Pajūrio naujienos
Help
2021 Rugsėjis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 11 %
Naktį6°C debesuotumas 50 %
Apklausa

Ar padėtumėte nelegaliems migrantams, kad gerėtų jų gyvenimo sąlygos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Atžalyną“ brandino keturis dešimtmečius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-02-08
„Atžalyno“ pradžia ir dabartis – režisieriai Algimantas Verbutas ir Auksė Antulienė.

„Atžalynas“ – tai didelis, per 40 metų iš profesinio teatro medžio išsikerojęs jaunuolynas. Mes esame tą medį supančios atžalėlės“, – atidarant jubiliejinę šventę „Mūsų antrieji namai“ po scenoje ką tik parodyto spektaklio „Pienių vynas“ kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.

Prisiminė dinozaurus ir vabalus

Nuoširdžiai dėkodama savo pirmtakui, šio teatro įkūrėjui Algimantui Verbutui, kuris, pakviestas į sceną, šiltai glėbyje spaudė savo buvusią mokinę, A. Antulienė į tą patį glėbį pakvietė ir Karoliną Moncevičienę – trečiąją ir jauniausiąją „Atžalyno“ teatro režisierių kartos atstovę.

Šventė vyko itin šiltai, kaip namie tarp namiškių, ir, tikino A. Antulienė, be išankstinio scenarijaus – į sceną lipo sveikinti ir dalintis prisiminimais visi, kas norėjo, dauguma – buvusių atžalyniečių, amžiumi artėjančių 40–50-ties link. Visi, prieš pasiliekant vakaroti, buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje scenoje po galingu šakotu medžiu, sukurtu iš šviesos instaliacijų.

„Atrodo, kad pradžia buvo labai seniai, kai dar dinozaurai gyveno, – tada aš atvykau dirbti po studijų. Tuomet buvom tokie pat jauni ir kūrybingi, kaip dabartiniai atžalyniečiai“, – kalbėjo buvęs ilgametis režisierius A. Verbutas, dėkodamas A. Antulienei už tai, kad, jam pasitraukus iš teatro, puoselėjo jo pasodintą medį, išleidusį daugybę tvirtų atžalų.

Gausiai žiūrovų salėje susirinkusiems kretingiškiams A. Verbutas perskaitė trumpą pasakaitę „Vabalas ir buldozeris“, kurią jis su atžalyniečiais pavertė itin mėgstamu spektakliu – scenos rekordininku: šis buvo parodytas 61 kartą, su juo, tvirtino, apvažiuota visa Europa, pabuvota tarptautiniuose festivaliuose.

„Atžalyno“ scenoje kartu su A. Antuliene užaugę Saulius Putrius (dešinėje) ir Gintautas Stonys.

Papuošė vaikystę ir jaunystę

Buvęs atžalynietis, o šiandien – Klaipėdos miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas sakė, jog „Atžalynas“ teatro bacila jį užkrėtęs visam gyvenimui: „Verbutas kaip tas Mažasis Princas sukūrė mums dvasios namus, o Auksė juose – žydinti Rožė. Norėdavosi pabėgt iš mokyklos, kad tik kuo greičiau atsidurtum teatre. Vadovas mokėjo ir leido mums atsiskleisti kaip asmenybėms. Teatras papuošė mūsų vaikystę ir jaunystę.“

Advokatu Palangoje dirbantis Saulius Putrius prisiminė į „Atžalyną“ atėjęs 1980-aisiais: „Ligi pat mokyklos baigimo 6-iese buvome branduolys – tarsi garsusis Dalios Tamulevičiūtės dešimtukas Jaunimo teatre. Išeidami visi „bliovėm“ – taip gaila buvo palikti „Atžalyną“, kuris mums tikrai buvo tapęs antraisiais namais. Verbutas liepdavo gilintis į charakterius – ne suvaidinti tekstą, o perleisti jį per save. Būdavo, režisierius pasako – šiandien tau bloga diena, ir išeidavai po repeticijų nusiminęs, kad nepateisinai jo vilčių. Gerą jo žodį reikėjo užsitarnauti“, – prisiminimais su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo S. Putrius.

Jis neslėpė, jog „Atžalynas“ padėjo ir jo karjerai: „Tėvai liepė po 8-tos klasės mokytis amato, o aš vien dėl teatro norėjau užbaigti 11-tą klasę. Tėvų sąlyga buvo tokia: jei eisi į vidurinę – turėsi stoti į aukštąją. Kaip matote, gerai išėjo visiems“, – juokėsi pašnekovas.

Ilona Viluckienė – viena „Atžalyno“ senbuvių.

Buvusi atžalynietė kretingiškė Ilona Viluckienė sakė, jog meilė teatrui joje apsigyveno dar ligi ateinat į „Atžalyną“, kai ji, būdama 9-erių, jame pamatė premjerą „Gyveno karalius“. „Užsimaniau vaidinti, ir tas noras neapleido tol, kol neatsidūriau „Atžalyne“. Nors scenoje įsimintinų vaidmenų nesukūriau, buvau labiau užkulisių žmogus – siūdavau, aptarnaudavau, bet labai patiko būti su atžalyniečiais. Kelionės, gastrolės vaikui suteikdavo nepakartojamų įspūdžių“, – tvirtino I. Viluckienė.

Garsina Kretingą pasaulyje

„Kai prasiveria scena, pamatai, kad čia gyvenimas yra kitoks. O išėjęs iš teatro, ieškai įkvėpimo realiame gyvenime. Jūsų ėjimas per šiuos 40 metų yra išskirtinis reiškinys Kretingoje: jums – vis kitokia kūrybinė laboratorija ir šventė mums. Šiandien jus kviečia ir atpažįsta tarptautiniuose teatro festivaliuose, iš kur sugrįžtate su laimėjimais ir tuo pasaulyje garsinate Kretingos vardą“,– apie „Atžalyno“ kolektyvą, kaip svarbų Kretingos kultūros reiškinį, kalbėjo Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, įteikdama rajono mero Juozo Mažeikos padėką.

Į šventę atvykusieji smalsiai apžiūrinėjo Kultūros centro hole surengtą parodą „Nutikimai „Atžalyne“.

Taip pat dvi padėkas – kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko ir Nacionalinio kultūros centro – A. Antulienei įteikė Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus. Ji sakė gerai atsimenąs, kaip į Kretingą atvykęs A. Verbutas po truputį pradėjo lipdyti teatrą. „Nors „Atžalynui“ šiandien – 40 ir jis jau turėtų būti brandus, tačiau vaikų teatras nesensta niekuomet“, – akcentavo P. Razmus.

O Kretingos rajono kultūros centro suaugusiųjų – Egidijaus Radžiaus teatrui – jau du dešimtmečius vadovaujantis vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas pasidžiaugė, kad abu kretingiškių teatrus jungia ne tik koridorius, bet ir tie patys aktoriai – dauguma jų, užaugusių atžalyniečių, ateina į suaugusiųjų teatrą.

„Mus sieja giminystė: jeigu jaunesniam broliui sukako 40, tai ką sakyti vyresniam, kuriam šiemet sukaks 55-eri nuo pirmos premjeros? – juokavo N. Gedminas. – Ačiū, kad esate šalia ir kartu tęsiame teatro tradicijas. Kretinga yra teatro miestas ir tai žino visa Lietuva.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas