Adolfas Viluckis savo darbų skyrė aukcionui dvaro parko „Nykštuko“ fontanui atkurti.

Kretingiškis tautodailininkas 79-erių Adolfas Viluckis sukūrė kone žmogaus dydžio prakartėlę, kurią sudaro per 40 įvairių figūrų. Šią prakartėlę Lietuvos nacionalinis kultūros centras atrinko konkursui „Aukso vainikas“, kuris įvyks kitąmet sausį, tradiciškai per Tris Karalius, Širvintose.

Prakartėlę galima apeiti aplinkui

Liaudies menininko išdrožta prakartėlė stebina ne vien jos herojų įvairove – be Šventosios šeimos, ten dar gausybė įvairių veikėjų – grojantys angelai, piemenys, Trys Karaliai, taip pat ir gyvūnų – avinukai, asiliukas, naminiai paukščiai. Visi prakartėlės veikėjai išraiškingi – kiekvienam suteiktas savitas charakteris bei vaidmuo ir nė vienas neatkartoja kito.

„Vokietijoje ir Slovėnijoje prisižiūrėjau įvairiausių prakartėlių – ten kasmet rengiami konkursai, į kuriuos kviečiami liaudies menininkai. Daugybės šalių pasaulio kūrėjai kaip pagrindinį prakartėlės motyvą pasirenka tvartelį, jame įkurdina Šventąją šeimą, o kas ją apsupa, priklauso nuo autoriaus išmonės. Mano prakartėlės erdvės tarsi pačios prašė drožti tas skulptūrėles, kokias sugalvojau, ir patalpinti ten, kur jos ir yra“, – kalbėjo A. Viluckis.

Jis pasakojo, jog prakartėlę drožęs iš beržo, – jo gumbą aptikęs ilgai gulėjusį jauniausio savo brolio Jono namų ūkyje. Gerai medį apžiūrėjęs nusprendė, jog jis būsiąs tinkamiausias prakartėlei. Pirmiausia reikėjo paruošti pagrindą taip, kad iš visų pusių ant kompozicijos kristų šviesa, nes ji įrengta ne plokštumoje, o yra erdvinė, tuomet ėmėsi ruošti vietas figūroms.

Kretingiškio prakartėlė pretenduoja tapti respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ nugalėtoja.

Nuo velnių – prie angelų

Prakartėlė – tik viena kompozicijos, kurią tautodailininkas paruošė „Aukso vainiko“ konkursui, dalių. Jis dar sukūrė kelias skulptūras iš Jėzaus gyvenimo, vaizduojančias „Apreiškimo“, „Pabėgimo į Egiptą“, „Nukryžiavimo“ ir „Prisikėlimo“ scenas, nes, drožėjo žodžiais, konkursui būtina pristatyti ne mažiau kaip 5 darbus viena tema.

Tautodailininkas neslėpė esąs savamokslis drožėjas: sovietmečiu buvo įnikęs į kaukes – jas vaizduodavo ironiškas, groteskiškas, nes taip galima buvo pašiepti įvairias negeroves. Meno taryba tautodailininkams liepdavo drožti melžėjas, žvejus, traktoristus, bet šie, A. Viluckio žodžiais, buvę perdėm realistiški, todėl neįdomūs ir ne prie širdies. Jam norėdavosi šmaikščių, nuotaikingų kūrinių – taip ir gimdavę velniai, liaudies muzikantai, raganos.

„Nuo Atgimimo valdžia – į kitą pusę, ir aš kepurę – ant kito šono, – juokėsi kūrėjas. – Vietoj velnių atsirado angelai, rūpintojėliai, prakartėlės. Nuo ironiškos skulptūros sugrįžau prie liaudiškos temos. Bet ir tos, kaip sakė mano bičiulis dainų kūrėjas Antanas Galdikas iš Kumpikų, esančios „su pipiriukais.“

Menininkas darbais puošia ir gimtąjį kraštą: jo Angelas pažymi buvusios pirmosios Kretingos katalikų bažnyčios vietą J. Basanavičiaus gatvėje, o savo tėvų žemei Grūšlaukei išdrožė koplytstulpius su angelu ir rūpintojėliu.

Prieš Kalėdas keturis savo drožinius, vaizduojančius Šventąją šeimą, angelą, rūpintojėlį ir drakoną, A. Viluckis pateikė Kretingos muziejuje surengtam aukcionui dvaro parko fontanui „Nykštukas“ atkurti.

• Rašyti komentarą (2)