|
|
|
Liepos žiedai – pirmoji pagalba peršalus
Lietuvoje savaime auga tik viena liepų rūšis – mažalapė liepa, užauganti iki 30 metrų aukščio. Šis medis gyvena apie 600 metų, o pražysta 20-aisiais savo gyvenimo metais. Gydomosios liepų žiedų savybės žinomos jau nuo seno. Liepų žiedynus patariama rinkti antrojoje birželio pusėje arba liepos pradžioje – kai dauguma žiedų jau išsiskleidę. Kad žiedai būtų švarūs, reikia ieškoti nuošaliose sodybose, palaukėse, toliau nuo kelių augančių liepų. Paprastai reikia nukirpti liepų šakas su žiedynais ir pavėsyje rankomis nuskabyti žiedus kartu su pažiedlapiais. Nuskinti žiedai džiovinami pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Liepos žiedynuose yra eterinių aliejų, flavonoidų (medžiagos, randamos daugelyje vaisių ir veikiančios kaip antioksidantai), vitamino C. Dažniausiai gydymui vartojami liepos žiedų užpilai. Tai viena veiksmingiausių priemonių, kuri padeda išprakaituoti. Liepos žiedų arbata nuo seno geriama, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu. Taip pat naudojama burnos ertmei skalauti, kai žmogus skundžiasi gleivinės uždegimu, angina, stomatitu. Liepų arbata gydo sausą kosulį, palengvina atsikosėjimą, skatindama prakaitavimą, mažina karščiavimą. Taip pat liepos žiedų preparatai ramina nervų sistemą bei gerina miegą. Liepų arbata galima prausti veido odą, nes žiedai turi antibakterinių savybių. Liepos žiedynų nuoviru patariama skalauti plaukus. Liepos žiedų arbatą ne tik skanu ir naudinga gerti, bet ir paprasta paruošti. Valgomąjį šaukštą džiovintų žiedų reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir palaikyti 10-15 minučių. Gydomąją arbatą galima pagardinti medumi arba citrina bei cukrumi.
Parengė Diana JOMANTAITĖ
|
|
