių gretos gausėja, todėl pastaruoju metu į bendrą Skandinavijos arboristų čempionatą patenka geriausi kiekvienos šalies pirmenybių nugalėtojai.“ Rusijoje medžių genėjimo politika panaši kaip ir Lietuvoje: Dimitrijos ir Paulina Zvonkos (Dmitry ir Pavlina Zvonka) teigė, kad žmonių, kurie išmanytų medžių genėjimą Rusijoje, labai maža, už šią sritį įprastai atsakingi dendrologai. Dimitrijus Zvonka yra vienas pirmųjų arboristų Rusijoje, jis pradėjo rinkti informaciją apie medžių genėjimą šioje šalyje ir propaguoti šią profesiją Rusijoje. Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas vyksta ketvirtą kartą, pirmą kartą surengtas 2012 metais Latvijoje. Lietuvoje šis čempionatas pirmą kartą vyko 2013 metais Vilniuje, dar po metų – Estijoje. Anot čempionato rengėjų, šio konkurso tikslas – plėsti supratimą apie arboristiką, nes ši sritis neturi nacionalinių sienų. „Arboristai, susirinkę iš skirtingų pasaulio šalių, dalijasi savo patirtimi. Susitinka geri bičiuliai ir tarpusavyje pasidalina savo žiniomis“, – teigė R. Žilinskas. „Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas 2019” yra dalis pasaulinių čempionatų, kurie vyksta jau penkiasdešimt metų. Tarptautinė asociacija vienija 24 tūkst. arboristų 44-iose pasaulio valstybėse. Etape, vykstančiame Kretingos muziejaus Dvaro parke, dalyvauja 30 sportininkų arboristų: 4 moterys ir 26 vyrai. Šiandien Dvaro parke nuo 9 val. vyks moterų ir vyrų varžybos, kuriose arboristai parodys savo gebėjimus penkiose rungtyse: nukentėjusiojo lajoje gelbėjimo, greito kopimo medžio kamienu, greito kopimo virve, kopimo virvės į lają pakėlimo ir arboristo darbo lajoje imitavimo. Čempionato dalyvius vertins komisija: vienas komisijos narys įsikurs medžio viršūnėje ir stebės dalyvių pasirodymus iš viršaus, o du arba trys komisijos nariai vertins stebėdami ant žemės paviršiaus. Šeštadienio rytą – „Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionato 2019“ finalas, meistrų rungtynės. Jose dalyvaus geriausius rezultatus šiandien parodę sportininkai arboristai. Trys geriausiai pasirodę čempionato dalyviai pateks į Europos arboristų čempionato etapą. Anot R. Žilinsko, šį čempionatą gali stebėti visi norintieji.
Sigita RAZMUTĖ
|