|
Šv. Klaros seserys: uždaros - pasauliui, atviros – Dievui
Kretingos mieste, garsėjančiame kaip mažasis Lietuvos Vatikanas, yra įsikūrę penki vienuolynai, kurių jauniausias – Šv. Klaros seserų vienuolynas. Tai – pirmasis ir vienintelis šios kongregacijos vienuolynas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Ant Akmenos upės skardžio, greta senųjų žydų kapinių, 2003 m. pagal italų architekto Nunnzio Rimmaudo projektą pastatytas rožinės spalvos vienuolyno pastatas priėmė pirmąsias seseris. Dabar jų čia gyvena aštuonios. Seserų klarisių amžius - 20-60 metų. Joms vadovauja vyresnioji - abatė italė Margarita. Kitos seserys – lietuvės. Šv. Klaros seserų vienuolyno savitumas – „aukščiausias neturtas“ ir bendruomeninis gyvenimas. Šv. Klaros seserys garsėja kontenpliatyviu (itin uždaru) gyvenimo būdu ir giliu pamaldumu. Tik dėl būtiniausių reikmių jos gali palikti vienuolyno sienas: kai reikia sumokėti mokesčius, nuvykti pas gydytoją ir panašiai. Net su atvykusiais aplankyti artimaisiais seserys bendrauja specialioje patalpoje – priimamajame, prisilaikant klauzūros, t.y. per atitvarus. Seserys gyvena seseriškumo dvasia: visą dieną kartu meldžiasi, dirba, bendrauja. Jų kasdienybė nuo ankstyvo ryto iki vėlumos išsitenka maldoje, kuriai seserys pasišvenčia septynis kartus per dieną. Vienuolyno koplyčioje šv. Klaros seserys meldžiasi ir kartu su parapijiečiais. Bendros pamaldos, kurias praveda kunigai pranciškonai, vyksta kasdien 7 val. ryto. Iki 12 val. yra išstatomas Švč. Sakramentas – vyksta adoracija, - tuomet koplyčia yra atvira lankytojams. Vienuolyno priimamajame seserys bendrauja su svečiais bei žmonėmis, kurie joms atveria savo bėdas. Po to bendroje maldoje meldžiasi už juos. Seserims privalu dirbti bendruomeninį darbą. Kretingoje įsikūrusios seserys daro komunikantus: siuvinėja liturginėms reikmėms skirtus rankšluosčius, servetėles. Kretingos šv. Klaros seserys pačios gamina valgį, skalbia. Jos dirba greta vienuolyno esančiame darže ir pačios savo reikmėms užsiaugina daržovių. Šv. Klaros seserys – šv. Pranciškaus pasekėjos
Šv. Klaros seserys yra antrasis Šv. Pranciškaus ordinas (pirmasis – broliai pranciškonai, trečiasis – pranciškonai pasauliečiai, - aut. pastaba). Ordinas įkurtas 1212 m. Italijoje. Jį įkūrė šv. Klara Asyžietė, šv. Pranciškaus pasekėja ir bendramintė. Šv. Klaros pavyzdžiu gyventi pagal „aukščiausią neturtą“ ir vienybėje su Pranciškaus broliais pirmiausia pasekė jos artimiausios giminaitės: motina, seserys, teta, dukterėčia. Šv. Klara yra ir pirmoji moteris Bažnyčios istorijoje, parašiusi vienuolijos regulą. Šv. Klaros neturtėlių seserų ordinas greit išplito po Italiją ir visą Europą. Vienok, klarisių vienuolynai yra autonomiški. Broliams pranciškonams neprivalu rūpintis jų išlaikymu. Seserys, jų teigimu, išgyvena iš savo darbo ir Dievo malonės. Nors seserijos raginamos dėvėti tradicinį ordino rūbą – abitą, kuris savo forma primena kryžių, tačiau tai nėra privalu. Kretingiškės seserys pasirinko tamsius abitus, sujuostus pranciškoniška virve su trimis mazgais, simbolizuojančiais neturtą, skaistybę ir klusnumą. Kelias į seseriją trunka kelerius metus: gyvenant bendruomenėje vienerius metus trunka postulantūra, dvejus – noviciatas, trejus – laikinieji įžadai. Ir tik po to bendruomenė nusprendžia, ar sesuo jau pasirengusi amžiniesiems įžadams. Seserų laisvė - dvasioje
„Pasauliečiui nėra lengva suprasti šv. Pranciškaus ir šv. Klaros santykį – būti kartu ir atskirai. Tarkim, pas mus ateina žmogus su savo skausmu, jį pirmiausia stiprina Dievas, po to – aš, ir žinau, kad mano maldą savo malda užtvirtina seserys. Toks yra šventasis bendravimas, kažkam primenantis mistiką“, - teigė Kretingos parapijos klebonas, brolis pranciškonas Evaldas Darulis.
Ar seserys nesijaučia atskirtos nuo pasaulio, po kurį taip dažnai keliauja šiandienos broliai pranciškonai?
Kretingoje gyvenanti sesuo Klara, pasirinkusi savo pirmtakės vardą, tvirtino, jog laisvę reikia jausti širdyje.
Jos žodžiais, tik pašaukimas veda į tikrąją laisvę: „Visur ta pati Viešpaties kūrinija: vienodai žydi gėlė mūsų kieme, ir Amerikoj, vienodai čiulba paukščiai. Tik reikia norėti tai matyti, jausti ir išgyventi kartu su Dievu“.
Sesuo Klara pasakojo, jog jos, kaip ir daugumos Kretingos vienuolyno seserų, atsivertimas atėjo kartu su pranciškonų grįžimu į Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo. 1994 m. brolių pranciškonų iniciatyva grupė lietuvaičių išvyko į klarisių vienuolyną Mantuvoje, Italijoje, ir ten davė laikinuosius įžadus.
1997 m. iš Romos buvo gautas leidimas vienuolyno statybos Lietuvoje fundacijai. Vienuolyno statybą Kretingoje, kainavusią apie 5 mln. Lt, finansavo Mantuvos seserija.
1998 m. pirmosios šv. Klaros seserys atvyko į Kretingą ir, kol vyko vienuolyno statyba, apsigyveno broliams pranciškonams priklausančiame atskirame name. 2003 m. kovo 25 dieną Šv. Klaros seserų vienuolynas gavo kanonišką įteisinimą.
Šiuo metu šv. Klaros seserys įsikūrusios 70 pasaulio valstybių. Vienuolynuose jų gyvena apie 20 tūkstančių.
|