|
|
|
Kada pasikeis požiūris į nemokamą kraujo donorystę
Medikai vis dažniau prabyla apie didžiulį kraujo trūkumą. “Kraujas reikalingas visur: ir stambiose klinikose, ir nedidelėse rajonų ligoninėse. Ypač daug kraujo sunaudojame, žmonėms patyrus traumas, jiems nukraujavus, esant tam tikriems susirgimams, pavyzdžiui, skrandžio opai. O kai kraujo trūksta, labai sunku būna jo išprašyti iš Kraujo centro ”, - teigė Kretingos ligoninės bendrosios chirurgijos skyriaus vedėjas Vytautas Karaliūnas. Anot jo, kraujas – nepagaminamas jokiame fabrike, ir kraujo trūkumas yra visos Respublikos problema. Ji atsirado, valstybei pabandžius pakeisti požiūrį į kraujo donorystę: Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pradėta propaguoti nemokama kraujo donorystė, gundant žmones galimybe gauti valstybinę pensiją, jeigu kraujo duodama 40 dozių. “Žmonės paprasčiausiai tam nepasirengę, ir prireiks dar kelerių metų, gal net – ir dešimtmečių, kad žmonės pakeistų požiūrį, kad susivoktų, jog kraujo donorystė – geras darbas, kurį reiktų padaryti ir dėl savęs, ir dėl kitų visuomenės narių”, - kalbėjo V.Karaliūnas. Dar viena problema – dauguma žmonių, kurie galėtų duoti kraujo, tai yra jaunų ir sveikų, yra išsivažinėję. V.Karaliūnas pripažįsta, jog nemokama kraujo donorystė yra geras dalykas, tačiau mūsų visuomenei – per ankstyvas. Žmonės dar nesusivokia pagalvoti: “Vieną dieną to kraujo gali prireikti ir man”. Kad būtų išspręsta nemokamos kraujo donorystės problema, anot gydytojo, reiktų kuo daugiau donorystės reklamos, intensyvaus švietėjiško darbo, kad žmonių požiūris pamažu kistų ir atneštų teigiamą rezultatą. Valstybė taip pat turėtų pagalvoti, kokiais būdais reiktų sudominti darbdavius, kad šie nepyktų ant darbuotojų, kad būtų suinteresuoti iš darbo išleisti žmogų neatlygintinai duoti kraujo. “Darbuotojas, sumanęs duoti kraujo, tam iš esmės sugaišta visą darbo dieną: jam reikia ateiti į medicinos įstaigą, davus kraujo – pailsėti”, - kalbėjo medikas. Dar viena problema – žmonėms kartais būna per daug sudėtinga nuvykti, pavyzdžiui, į Klaipėdoje esantį Kraujo centrą. Anksčiau, gal prieš kokius 10 metų Kraujo centrus turėjo ir rajonų ligoninės. Dabar, pasikeitus technologijoms ir nebeleidžiant naudoti šviežio kraujo, tokie centrai paprasčiausiai nebeišsilaikytų ir juose pagaminti leidžiamą naudoti, pavyzdžiui, eritrocitų masę būtų per daug sudėtinga. Būna, jog žmonės baiminasi būti donorais ir klausia, ar tai nekenkia sveikatai. “Jeigu žmogus yra visiškai sveikas, būti donoru sveikatai nekenkia. O pradėjus dažniau duoti kraujo, organizmas prie to pripranta. Manoma, jog duoti kraujo 4 kartus per metus, kas tris mėnesius yra normalu ir sveikatos nepagadina”, - tvirtino V.Karaliūnas. Jis bei jo kolega, Kretingos ligoninės vyr. gydytojos pavaduotojas Vidmantas Jurgaitis tikisi, jog laikui bėgant visuomenė tikrai pakeis požiūrį į nemokamą kraujo donorystę ir kraujo bus duodama ne bėdai ištikus, kaip dabar, o suvokus, kaip tai svarbu.
|
|
