|
|
|
Iš kelionės galima parsivežti ne tik įspūdžių, bet ir ligą
Per atostogas nemažai žmonių išsiruošia kelionei į užsienio šalis. Tačiau reikia atminti, kad ledo gabaliukas gėrime, pliuškenimasis baseine arba vabzdžio įkandimas gali kainuoti sveikatą.
“Northway” medicinos centro vidaus ligų gydytoja Janina Petrylienė kelionei į svečias šalis pataria ruoštis prieš mėnesį. Pasikonsultavus su šeimos gydytoju ir pasiskiepijus, galima išvengti pavojingų ligų. Nė vienas skiepas nekainuoja daugiau 100 Lt. Ypač rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją sergantiems lėtinėmis (kraujospūdžio, plaučių, virškinimo sistemos) ligomis ar kam nors alergiškiems. Tuomet gydytojas išrašo būtinų vaistų receptus, specialų raštą, kurio gali prireikti kertant valstybių sienas. Bendrosios praktikos gydytojas gali patarti, kiek ir kokių vaistų pasiimti į kelionę. Turėti savo vaistinėlę (kurioje vaistai sudėti su originaliomis pakuotėmis) yra būtina, nes svečioje šalyje, net ir apsidraudus sveikatą, ne visada lengva rasti gydytoją ar reikiamų vaistų. Dažnai vos atvykę į svetimą šalį turistai skuba valgyti daug įvairaus netradicinio maisto. Gydytoja J. Petrylienė pataria pirmomis dienomis, kol virškinimo sistema dar neprisitaikiusi prie pakitusios mitybos, valgyti įprastu laiku ir vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių. Anot J. Petrylienės, net ir į viešbučiuose ar restoranuose patiekiamą maistą reikia žiūrėti įtariai. Valgant užterštą maistą arba geriant užterštą vandenį lengvai galima užsikrėsti hepatitu A (virusine kepenų infekcija). Užsikrėsti galima net nuo ledo gabalėlio, įmesto į gėrimą. Ledukai paprastai gaminami iš nevirinto vandens. Geriau gėrimą atšaldyti stiklinę įdėjus į ledukų pilną indą. Daugelyje tropinių šalių dirvožemis tręšiamas žmonių fekalijomis. Dėl to vaisius ir daržoves būtina nulupti ar nuplauti (galima ir su muilu). Sutrikus virškinimui, patariama vartoti virškinimo fermentų. Keliaujant su vaikais, kurie jautriau reaguoja į mitybos pakitimus, vertėtų turėti “Smektos”. Ji padeda ne tik nuo viduriavimo, bet taip pat turi savybių, saugančių gleivines nuo mikroorganizmų, jų toksinų ir kitų dirgiklių. Maudantis baseine ar jūroje, galima gurkštelėti vandens ir taip užsikrėsti hepatitu A. Užsikrėtęs žmogus ne iš karto pajaučia ligos simptomus, todėl šį virusą gali platinti ir kitiems. Nenorintiems rizikuoti savo sveikata verta pasiskiepyti likus 2 – 4 savaitėms iki kelionės. Skiepas kainuoja apie 100 Lt, o gydymasis nuo hepatito A – dažnai ne mažiau kaip 200-300 Lt. Be to, hepatitu A užsikrėtę keliautojai gali ir nepajusti jokių simptomų, bet grįžę namo perduoti ligą artimiesiems. Būti atsargiems reikėtų saulės vonių mėgėjams. Vos atvažiavus į karšto klimato šalį, prie saulės reikia pratintis pamažu, kasdien didinant deginimosi laiką. Gydytoja J. Petrylienė įspėja, kad nuo 11 iki 14 val. saulė yra pavojingiausia. Nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais kremais reikia teptis ne paplūdimyje, bet tik ruošiantis eiti į jį – likus pusvalandžiui-valandai iki deginimosi. Saulėtomis, nors ir vėjuotomis, dienomis būtina nešioti galvos apdangalus, kurie dengtų ir ausis. Per ilgai būnant saulėje oda gali parausti, pasidengti pūslėmis, net žaizdomis. Persikaitinus patiriamas saulės, karščio smūgis. Šiais atvejais pagelbsti šalti kompresai. Važiuojant į karšto klimato šalis nepamiršti pasiimti ne tik kremų, apsaugančių nuo saulės spindulių poveikio, bet ir specialių tepalų nuo nudegimų. Kefyras ar rūgpienis – pasenęs ir neveiksmingas gydymosi būdas. J.Petrylienė pataria karštomis dienomis kasdien išgerti 1,5 – 2 l vandens – gėlo ir mineralizuoto, kuris atstatytų druskų pusiausvyrą. Alkoholį galima vartoti tik vėsiu metu, vakare. Vis daugiau keliautojų susidomi egzotiškomis kelionėmis į laukinę gamtą. Jie turėtų pasirūpinti vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis bei vaistais, skirtais įkandimams gydyti. Vabzdžių įkandimo vietos parausta, ištinsta, žmogui pakyla temperatūra. Tokiu atveju pažeistas vietas reikia patepti parūgštintu (galima actu) vandeniu, spiritiniais tirpalais, niežulį slopinančiais tepalais. Jei žmogus alergiškas, vabzdžių įkandimas gali baigtis mirtimi. Kadangi miškuose ar džiunglėse sunku rasti gydytoją, reikalingų vaistų reikėtų nešiotis. Dėl to prieš kelionę alergiški žmonės turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir įsigyti jo išrašytų medikamentų. Vabzdžiai gali užkrėsti maliarija ar geltonuoju drugiu. Todėl norint vykti į daugelį Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalių reikalingas tarptautinis skiepų pasas. Kitas pavojus miškuose – erkės. Įsisiurbusią erkę būtina ištraukti. Erkę patartina pincetu suimti kuo arčiau galvos ir ištraukti lėtai sukant. Tarp žmonių sklando kalbos ir pamokymai, kad prieš ištraukiant erkę reikia ją numarinti, taip ji, neva, lengviau ištraukiama.Tam patariama įsisiurbusią erkę užpilti aliejumi ar patepti riebiu kremu. Gydytoja J. Petrylienė perspėjo, kad to daryti negalima, nes aliejus ar kiti riebalai erkę uždusina. Tuomet kyla pavojus, kad dusdama erkė į žmogaus organizmą užkrato išleis daugiau negu būdama gyva. Ištraukus erkę įsisiurbimo vietą būtina dezinfekuoti: nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu. Erkės gali užkrėsti erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus. Paimti kraujo ištirti, ar jis neužkrėstas Laimo liga, galima po įkandimo praėjus 2 – 3 savaitėms. Todėl pasitikrinti savo sveikatą rekomenduojama ir po kelionės.
Dovilė SIMAITYTĖ
|
|
