Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Tradiciškai pašventinta duona, kuri po šv. Mišių išdalinta visiems susirinkusiems.

Per Kretingos globėjo šv. Antano atlaidus, kurie jau tapę visuotine švente, kretingiškiai buvo kviečiami aplankyti gausybę renginių. Atlaidai simboliškai prasidėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kur po šv. Mišių susirinkusiems išdalinta pašventinta duona.

Kartu su duonos dalijimu tikintiesiems linkėta, kad per duoną ir artimo meilę gimtų žmonių vienybė. „Dalindami duoną linkime, kad būtų Dievo palaimos, šeimyninio sutarimo, kad tie stebuklai, kuriuos šv. Antanas suteikė, būtų vertinami žmonių. Linkime, pirmiausia, tikėjimo, kurio taip trūksta, ir kad mokėtume būti jautrūs artimui“, – sakė brolis Bernardas Belickas.

Šventines Mišias trečiadienį aukojo kunigas Egidijus Kumža kartu su Gargždų klebonu Jonu Paulausku ir broliu Ramūnu Mizgiriu. Susirinkusius tikinčiuosius pasveikino ir Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas. Jis pasidžiaugė, kad dalinti duoną padėjo į Kretingą atvykęs jaunimas iš Ispanijos.

Su Antaninėmis pasveikintas muziejaus apsaugos darbuotojas Antanas Gedminas.

Nužydėję bijūnai šventės nesugadino

Per šv. Antaną Kretingos muziejus tradiciškai kvepėjo bijūnais. Parodoje „Bijūnų žiedais pražydo vasara“, jubiliejinį – 10-ą – kartą pasveikinti kraštiečiai Antanai.

Kretingos muziejaus gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pripažino, kad šiemet surengti parodą buvo iššūkis – bijūnai nužydėjo dar prieš šventę. „Šiemet turėjom daug problemų, nes pavasaris buvo labai ankstyvas, visi bijūnai nužydėję. Jeigu ne „Facebook“, būtų buvę liūdna. Socialiniame tinkle kreipėmės pagalbos, žmonės atsiliepė ir padovanojo bijūnų“, – sakė J. Tertelienė.

Iš dovanotų bijūnų muziejaus darbuotoja Birutė Drungilienė per dvi dienas surišo 24 spalvingas puokštes. Ji sakė, kad didelio vargo nebuvo, nes gėlės – jos pomėgis. „Kadangi pagrindiniai bijūnai šiemet jau nužydėję, o kiti žiedai svyrantys į visas puses, nusprendžiau, kad puokštės tvirčiau laikysis įkomponavus lauko gėlių. Jų priskyniau iš savo darželio. Esu gėlių mėgėja, turiu jų nemažai prisisodinusi“, – pasakojo B. Drungilienė.

J. Tertelienė pridūrė, kad kiekvienais metais rengiama paroda – laimės dalykas. Kartais bijūnai būna dar nepražydę, o kartais, kaip šiemet – jau nužydėję. Tačiau šventė rengiama šv. Antano dieną, todėl jos data nekeičiama. „Aišku, būtų lengviau parodą koreguoti pagal bijūnų žydėjimą, tačiau tradiciškai ją rengiame kartu su miesto švente ir šv. Antano atlaidais, nes bijūnas – Antano gėlė“, – sakė J. Tertelienė. Parodos metu pasveikinti keturi Antanai: Antanas Puidokas, Antanas Gedminas, Antanas Puodys ir Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas. Jiems skambėjo ne tik sveikinimai. Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Gervelė“ padovanojo skambių dainų ir šokių.

Bijūnai Kretingos muziejaus Dvaro parke pradėti sodinti nuo 2000-ųjų. Šiuo metu muziejaus gėlynuose pasodinta 17 jų rūšių.

Julius Kanarskas (dešinėje) susirinkusiems pristatė savo monografiją „Kretingos istorijos bruožai“.

Galės giliau pažvelgti į miesto praeitį

„Tai yra mano gyvenimo Kretingoje rezultatas“, – antrąją monografiją apie Kretingą pristatė jos autorius Julius Kanarskas. Jis knygą „Kretingos istorijos bruožai“ skyrė Kretingos vardo paminėjimo 765-osioms, Magdeburgo teisės suteikimo Kretingai 410-osioms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms paminėti.

J. Kanarskas į Kretingą atvyko 1983 metais, čia pradėjo dirbti vyr. metodininku paminklų apsaugai, ėmė rinkti medžiagą apie paveldo objektus ir kartu gilintis į miesto praeitį. Jis pasakojo, kad ypač geros sąlygos rinkti istorinei medžiagai susidarė, kai 1990 metais pradėjo dirbti Kretingos muziejuje. Istorikas medžiagą rinko prieinamuose šaltiniuose, įvairiuose Lietuvos archyvuose, bibliotekose. Knyga „Kretingos istorijos bruožai“ – gausiai iliustruota, plačiai aprašyta nuo seniausių iki dabartinių laikų. Autorius pažvelgė į miesto priešistorę, skyrė dėmesio kaimams, kurie yra Kretingos teritorijoje. J. Kanarskas išskyrė potemę „Dingusi Kretinga“ – joje primena apie išnykusius istorinius pastatus, kurie stovėjo iki 1941 metų didžiojo gaisro. Knygoje atskirai apžvelgtas ir miesto socialinis gyvenimas – pasakojama apie švietimą, mediciną, miesto administravimą bei aprašytos Kretingoje gyvenusios ir miestą kūrusios religinės bei tautinės bendruomenės.

J. Kanarskas sakė, kad monografiją rašė galvodamas apie kretingiškius: tuos, kurie čia gyvena, ir tuos, kurie nebūtinai čia gimė, bet dažnai lanko Kretingą, ją pamatę pamilo ir nori kuo daugiau sužinoti. „Aš neskirstau auditorijos pagal kategoriją, amžių. Nesu vadovėlių rašytojas. Tiesiog rašydamas galvojau apie tą kretingiškį, kuris domisi savo miesto istorija“, – sakė autorius.

Pirmoji J. Kanarsko monografija apie miestą „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“ išleista beveik prieš dešimtmetį. Anot autoriaus, jos apimtis buvo mažesnė, informacijos buvo sukaupta daugiau negu sudėta į monografiją, todėl jau seniai buvo noras knygą patobulinti. „Leidžiant pirmąją monografiją buvo sukaupta daugiau medžiagos, negu galėjau sudėti. Dėl ekonominės krizės tada buvau priverstas ją karpyti, sutrumpinau turinį, iliustracijų sudėjau mažiau. Kai dabar pasižiūriu į ją, matau, kad yra nepabaigta. O šioje, antrojoje, monografijoje, kiekviena tema išbaigta iki galo“, – pasakojo J. Kanarskas.

Anot autoriaus, monografija „Kretingos istorijos bruožai“ – ketvirtoji knyga apie Kretingą.

Viename etiudų aktoriai pavaizdavo viduramžiais vikingų niokotą Kretingą.

Kretingiškiams dovanojo šešėlių spektaklį

Vėlyvą trečiadienio vakarą šurmulys mieste netilo – pievoje šalia Pastauninko šešėlių spektaklio „Kretinga vaikų akyse“ lūkuriavo daugiau nei 500 žmonių.

Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ surengtame šešėlių teatre – trumpais etiudais meistriškai perteikta Kretingos istorija, šmaikščiai papasakota vaikų įsivaizduojama miesto ateitis. Teatro vadovė Auksė Antulienė sakė, kad aktorių sukurti etiudai tapo tikra istorijos pamoka. „Gyvename Kretingoje, bet labai mažai žinome apie savo miestą. Man rūpi, kad ir mano vaikai, atžalyniečiai, sužinotų Kretingos istoriją, tikiuosi, kad ir žiūrovai kažką įsiminė. Visi etiudai sukurti remiantis tikrais istoriniais faktais, tačiau, kai juos pasakoja teatro žmonės, suprantama, daug fantazuojame“, – pasakojo teatro „Atžalynas“ vadovė.

Aktoriai spektaklį pradėjo nuo trumpos istorijos apie pirmąją nutiestą telefono liniją Kretingoje, pirmąjį mūrinį tiltą, išgrįstą gatvę ir šaligatvį, ant kurio atžalyniečių fantazijose gimė grafų Tiškevičių meilės istorija. Aktoriai pabandė įsivaizduoti ir du Kretingos laukiančius ateities scenarijus. Viename jų Kretinga tapo didžiuliu miestu su dangoraižiais, kitame – nuo globalinio atšilimo Kretingą užliejo vanduo, aktoriai sumaniai pavaizdavo miestą povandeniniame pasaulyje.

Susirinkę žiūrovai neliko abejingi ir slėnyje prie Vaidilos skulptūros bei ant vandens sukurtoms šviesų skulptūroms, kurias iš LED juostų pagamino Artūras ir Džiugas Antuliai bei Jonas ir Andrius Seselskai.

Publiką šiemet pasitiko dvi naujovės – švytintys vandens fontanai, kuriuos sukūrė ir konstravo 15-metis Jonas Seselskas iš Kelmės bei didžiausia visoje šventėje šviesų instaliacija – gyvybės medis. Jam panaudota apie 100 metrų LED lempučių. „Dar viena naujovė – šiemet bandėm instaliacijoms parinkti muzikinį foną. Kadangi kiekvienas muziką jaučia skirtingai, instaliacijas mato skirtingai, nusprendėm, kad muzika padės dar labiau atverti fantaziją“, – pasakojo vienas teatro vadovų Eimantas Antulis.

Teatralizuotą meno šventę „Nakties spinduliai“ užbaigė žiūrovų dėmesį prikausčiusi pirotechnikos programa, ją sukūrė Saulius Vaičiulis.

Erika ALONDERYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas