Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Režisieriaus filmuose – garsios primirštos moterys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2018-06-29
Kretingos bažnyčioje režisierių Justiną Lingį žavėjo ne tik Mergelės Marijos altorius, bet ir visas interjeras, kurio kadrus jis ketina panaudoti būsimam filmui apie Augustiną Dirvelę.

Kretingos muziejaus muziejininkės Jolantos Klietkutės paskatintas žymus šalies režisierius Justinas Lingys, jau ketvirtą sezoną kuriantis filmų seriją „Vyrų šešėlyje“ apie garsias Lietuvos moteris, susuko dokumentinę juostą apie Kretingos ir Palangos fotografę Pauliną Mongirdaitę. O dabar ėmėsi įamžinti talentingą XIX a. dailininkę Rožę Parčevskytę, kuri Kretingos katalikų bažnyčioje nutapė Mergelės Marijos altoriaus paveikslą. Pasak muziejininkės, J. Lingys, norėdamas užpildyti kai kurias mūsų istorinės atminties spragas, ėmėsi kurti dokumentinių filmų ciklą „Vyrų šešėliuose“. Šią savaitę apsilankęs Kretingoje režisierius siekė parodyti R. Parčevskytės, jau kaip atsiskleidusios menininkės, gyvenimo etapą. Pasak J. Klietkutės, kuri viena pirmųjų iškėlė šios asmenybės svarbą Lietuvos kultūriniame gyvenime, Kretinga tėra vienintelė vieta šalyje, kur išlikęs šios menininkės kūrybinis palikimas.

„Rožės Parčevskytės vardas ir kūryba Lietuvoje mažai žinomi, o mūsų kaimynų baltarusių bei lenkų spauda R. Parčevskytę mini net ir šiais laikais. XIX a. pradžioje žinomų moterų dailininkių būta nedaug, nes niekas rimtai nežiūrėjo į moterų kūrybą. Todėl ir informacijos apie to laikotarpio moteris dailininkes išliko nepaprastai mažai“, – pabrėžė J. Klietkutė. R. Parčevskytė gimė 1799 m. Nemenčinės parapijos Raudondvario dvare. Ten išlikusios Parčevskių giminės dvaro liekanos, kurios, pasak muziejininkės, šiandieną atrodančios labai mistiškai, juntama dvare tvyrojusi didybė.

J. Klietkutė ir J. Lingys, lankydamiesi Nemenčinės Raudondvaryje, kur prabėgo visas menininkės gyvenimas, apsilankė ir Nemenčinės bažnyčioje, kur ji buvo palaidota 1852 m.

R. Parčevskytė buvo išsilavinusi, tačiau savo gyvenimą paskyrė šeimai, gailestingumo darbams ir tapybai. Jaunystėje pradėjusi nuo miniatiūrų, vėliau perėjo prie religinių paveikslų bažnyčioms.

J. Klietkutei žinoma įdomi detalė, jog 1821 m. caras Nikolajus I lankėsi Vilniuje ir menininkė jam padovanojo ant kaulo tapytą „Išganytojo“ miniatiūrą, o šis R. Parčevskytei atsidėkojo įteikdamas brangią deimantinę sąsagą.

1822 m. pirmą kartą istorijoje moterims dailininkėms buvo leista dalyvauti parodose, ir tais pačiais metais Vilniaus universitete surengta paroda, kurioje R. Parčevskytė pristatė Dievo Motinos, laikančios ant rankų Kūdikėlį Jėzų, miniatiūrą. Ji taip pat dalyvavo 1845 m. Varšuvoje įvykusioje parodoje, kur jos darbai buvo labai išgirti.

Visus savo darbus – miniatiūras ir paveikslus – R. Parčevskytė išdovanodavo. Keletą jos darbų turėjo imperatoriškoji Ermitažo galerija Sankt Peterburge.

Aliejiniais dažais tapytus didelio formato paveikslus dailininkė dovanodavo bažnyčioms, tarp jų – ir Kretingos. Švč. Mergelės Marijos paveikslą altoriui ji nutapė 1831 m. pagal Simono Čechavičiaus (1689–1775) darbą. Pernai restauruojant altorių, jo nugarinėje pusėje ir buvo aptiktas užrašas lenkų kalba –„1831 m. tapė panelė Rožė Parčevskytė, pulkininko duktė, Raudondvaryje“.

Dar vienas toks pats paveikslas, menininkės nutapytas 1837 m., kabo Baltarusijos Gardino katedroje. Jos paveikslai taip pat puošė Nemenčinės bažnyčią, Vilniaus Katedrą, Gardino apylinkių bažnyčias.

„Yra žinoma, kad 1913 m. Kretingos pranciškonų vienuolyne, viename svečių kambarių, kabėjo R. Parčevskytės portretas, gautas iš Jokūbave apsigyvenusio jos sūnėno Kazimiero. Tačiau jo nepavyko atrasti. O 1933 m. Nemenčinės bažnyčios inventoriuje minimas R. Parčevskytės portretas išliko iki mūsų dienų ir kabo bažnyčios zakristijoje“, – teigė muziejininkė.

---

Naujausius 30 min. trukmės dokumentinius filmus apie garsias moteris, įspaudusias ryškų pėdsaką Kretingos istorijoje – fotografę Pauliną Mongirdaitę ir dailininkę Rožę Parčevskytę – režisierius Justinas Lingus ketina pristatyti Kretingos muziejuje jau šį rudenį.

Filmas apie P. Mongirdaitę buvo nominuotas LRT konkursui „Pragiedruliai“. Režisierius iš viso jau yra sukūręs per 30 filmų apie garsias Lietuvos moteris.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas