Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Į Kretingą sugrįžo grafų Tiškevičių relikvijos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-12-11
Geriausiai grafų Tiškevičių giminės istoriją žinantis muziejininkas Julius Kanarskas (pirmas iš kairės) visuomenei pristatė ir surinktą jos palikimo dalį.

Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas visuomenei pirmąkart pristatė grafų Juozapo bei Sofijos Tiškevičių bei jų šeimos relikvijas. Autentiškus daiktus už 27 tūkst. eurų iš privataus asmens nupirko Kretingos rajono savivaldybė. Į muziejų taip pat perkeltos restauruotos relikvijos iš grafų sarkofagų, aptiktų senųjų kapinių koplyčioje.

Tai, kas tilpo į lagaminą

Apie pusšimtis relikvijų eksponuojama trijuose stenduose: pirmajame – grafo J. Tiškevičiaus, antrame – jo žmonos Sofijos, trečiajame – Kretingos dvarą paveldėjusio jų vyresniojo sūnaus Aleksandro ir žmonos Marijos šeimos asmeniniai daiktai.

J. Kanarskas pasakojo, kad 37 vertybes – kryželius, rožančių, dėžutes, šaukštus, bokalus, Sofijos kelionių dienoraštį – muziejus įsigijo 2016 m. iš Židikų dvaro ūkvedžio Bronislovo Vaitkevičiaus palikuonių.

Jis neslėpė buvęs be amo, kai prieš dvejus metus B. Vaitkevičiaus giminaitis tuos daiktus atnešė į muziejų, – įvyko derybos ir Savivaldybė sutiko juos nupirkti muziejui.

„Paskutinįjį Kretingos grafą Aleksandrą 1940-aisiais enkavedistai iškeldino iš rūmų, leisdami gyventi ūkvedžio name, vėliau – Pryšmančių palivarke. Tačiau Pryšmančiams tapus pasienio zona, grafas atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona Marija buvo gavusi kaip kraitį. Iškraustydami grafą iš rūmų, enkavedistai leido pasiimti tik tai, kas telpa į lagaminą. Todėl šis ir tepasiėmė šeimos relikvijas bei būtiniausius asmeninius daiktus“, – apie tai, kaip Tiškevičių šeimos vertybės atsidūrė Židikuose, pasakojo J. Kanarskas.

Įkapėse – vertingi radiniai

Kita dalis relikvijų paimtos iš grafų Sofijos ir Juozapo įkapių, kai kapinių koplyčioje buvo aptikti paslėpti, tačiau anksčiau kapų plėšikų išdraskyti didikų sarkofagai. Išvežus sarkofagus restauruoti, buvo atkurti ir juose buvę daiktai – grafo, buvusio Rusijos imperijos pulkininko, karinė amunicija, kryželiai, Sofijos vestuvinis žiedas.

„Ilgai svarstėme, kaip pasielgti su įkapėmis – ar grąžinti atgal į karstus, ar palikti muziejui. Domėjomės, kaip su įkapėmis elgiasi kiti muziejai ir nusprendėme, kad visuomenė per juos geriau pažins dvaro valdytojų gyvenimą“, – kalbėjo muziejininkas.

J. Tiškevičiaus, kuris ir buvo palaidotas su kariškio uniforma, sarkofage aptiktas sidabrinis kepurės ženklas su erelio atvaizdu. Nebuvo žinoma tiksli Sofijos ir Juozapo sutuoktuvių data – 1860-ųjų birželio 29 d. Šis faktas atsiskleidė nuvalius Sofijos sarkofage aptiktą sutuoktuvių žiedą. Šalia datos – trumpa malda: „Viešpatie, palaimink mus“.

Tarp palaikų sarkofaguose aptiktas pajuodęs kryžius, kurį nuvalius paaiškėjo, kad jo dalys pagamintos ne vienu metu: Nukryžiuotasis, nukaldintas Sankt Peterburge apie 1859 m. ir saugotas kaip šeimos relikvija, buvęs nuimtas nuo medinio kryžiaus. Juozapui mirus, Karaliaučiaus juvelyras nukaldino sidabrinį kryžių su grafo gimimo ir mirties datomis, prie kurio ir buvo pritvirtinta Nukryžiuotojo skulptūrėlė.

Mergautinis dienoraštis – iš kelionių

Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę iš įsigytų daiktų turi Sofijos, kilusios iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų Horvatų šeimos, 1857–1858 m. rašytas dienoraštis „Mon journal“. Sofija jį rašė ligi vestuvių, su mama ir seserimis keliaudama po Europą, aplankydama garsius muziejus, meno galerijas, bažnyčias. Tuomet ji pabuvojo ir protėvių gimtinėje Budapešte. Šis dienoraštis muziejuje pristatytas dar ir interaktyviai.

Sofija dienoraštį rašė prancūziškai. Rašė sau, o ne visuomenei. Ir vėliau net su savo vyru grafu Juozapu, už kurio ištekėjo Barbarovo dvare, dabartinėje Baltarusijoje, kalbėdavosi prancūziškai. Lenkų kalba Kretingos dvare įsivyravo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Sofijos raktų ryšulys liudija, kad ji tapo puikia dvaro šeimininke, valdanti visą namų ūkį. Dukterys atsiminimuose rašė, kad jų motinai rūpėjo dvaro įplaukos, o tėvui – atvirkščiai, išlaidos, ypač – susijusios su technologinėmis naujovėmis: Kretingos dvare 1875 m. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje elektrinė, įvesta pirmojo telefono linija, sujungusi su Rietavo dvaru.

Fatališka kryželių istorija

Grafo Juozapo stende – jo jaunystės laikus primenantis 1859-aisiais kovo 19-ąją, per Juozapines, artimųjų dovanotas įspūdingas Vokietijos meistrų sidabro bokalas su gausiais reljefiniais motyvais. O likus vieneriems metams ligi grafo mirties, jo 55-mečio proga, vardinių proga jam buvo dovanotos sidabro taurės.

Aleksandro ir Marijos relikvijų stende labiausiai išsiskiria 2 aukso kryželiai, kuriuos jiedu dovanojo savo vaikams – sūnui Jurgiui ir dukrai Onai Marijai. „Sprendžiant pagal tai, kad Onai Marijai gimimo proga dovanotas kryželis mažai nunešiotas, manoma, kad mergaitė anksti iškeliavo į amžinybę. O jaunėliui Jurgiui pirmosios Komunijos proga 1910 m. dovanotas kryželis, atvirkščiai, – gerokai nunešiotas“, – pasakojo J. Kanarskas, primindamas liūdną Jurgio Tiškevičiaus likimą.

Berniukas gimė psichiškai nesveikas, buvo mokomas individualiai samdomų mokytojų. Ligai paūmėjus, tėvai jį išsiuntė gydytis į Varšuvos psichoneurologinę ligoninę, kurios pacientus 1939 m. sušaudė vokiečiai. „Neaišku, kaip kryželis išliko: ar motina, išvykusi sykiu su vaiku, kryželį nuėmė nuo mirusio sūnaus kaklo, ar pasiliko namie, išvykstant į Varšuvą“, – apie mįslingus faktus svarstė muziejininkas.

Diržas – iš fondų

Iš muziejaus fondų iškeltas ir grafo Aleksandro diržas – viduramžių bajoro kostiumo dalis. Šį eksponatą prieš kelis dešimtmečius įsigijo muziejininkas Juozas Mickevičius iš savo sesers vyro Šarnelėje, – šis jį buvo nusipirkęs iš paties grafo.

Ekspozicijoje tarp grafų šeimos palikimo naujai suskamba ir XVIII a. italų meistrų tapytos Kryžiaus kelio stotys, kurias Sofija ir Juozapas parsivežė iš kelionės po Italiją: Porto Mauricijaus vienuolynui jiedu paaukojo solidžią sumą, o vienuoliai atsidėkodami padovanojo senovines stacijas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas