Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Jūzaps MAKSVYTIS

Lietovuos Respublėkas Seims 2019-ūsius metus yr paskelbės Žemaitėjės metas. Tou nuor primintė, kad priš aštounis šimtus metu (1219 m.) Žemaitėjės vards bova pėrma karta pamėnavuots rašytiniūs istuorėniūs šaltėniūs.

Dėdėlis džiaugsmos, kad tuokiū svarbiū metū išvakaries pasėruodė baise vertinga kninga – „Žemaite“. Anou sodarė ėr maketava Danutė Ramuonaitė-Mukienė, katra gėmė ėr ožauga Skouda rajuonė Sriauptū kaimė, netuolėi Lėnkėmu. Bėngosi Vėlniaus universiteta, ėlgus metus dėrba žornalistė Skoudė, vieliau – Palonguo, kor ikūrė ėr pradiejė redagoutė pėrmouji Lietovuo tarmėška leidama laikrašti – Žemaitiu koltūras draugėjės laikrašti „A mon saka?“ Dabar žornalistė gyven Vėlniou ėr darboujės Lietovuos dailės moziejou.

Kninga išlesta 1 tūkst. egzėmpliuoriu tiražu. čia sodietė menėne teksta, parašytė žemaitėška. Antuoluogėjie „gyven“ beveik pėnkėsdešimtėis autuoriu vertingiausė menėnė kūryba. Kūrieje daugiause kėlė ėš Vakarū Žemaitėjės regijuona.

Pėrmuojė kningas dalis – ižongėnis straipsnis. Ons pavadints „Žemaitėška žuodė kels“. Anuo autuorė – Danutė Ramuonaitė-Mukienė. Čia pagrindėnė mėslės – nuoras skaitytuojams pasėpasakuotė, kap pradiejė duomietėis žemaitėškas tekstas. Pasėruoda, kad vėskas prasėdiejė no darba redakcijuo: sosėtėkėma so skaitytuojes, anū atsiūstė laiška jauna žornalistė paskatėna sosėduomietė raštas, katrėi parašytė yr tarmėška. Pravertė ėr aktyviu palongėškiu paragėnėma išleistė žemaitėška kninga. Naujės versmės poetėniou tarmėniou žuodiou atsivierė, kumet Lietova atgava nepriklausuomybė. Pradiejė leistė žemaitėškus laikraštius, per radėjė translioutė žemaitėškas laidas, ypač dėdėli darba tas metas atlėka ėš Salontu kėlosi žornalistė Jūratė Grabytė, katra kelis metus vedė laida „Žemaitiu būds“. Net rajuona laikraštiūs atsėrada tarmėne poslape. Duomietėis tievū kalba paskatėna ėr Žemaitiu moziejou „Alka“ isteigts Žemaitiu koltūras draugėjės, katrū cėntros bova Telšiūs. Baise vėsus išjodėna svarbus koltūrėnis rėngėnys, kap onta: Dorbės mūšė 755-ūjū metėniu pamėnavuojėms. Nepamėrštė bova ėr senesniū laikū rašta: Stasė Anglėckė sodaryta žemaitiu kūrybas antuoluogėjė „Žemaičiai“, katalėku laikraštis „Žemaičių prietelius“, Ontroujė pasaulėnė kara metas Telšiūs ejės savaitraštis „Žemaičių žemė“ ėr kt. Prigėmtėni žuodi i aukštomas pakyliejė žemaitėškas kūrybas konkursa Skouda kraštė ėr žemaitėškė skaityma Nasrienu kaimė (Kretinguos rajuonė) veikontem M. Valončiaus memuorialėnem nomė-moziejou, katram spektaklios paruodė beveik vėsė miegieju teatra.

Spausdinta žuodi soaktyvėna kalbininku profesuoriu Aleksandra Gėrdenė ėr Jūzapa Pabriežas išlesta 336 poslapiu kninga „Žemaičių kalba ir rašyba“.

Svarbiausė leidėni dalės – menėne žemaitėškė teksta. Kūrėne žanrėniu puožiūrio ivairi: vėinė priklausa puoezėje, kėtė – pruoza, tretė – drama. Ne vėins kūrėnys yr dedikouts iškėliuoms, švėisiuoms asmenybiems, kap onta: S. Daukontou, M. Valončiou, V. Mikolaitiou-Potinou ėr kt., pagerbtė. Žėnuomiausė tekstu autuore – Stasys Anglickis, Duonats Botkus, Pranis Genys, Vėktuorėjė Daujuotytė, Aleksandrs Gėrdienis, Algėrds Kazragis, Stasys Juonauskis, Suopėjė Kymantaitė-Čiurliuonienė, Justyns Kobėlios, Teklė Kryževičiūtė, Danutė Ramuonaitė-Mukienė, Dalė Tamošauskaitė-Zabitienė, Edmunds Untulis ėr kt. Daugiause kūrieju ėš Skuoda krašta – net 19. Ėš tuokiū vertė pamėnavuojėma Augenėjus Zabitis-Pranis Žvinklys, Gražina Daukontienė, Valis Girdžiūns, Ambraziejos Jankos, Jūzaps Jankauskis, Stasė Jurgilevičienė, Vacluovs Puocios, Levuons Rėmeikis, Vacluovs Roika, Marytė Kaniavienė ėr kt.

Tretiuojė kningas dalės – informacėjė aple tekstu autuorius. Anuo glausta sopažindėnama so kūrieju biograpėjuom, nuruoduoma kūryba bei leidėne, katrūs yr kūrėne publikoutė. Dėdėlis džiaugsmos, kad tarp žemaitiu kūrieju yr ėr kretingėškiu.

Tai – Teklė Džervienė, žėnuoma kap rašytuojė, pedaguogė, kultūras ėr vėsuomenės veikiejė. Kėlosi ėš Kartėnuos krašta – tėksliau ėš Asteikiu kaima. Anuos labiausia žėnuoma žemaitėškas kūrybas rėnktėnė – „Žali žuolelė“. Darbienėškems dėdėle brongus žmuogus yr Algėrds Kazragis, gėmės nedėdėlem Darbienu miestelie. Anuo pėrmoujė eilierašti išspausdėna „Valstietiu laikraštis“. Toukart kūriejou, isėvaizdoukėt, tebova vuos trylėka metu. Dieltuo nieka nuostabaus, kad jaunuolis studijoutė pasėrinka lietoviu kalba ėr literatūra. Pabėngės Vėlniaus universitetė muokslus, dėrb Telšiū rajuona laikraštie žornalistėni darba. Laisvo laiko kūrė pruozėnius vaizdelius, apsakymus, jumuoreskas, eilieraštius. Gražiausė žemaitėškė teksta yr „Pjaun ba peilė, dor ba ilas“, „Raseiniu Magdės skunds“, „Stėprė žemaitiu kaula“ ėr kt.

Antuoluogėjuo nemaža eiliū yr ėr jau i Omžinybė ėšejosės Nijuolės Rimkienės, katra gėmė Šiauliūs muosiedėškiu tievū šeimuo. Patyrė sunkė ėr slegontė suovietėnė trėmtė. Septynis metos glaudies Latvėjuo (Lietova sogrižosios trėmtėnies ėr anuos šeimuos nariū neregistrava, savam kraštė anėi bova nerekalingė), tik vieliau, atšėlus politiniam klimatou, ramybė ėr užuoviejė atrada pajūrė žemie – Vidmontūs. Dėrba vakū darželie, vo ka pabėngė bugalterė muokslos, – bugalterė, dar vieliau – Vidmontū kultūras nomū derektuorė.

Lietovuos atgėmėma meta pažadėna anuos kūryba. Iduomiausė eilierašte – „Žemaitėška ruoda“ ėr „Kas basauguo?“

Nemaža kūrėniū yr išspausdinta ėr Jūzapa Maksvytė, šiū eilutiu autuoriaus. Ons gėmė ėr ožauga tuoluoka nu Kretinguos miesta – Peldiū kaimė. Baigės Vėlniaus pedaguogėni instituta, vėsa gyvenėma dėrba lietoviu kalbuos ėr literatūras muokytuojo. Daba gyven tievėškie, raša eilieraštius ėr straipsnius i rajuona spauda. Net dešimt anuo žemaitėšku tekstu „nutūpė“ i antuoluogėje, kad pradžiuginto skaitytuoju šėrdis.

Žemaitėškas kūrybas antuoluogėjė – brongi duovana ne tik patėms kūriejems, Žemaitėje, bet ėr vėsa Lietova. Juk tai mėiga, i katron sokrautas brongiausės dvasėnės vertybės, neledontės ožmėrštė, kas mes tuokėi esam ėr ėš kor atejuom. Ateitie tuokė kninga būs auksa kasykla ėr kalbininkams, besėduomintėms žemaitiu kalba.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas