Dienos veiklos centro ugdytiniai gydosi pačių surinktomis vaistažolėmis

Kretingos dienos veiklos centro ugdytiniai vasarą visiems metams apsirūpina vaistingųjų žolių arbatomis. Pačių prižiūrimame darže jie augina vaistines ramunes, baziliką, juoduosius serbentus, erškėtrožes. Neužterštose pievose renka kraujažoles, šalpusnius, trauklapius, jonažoles.

Dienos veiklos centro socialinė darbuotoja Birutė Viskontienė pasakojo, kad keramikinį debesį visi centro ugdytiniai vadina „vaistažolių lietumi“. Ant debesies kabo surinkti vaistiniai augalai su informacija apie jų gydomąsias savybes.

Sutrikusio intelekto žmonės iš Dienos veiklos centro renka ir ruošia vaistažoles ketvirtus metus.

„Idėja rinkti vaistažoles gimė netikėtai. Išėję į pasivaikščioti po pievas pamatėme, kiek daug visko galime prisirinkti. Mūsų ėjimas į gamtą nėra betikslis. Rinkdami ir ruošdami žoleles, Dienos veiklos centro lankytojai dalyvauja socialinėje veikloje, mokosi būti kolektyve, orientuotis gamtoje ir ją pažinti, gauna vizualinę, lietimo informaciją“, - pasakojo projekto vadovė Birutė Viskontienė.

Veiklos gamtoje projektas skatina visapusišką užimtumą ir silpnesniems, ir stipresniems. Rinkti augalų dažniausiai keliauja apie 11 Dienos veiklos centro narių. Jie patys iš enciklopedijų renka žinias apie surinktas žoles. Mokantys naudotis kompiuteriu informaciją atspausdina.

„Visų rūšių vaistiniai augalai medžiaginiuose maišeliuose kabo ant ugdytinių pagaminto keramikinio debesies. Vadiname jį vaistažolių lietumi. Sutrikusio intelekto žmonės gali nežinoti augalų pavadinimų, tačiau jie supranta ir žino, kam kokia vaistažolė skirta, kaip ji atrodo“, - sakė B. Viskontienė.

Dienos veiklos centro lankytojai vaistažoles dažniausiai renka pievose prie klarisių vienuolyno. Pasak B. Viskontienės, ten ekologiškai švari vieta, augalai kokybiški ir neužteršti.

„Augalus renkantys žmonės žino, kad jų jokiu būdu negalima dėti į polietileninius maišus. Per meninius užsiėmimus Dienos veiklos centre specialiai vaistinėms žolėms laikyti prisisiuvame medžiaginių maišų, neįgalieji juos apneria, meniškai išsiuvinėja. Augalus džioviname taip, kad jie negautų tiesioginių saulės spindulių. Vaistažoles rinkę žmonės patys jas varto, kad šios nesupelytų“, - kalbėjo B. Viskontienė.

Renkant augalus, yra pasitaikę ir nemalonumų. Kartą neįgaliuosius iš pievos išvijo žmonės, pareiškę, kad čia - privati teritorija, ir jiems nėra ką čia veikti. „Paaiškinome, kad nieko blogo nedarome, susirinkome savo žoleles ir išėjome į kitas pievas“, - prisiminė socialinė darbuotoja.

Neįgaliųjų surinkti ir kruopščiai džiovinami bei rūšiuojami vaistiniai augalai pasitarnauja ir kaip kvapnios arbatos, ir kaip vaistai.

„Žiemą niekas nebenori pirktinių arbatų. Daug skanesnės kvapnios, pačių surinktų žolelių arbatos. Kiekvienas žino, kokios prašyti – tai nuo peršalimo, tai nuo nervingumo. Jeigu kas suserga namie, įduodame vaistažolių rinkinį“, - sakė B. Viskontienė.

Ekologiškos vaistažolės Dienos veiklos centre tokios populiarios, kad dažnai baigiantis žiemai jų ir pritrūksta.

Keletas patarimų iš Dienos veiklos centre surinktos informacijos apie vaistinguosius augalus.

VAISTINĖS RAMUNĖS gydo virškinamojo trakto ligas, gerina apetitą, malšina skausmus.

KVAPUSIS BAZILIKAS gydo uždegimines ligas, atpalaiduoja spazmus, gerina apetitą bei tonizuoja organizmą. ERŠKĖTROŽĖ (PAPRASTASIS ERŠKĖTIS) stiprina imuninę sistemą, stiprina kraujagysles ir gydo žaizdas. Vaisiuose yra vitaminų C, E ir kalio. ŠALPUSNIAIS gydomos kvėpavimo takų ligos, jie palengvina kosulį, skatina prakaitavimą bei turi vitamino C.

JONAŽOLĘ žolininkai vadina vaistu nuo 99 ligų. Ji gydo virškinimo ligas, opaligę, nudegimus, depresiją ir daugelį kitų ligų, tačiau šį augalą reikia vartoti atsargiai.

• Rašyti komentarą (4)