|
Plės Amatų centrą, restauruos koplyčią
Kretingos muziejaus iniciatyva toliau tvarkomas grafų Tiškevičių paveldas: gauta Europos Sąjungos lėšų šeimos koplyčiai-mauzoliejui senosiose Kretingos miesto kapinėse restauruoti, toliau plečiamas dvaro teritorijoje esantis Tradicinių amatų centras.
Trinkelėmis išklos aikštę Kretingos rajono taryba pritarė iš Savivaldybės biudžeto prisidėti 8,2 tūkst. eurų prie tolimesnės Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro plėtros, kuri vykdoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės žodžiais, tai bus trečiasis projekto „Kretingos tradicinių amatų centro plėtra“ etapas, – bendra šio projekto vertė 82 tūkst. eurų. Už šias lėšas yra numatyta trinkelėmis iškloti prie Tradicinių amatų centro esančią žvyruotą 960 kv. m ploto aikštelę ir ją pritaikyti centro veiklai. “Aikštelė tarp ratinės ir Amatų centro žvyruota, duobėta, o vasarą suvažiavus automobiliams bei autobusams, labai dulka. Norime, kad ši aplinka tarp atkurtų senųjų dvaro pastatų taip pat būtų estetiška“, – tvirtino V. Kanapkienė. Trinkelėmis išklotoje aikštelėje ketinama pastatyti 3 atviro tipo medinius namelius: 2 iš jų būtų skirti tradicinių amatų ekspozicijoms rengti, amatams demonstruoti, o vienas – prekiauti jau pagamintais amatininkų dirbiniais. „Dabartinio Tradicinių amatų centro patalpose nebesutelpa visos jame vykdomos edukacinės veiklos bei užsiėmimai, ir nebėra galimybių rengti tautinio paveldo parodų, ekspozicijų bei prekiauti amatininkų dirbiniais. Todėl tam tarnautų mediniai nameliai, čia galėtų veikti ir ekologinis turgelis“, – Amatų centro ateitį piešė muziejaus vadovė. Statys malkinę ir interaktyvų terminalą Prie Amatų centro taip pat planuojama pastatyti ir malkinę malkoms sandėliuoti: „Malkos yra naudojamos itin populiariems edukaciniams duonos kepimo užsiėmimams. Malkų prisiruošiame patys, kai švariname dvaro parką. Dabar jos yra laikomos aikštelėje prie Amatų centro, tačiau nepuošia teritorijos. Be to, dažnai būna šlapios ir netinka duonkepei kūrenti“, – apie uždaros malkinės būtinumą kalbėjo V. Kanapkienė. Taip pat iš šio projekto lėšų ketinama sukurti programas interaktyviam terminalui „Audimo amatas“ ir „Kretingos tradicinių amatų centro edukacinės programos“, kuris būtų skirtas edukacijai populiarinti. „Centre jau yra parengtos 9 programos, tačiau aktyviai lankomos tik „Kretingos dvaro saldaininė“ ir „Kretingos dvaro kepiniai“, kurios susijusios su maisto gamyba. Siekdami sudominti kitomis programomis ir pritraukti kuo gausiau lankytojų, planuojame sukurti trumpus filmukus apie mūsų krašto amatininkus“, – tvirtino V. Kanapkienė. Taip pat, tvirtino vadovė, ketinama parengti dar 2 naujas vilnos vėlimo ir muilo gamybos edukacines programas. Į restauruotą koplyčią grąžins sarkofagus V. Kanapkienė pasidžiaugė, jog neužilgo pajudės ir Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus senosiose Kretingos miesto kapinėse tvarkymo darbai. „Būtina sutvarkyti mauzoliejaus kriptą, pradedant pamatų hidroizoliacija, ventiliacija, įrengti elektros ir priešgaisrinę instaliaciją. Taip pat reiks atkurti viršutinę koplyčios dalį, laiptus ir iš pietvakarinės pusės atstatyti atraminę sienelę“, – vadovė vardino būsimus darbus. Anot V. Kanapkienės, jau yra parengta ES lėšų sąmata – Tiškevičių koplyčiai sutvarkyti skirta 200 tūkst. eurų. „Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas rangovui parinkti, tuomet bus aptartos ir darbų sąlygos bei terminai“, – tvirtino ji, pasidžiaugdama, jog taip pat gauta valstybės lėšų – 35 tūkst. eurų – kriptoje prieš dvejus metus aptiktam Juozapo Tiškevičiaus sarkofagui restauruoti. Numatė atkurti verandą Kretingos muziejininkai taip pat puoselėja svajonę atstatyti dvaro rūmų verandą, kuri buvo prigludusi prie šiaurinės rūmų sienos, nugriauto priestato pusėje. „Atstačius verandą, pirmiausiai išsispręstų lifto problema: neįgalūs žmonės galėtų patekti į I ir II rūmų aukštus ir apžiūrėti muziejaus ekspozicijas. Be to, atsirastų nauja muziejaus kultūrinė erdvė: šioje verandoje, iš kurios atsiverdavo parko ir jo tvenkinių grožis, grafas Tiškevičius priimdavo svečius, pakviesdavo damas pokalbiui ar ponus surūkyti po cigarą“, – istorijos štrichus peržvelgė V. Kanapkienė. Ji sakė, jog, išankstiniais skaičiavimais, verandos atkūrimui reikėtų apie 200 tūkst. eurų, – dabar rengiami dokumentai Kultūros ministerijai dėl galimos ES paramos.
|