| 2024 Balandis |
| Pi | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| An | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Tr | 3 | 10 | 17 | 24 | |
| Ke | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Pe | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Še | 6 | 13 | 20 | 27 | |
| Se | 7 | 14 | 21 | 28 | | |
| Apklausa | Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777? |
|
Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be kompiuterio. Todėl daugėja žmonių, kurie skundžiasi suprastėjusiu regėjimu ir priklausomybe nuo kompiuterio. Šių bėdų galima išvengti laikantis medikų rekomendacijų.Optikos “Vizija” okulistė Danutė Paškevičienė pastebi, kad dėl kompiuterio regėjimo problemų turi net ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pasak jos, šiuo metu didžiąją okulistų darbo dalį sudaro dėl per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio trumparegystę įgijusių žmonių konsultavimas ir gydymas.
D.Paškevičienė įspėja, kad kompiuterio sugadinto regėjimo atstatyti neįmanoma. Todėl tėvai turėtų kontroliuoti, kiek laiko prie kompiuterio praleidžia jų atžalos. “Reikėtų savo vaikus skatinti lankyti būrelius, kad jiems kuo mažiau laiko liktų sėdėti prie kompiuterio”, - patarė pašnekovė.
Žmonėms, kuriems kompiuteris – pagrindinė darbo priemonė, siūloma per pertraukėles akis pailsinti, žvilgsnį nukreipti į tolį.
“Kadangi žiūrint į ekraną akis yra įsitempusi, atsiranda sausų akių sindromas. Akis ima perštėti, skaudėti. Kad išvengtumėte šių nemalonių pojūčių, reikia naudoti dirbtines ašaras”, - sakė D.Paškevičienė.
Okulistė rekomenduoja vartoti įvairių vitaminų akims. Anot pašnekovės, vitaminai yra veiksmingi, nes vien tik jais yra išgydomos kai kurios akių ligos.
Pagal higienos normas, nepertraukiamai dirbti prie monitoriaus galima ne ilgiau kaip valandą. Nuo tada kas valandą būtina daryti 5 – 10 min. pertrauką. Po aštuonių darbo kompiuteriu valandų pertraukos turi būti ne trumpesnės negu 15 min.
Poilsio metu reikia daryti pratimus akims.
Savo regėjimą galima apsaugoti ir ant ekrano pritaisius apsauginį filtrą. Tai – pakankamai efektyvi priemonė, kuri vartotoją apsaugo nuo ekologiškai kenksmingo spinduliavimo, sumažina akių įtempimą ir padidina darbo komfortą.
Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė perspėjo, kad daug laiko prie kompiuterio praleidžiantis vaikas gali įgyti priklausomybę.
“Dažnai tėvai nemato nieko bloga, jei vaikas sėdi prie kompiuterio. Patys tėvai po darbo grįžta pavargę, todėl nebeturi jėgų užsiimti su vaiku. Manoma, kad vaikas yra saugus, nes jis sėdi namie, o ne bastosi gatvėse”, - sakė D.Martinkuvienė.
Anot psichologės, paauglystėje vaikai būna nedrąsūs, nepasitikintys savimi, o virtualioje erdvėje jie gali save pateikti tokį, kokį nori. Tačiau taip silpnėja socialiniai įgūdžiai, gali kilti bendravimo problemų. Be to, vaikas, sėdėdamas prie kompiuterio, jaučiasi vienišas, atsiriboja nuo aplinkinių.
Kompiuteriniai žaidimai reikalauja didelės dėmesio koncentracijos, todėl vaikas patiria psichinę įtampą, nerimą. Dėl nuovargio atsiranda nuotaikų kaita, sutrinka miegas.
Smurtiniai žaidimai moko kovoti, būti žiauriam, agresyviam. Dėl to vaikas gali supainioti virtualų ir realų pasaulį, pvz., manyti, kad ir žmonės, kaip žaidime, turi kelias gyvybes.
D. Martinkuvienė tėvams siūlo susirūpinti, jei pastebi, kad vaikas dėl kompiuterio neatlieka savo pareigų, meta prieš tai buvusią įdomią veiklą, nelanko mokyklos, popamokinės veiklos būrelių. Tai – priklausomybės nuo kompiuterio požymiai.
Tuomet tėvai turėtų vaikui pasiūlyti kitų įdomių užsiėmimų, pavyzdžiui, surengti šeimos išvyką.
Išvengti ginčų dėl kompiuterio padeda visos šeimos bendrai sukurtos ir priimtos taisyklės. D. Martinkuvienė akcentavo, kad, jei taisykles sugalvos tik suaugusieji, jos vaikui bus primestos ir todėl kils noras tvarkai pasipriešinti.
Vėliau tėvams reikia kontroliuoti, kaip laikomasi susitarimo ir atitinkamai reaguoti. Jei vaikas elgiasi pagal taisykles, jis turėtų būti paskatintas, jei ne – apriboti malonumus ir pramogas.
Visgi, psichologės manymu, negalima visiškai vaikui uždrausti sėdėti prie kompiuterio, nes jis turi ir naudos. Be to, vaikas jausis nejaukiai, kai neturės ką atsakyti bendraamžiams, besidalijantiems įspūdžiais apie kompiuterinius žaidimus.
Optikos “Vizija” okulistė Danutė Paškevičienė pastebi, kad dėl kompiuterio regėjimo problemų turi net ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pasak jos, šiuo metu didžiąją okulistų darbo dalį sudaro dėl per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio trumparegystę įgijusių žmonių konsultavimas ir gydymas.
D.Paškevičienė įspėja, kad kompiuterio sugadinto regėjimo atstatyti neįmanoma. Todėl tėvai turėtų kontroliuoti, kiek laiko prie kompiuterio praleidžia jų atžalos. “Reikėtų savo vaikus skatinti lankyti būrelius, kad jiems kuo mažiau laiko liktų sėdėti prie kompiuterio”, - patarė pašnekovė.
Žmonėms, kuriems kompiuteris – pagrindinė darbo priemonė, siūloma per pertraukėles akis pailsinti, žvilgsnį nukreipti į tolį.
“Kadangi žiūrint į ekraną akis yra įsitempusi, atsiranda sausų akių sindromas. Akis ima perštėti, skaudėti. Kad išvengtumėte šių nemalonių pojūčių, reikia naudoti dirbtines ašaras”, - sakė D.Paškevičienė.
Okulistė rekomenduoja vartoti įvairių vitaminų akims. Anot pašnekovės, vitaminai yra veiksmingi, nes vien tik jais yra išgydomos kai kurios akių ligos.
Pagal higienos normas, nepertraukiamai dirbti prie monitoriaus galima ne ilgiau kaip valandą. Nuo tada kas valandą būtina daryti 5 – 10 min. pertrauką. Po aštuonių darbo kompiuteriu valandų pertraukos turi būti ne trumpesnės negu 15 min.
Poilsio metu reikia daryti pratimus akims.
Savo regėjimą galima apsaugoti ir ant ekrano pritaisius apsauginį filtrą. Tai – pakankamai efektyvi priemonė, kuri vartotoją apsaugo nuo ekologiškai kenksmingo spinduliavimo, sumažina akių įtempimą ir padidina darbo komfortą.
Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė perspėjo, kad daug laiko prie kompiuterio praleidžiantis vaikas gali įgyti priklausomybę.
“Dažnai tėvai nemato nieko bloga, jei vaikas sėdi prie kompiuterio. Patys tėvai po darbo grįžta pavargę, todėl nebeturi jėgų užsiimti su vaiku. Manoma, kad vaikas yra saugus, nes jis sėdi namie, o ne bastosi gatvėse”, - sakė D.Martinkuvienė.
Anot psichologės, paauglystėje vaikai būna nedrąsūs, nepasitikintys savimi, o virtualioje erdvėje jie gali save pateikti tokį, kokį nori. Tačiau taip silpnėja socialiniai įgūdžiai, gali kilti bendravimo problemų. Be to, vaikas, sėdėdamas prie kompiuterio, jaučiasi vienišas, atsiriboja nuo aplinkinių.
Kompiuteriniai žaidimai reikalauja didelės dėmesio koncentracijos, todėl vaikas patiria psichinę įtampą, nerimą. Dėl nuovargio atsiranda nuotaikų kaita, sutrinka miegas.
Smurtiniai žaidimai moko kovoti, būti žiauriam, agresyviam. Dėl to vaikas gali supainioti virtualų ir realų pasaulį, pvz., manyti, kad ir žmonės, kaip žaidime, turi kelias gyvybes.
D. Martinkuvienė tėvams siūlo susirūpinti, jei pastebi, kad vaikas dėl kompiuterio neatlieka savo pareigų, meta prieš tai buvusią įdomią veiklą, nelanko mokyklos, popamokinės veiklos būrelių. Tai – priklausomybės nuo kompiuterio požymiai.
Tuomet tėvai turėtų vaikui pasiūlyti kitų įdomių užsiėmimų, pavyzdžiui, surengti šeimos išvyką.
Vėliau tėvams reikia kontroliuoti, kaip laikomasi susitarimo ir atitinkamai reaguoti. Jei vaikas elgiasi pagal taisykles, jis turėtų būti paskatintas, jei ne – apriboti malonumus ir pramogas.
Visgi, psichologės manymu, negalima visiškai vaikui uždrausti sėdėti prie kompiuterio, nes jis turi ir naudos. Be to, vaikas jausis nejaukiai, kai neturės ką atsakyti bendraamžiams, besidalijantiems įspūdžiais apie kompiuterinius žaidimus.
Dovilė SIMAITYTĖ
|
|
