Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Dvaro parką išmaitojo statybos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-04-24
Kretingos muziejaus ūkio dalies vedėjas Kostas Razgaitis spėliojo, kiek kaštonų nukentės į 5 m gylį įleidžiant lietaus nuotekų surinktuvą.

Nors Kretingos muziejus ir dvaro parkas yra lankomiausi rajono turistiniai objektai, tačiau šį pavasarį parko teritorija primena didžiulę statybvietę – šilumininkų išmaitoti takai ir vejos, o prie antrojo tvenkinio atvežtas galingas lietaus nuotekų valymo įrenginys, kurį reikia įkasti kaštonų alėjoje. Tačiau numatytus darbus praėjusį penktadienį sustabdė Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai.

Neturėjo leidimo kasti

Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę, besigydančią nuo sausio, pavaduojanti Jurgita Paulauskienė tvirtino, jog paveldosauginėje muziejaus parko teritorijoje, prie garažų, bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ praėjusį rudenį ėmėsi atnaujinti trasas ir dėl to kelissyk iškasė teritoriją.

O prie antrojo dvaro tvenkinio bendrovė „Kretingos vandenys“, vykdydama Kretingos rajono savivaldybės užsakytą projektą, šį pavasarį numatė pastatyti naują paviršinių nuotekų valymo įrenginį. Kai šiuos darbus atlikti konkursą laimėjusios klaipėdiečių bendrovės „Gensera“ darbų vadovas Vytautas Bakšinskis atvyko į muziejų suderinti žemės kasimo darbus, tuomet ir paaiškėjo, jog tam jie neturi paveldosaugininkų leidimo.

Tą pačią popietę apžiūrėti teritoriją ir įvertinti situaciją atvyko KPD Klaipėdos skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Daiva Masiliauskienė, paveldosaugininkai vakar sprendė – dėl to, kad nukentės kaštonai, išduoti leidimą vykdyti kasimo darbus ar – ne.

Pasak Kretingos muziejaus ūkio dalies vedėjo Kosto Razgaičio, prie antrojo dvaro tvenkinio seniau įrengtas lietaus nuotekų surinktuvas susidėvėjo ir šalia jo projektuotojai numatė pastatyti galingesnį įrenginį. Lietaus vanduo iš Dvaro bei aplinkinių gatvių teka žemyn, į surinktuvą sutekėjusios išvalytos nuotekos būtų nuleidžiamos į tvenkinį.

Įvertinti situaciją paveldosaugos specialistus iš Klaipėdos atlydėjo laikinai muziejaus direktorę pavaduojanti Jurgita Paulauskienė (dešinėje) ir ūkvedys K. Razgaitis.

Savavaliauja be muziejininkų žinios

„Surinktuvui įleisti tektų iškasti 5 m gylio ir 3 m pločio tranšėją, nukentėtų prieš kelerius metus pasodinta jaunų kaštonų alėja. Nors pažymėta, kad statybininkams trukdys tik vienas medelis, bet kas gali žinoti, koks čia atsivers gruntas: archeologai atliko tyrinėjimus, bet ne taip giliai. Jei žemė sukris, nukentės ir daugiau aplinkui pasodintų kaštonų“, – kalbėjo K. Razgaitis.

Jo žodžiais, statybininkai iš pradžių ketinę medžius pjauti, o vėliau sutiko iškelti juos ekskavatoriumi ir po darbų atsodinti. „Bet mums kyla abejonių, ar atsodinti medžiai beprigis“, – samprotavo jis.

K. Razgaitis mano, kad surinktuvas – ne komercinis objektas ir miestui reikalingas, jis sujungtas su bendrais tinklais: „Tačiau gal galima buvo jį pasatyti kitoje tvenkinio pusėje, kad nenukentėtų parkas“, – svarstė muziejaus ūkvedys.

J. Paulauskienė palaikė jo nuomonę: „Darbus muziejaus parke vykdo Savivaldybės įmonės, o mes, teritorijos šeimininkai, paliekami paskutinėj vietoj – kultūros paveldo teritorijoje daro, ką nori. Rangovai pasamdo subrangovus, šie atvyksta staiga – ateini iš ryto, jų technika jau stovi.“

Leidimą statyti KPD išdavė

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius teigė, jog lietaus nuotekų valymo projektą vykdo Kretingos rajono savivaldybė: įrenginius finansuos Lietuvos aplinkos investicijų fondas, o darbus – Savivaldybė.

„Statyti įrenginį parke buvo apsispręsta pagal didžiausias lietaus nuotekų apimtis ir jau anksčiau įrengtus tinklus. Todėl nelabai tinkamas siūlymas statyti surinktuvą už tvenkinio, Padvarių kaimo teritorijoje. Vykdant Žemaitės alėjos rekonstrukciją, kitapus parko taip pat pastatytas lietaus nuotekų surinktuvas ir naftos gaudyklė“, – kalbėjo G. Valinevičius.

Darbų vadovo V. Bakšinskio žodžiais, konkrečią vietą surinktuvui įrengti nurodė Savivaldybė. Įrenginys turi stovėti arčiausiai tvenkinio žiočių, nes ta kryptimi, o ne priešinga, suteka lietaus vanduo. Jei paveldosaugininkai užprotestuos, jis tikino, prašysią Kretingos rajono savivaldybės pagalbos: „Kažkokį sprendimą vis vien turėsime priimti.“

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sakė, jog su KPD buvo suderintas statybos leidimas, kuris išduotas balandžio 18 dieną.

Statybos darbus, sakė V. Bakšinskis, pagal sutartį su Kretingos muziejumi turėtų atlikti iki gegužės 21 d., tačiau ėmęsi darbų, juos atliktų per kelias dienas. „Jei pavyks, bandysime iškasti tik vieną kaštoną“, – jis kalbėjo ir apie galimybę išsaugoti jaunų kaštonų alėją.

Šilumininkų išvažinėtas ir iškasinėtas parkas turėtų būti sutvarkytas dar šį mėnesį.

Teritoriją nedelsiant sutvarkys

K. Razgaičio žodžiais, kone per visą muziejaus parką iš sovietmečio liko išsiraizgiusios trasos – lietaus nuotekų, kanalizacijos, dujų, šilumos, jos susidėvėję. „Parkas apraizgytas trasų voratinkliu. Šilumos trasos eina nuo buvusios katilinės, kur buvo išsišakojimo ašis, – pernai rudenį šilumininkai, atnaujindami tinklus, keliskart iškasė patį parko centrą“, – jis rodė išvažinėtą ir sukritusią žemę.

Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, nors praėjęs ruduo buvęs itin lietingas ir šilumininkams trukdė darbus, tačiau jie įsipareigojo, išėjus pašalui, teritoriją išlyginti, užsėti žolę, atstatyti sugriautus takų bortus.

Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vadovas Jonas Barzdys paaiškino, jog Kretingos mieste pagal projektą iš viso buvo atnaujinta 1,5 km trasų: tarp jų – ir atšaka nuo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos palei karių kapines parko garažų link. Darbus vykdė bendrovė „Kauno energetikos remontas“, pasitelkusi subrangovus iš Klaipėdos.

„Rangovai įsipareigojo muziejaus teritoriją sutvarkyti iki balandžio pabaigos, tai, tikiuosi, jie ir padarys. Reikia išlaukti, kol išdžius žemė, nes jeigu dirbtume nepaisant gamtos sąlygų, tam, kad skubėtume, gerų rezultatų nebus“, – įsitikinęs J. Barzdys.

Parkui trūksta talkininkų

J. Tertelienė sakė, jog dvaro parkas nukentėjo ir renovuojant kelią Palanga–Šiauliai: „Kelininkai išpjovė medžius 3 m nuo kelio ir dar 3 m įlindę išvažinėjo sunkiasvore technika. Dirbo netvarkingai – nupjovę medžius, pribarstė šakų ir paliko. Muziejui už apniokotą parką nieko nežadėjo: direktorė bandė išsireikalauti, kad kelininkai parką nuo kelio atitvertų tvora, tačiau šie į kalbas nesileido.“

Gamtininkė taip pat apgailestavo, jog parkui tvarkyti šiemet labai trūks talkininkų: „Anksčiau iš Darbo biržos per metus sulaukdavome po 15 talkininkų, o šiemet iš Viešųjų darbų programos skirs tik 2 žmones, kurie dirbs po 3 mėnesius.“

Jos žodžiais, vien dvaro parko gėlynai užima 500 kv. m plotą, kuriems ypač trūksta rankų.

„Miesto seniūnas buvo pažadėjęs atiduoti muziejui daugiametes gėles iš klombos priešais „Trevenos“ degalinę, tačiau nėra, kam jų perkelti. Miestui jie kainavo tūkstančius eurų, – atiduotų kas tuos pinigus mums, surastume talkininkų ir persikelti, ir prižiūrėti gėles“, – tvirtino J. Tertelienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas