Pajūrio naujienos
Help
2021 Rugsėjis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 11 %
Naktį6°C debesuotumas 50 %
Apklausa

Ar padėtumėte nelegaliems migrantams, kad gerėtų jų gyvenimo sąlygos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Besikeičiantis gyvenimo ritmas bei visuomenėje vyraujančios tendencijos vienaip ar kitaip daro įtaką mūsų asmeniniam gyvenimui, o kartais – netgi kasdieniam mūsų valgiaraščiui, o tiems, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be mėsos, kyla galybė klausimų apie tai, ką valgo vegetarais vadinami žmonės, kardinaliai pakeitę savo valgymo įpročius.

Kol mėsėdžiai su pasimėgavimu kerta kebabus ir mėsainius, vegetarai tiki, kad gyvūninės kilmės produktai daro didelę žalą mūsų organizmui.

Pasak dietoterapijos centro vadovės Lauros Romeraitės-Kuklierienės, vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kuomet atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdienos produktus.

„Yra kelios vegetarizmo rūšys. Pavyzdžiui, dalis vegetarų vartoja kitus gyvūninės kilmės produktus, kaip kiaušinius ir pieno produktus, ir vadinami lakto-ovo vegetarais. O veganai atsisako visų gyvūninės kilmės produktų ir vartoja išskirtinai augalinės kilmės maistą“, – aiškino L. Romeraitė-Kuklierienė.

Dietologės teigimu, paaugliai, o ypač merginos, dažnai atsisako mėsos dėl mados, kiti – norėdami sulieknėti, tačiau visgi labai dažnai peršokama nuo vieno kraštutinumo, kai valgomas nesveikas, greitai pagaminamas, riebus ar saldus maistas, vartojamas alkoholis, o organizmui davus signalus apie sveikatos sutrikimus, griebiamasi kito kraštutinumo – vegetarizmo ar veganizmo.

Tačiau devyniolikmetė Skaistė Miceikaitė, Anglijoje baigusi pirmą sporto, mankštos bei valgymo mokslų (angl. Sports, Exercise and Nutrition Sciences) kursą, teigia, kad mėsos atsisakyti privertė teisinga informacija ir atjauta gyvūnams.

„Vegane esu du mėnesius, o prieš tai apie mėnesį buvau vegetare, bet tai tiesiog vadinu pereinamuoju laikotarpiu, kadangi iš visavalgės iš karto norėjau tapti vegane. Iš pradžių veganizmu sudomino mano vaikinas, kuris jau kurį laiką rinko informaciją apie tokį gyvenimo būdą, mėsos ir pieno produkcijos žalą sveikatai, gyvūnams ir visuomenei“, – kalbėjo S. Miceikaitė.

Paklausta, ar sunku buvo iš savo kasdienio valgiaraščio išbraukti mėsą bei gyvūninės kilmės produktus, devyniolikmetė Skaistė tikino, kad tai jai didelių sunkumų nesukėlė.

„Žalia mėsa man visada atrodė šlykščiai. Ruošdavau ją, nes stengiausi įtikti tėvams, kurie norėjo, kad išmokčiau gaminti, bet tai man niekada nepatiko. Be to, kol netapau vegane, mano imunitetas buvo labai silpnas, o dabar gaunu visus reikiamus vitaminus, mineralus ir maisto medžiagas, kurių negaudavau anksčiau, turėdama „visavertę“ mitybą“, – pasakojo mergina.

Anglijoje studijuojanti mergina prisipažino, kad sunkiausia buvo atsisakyti pieno ir kiaušinių, kadangi ji itin mėgsta saldumynus, o šie produktai yra daugelio saldžiųjų kepinių pagrindas.

Gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė (nuotr. kairėje) įsitikinusi, kad nebūtina atsisakyti tam tikrų produktų, o veganė Skaistė Miceikaitė savo valgiaraštyje gyvūninės kilmės maisto jau nebeįsivaizduoja.

L. Romeraitė-Kuklierienė įspėjo ir apie iškylančias grėsmes, jeigu žmogus, atsisakęs mėsos, neieško kitų šaltinių gauti būtiniems mineralams bei vitaminams.

„Nevalgant gyvūninės kilmės produktų, ne tik sudėtinga su maistu gauti reikalingą baltymų kiekį, bet ir užtikrinti nepakeičiamųjų amino rūgščių poreikį. Dėl baltymų stokos gali susilpnėti imuninė sistema, sutrikti hormonų gamyba, sumažėti fermentinis virškinimo sistemos aktyvumas, atsirasti edemos (tinimas) kojose, moterims ir mergaitėms sutrikti ar išnykti mėnesinės, kas veda į nevaisingumą, ir sutrikti visi organizmo atsinaujinimo mechanizmai. Ilgainiui ima trūkti geležies, nes iš augalinio maisto jos pasisavinama tik 10 proc., tuo tarpu iš gyvūninės – tris kartus daugiau, – 30 proc.“, – tikino L. Romeraitė-Kuklierienė.

Jau dvejus metus aktyviai sportuojanti studentė S. Miceikaitė pasakojo, jog tapusi vegane ji ėmė jaustis energingesnė, sustiprino imuninę sistemą, ėmė medituoti, daugiau skaityti. Devyniolikmetė mano, kad po tokių pokyčių ji patobulėjo ir dvasiškai.

L. Romeraitės-Kuklierienės teigimu, yra įrodyta, jog mūsų sveikata net 50 proc. priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo: ar neturime žalingų įpročių, ar esame fiziškai aktyvūs, ar subalansuota mūsų mityba. Sveika, subalansuota mityba yra tokia, kuomet su maistu mes gauname visas organizmui reikalingas medžiagas ir energijos tiek, kad palaikytume idealų kūno svorį.

S. Miceikaitė teigė, kad valgo tai, ką ir anksčiau, tačiau dabar jos gaminamuose patiekaluose nėra nei mėsos, nei gyvūninės kilmės produktų.

„Valgau tą patį, ką ir seniau – kotletus, mėsainius, picas, blynus, pyragus, sausainius ir t. t., tačiau dabar visko pagrindas – daržovės ir vaisiai. Idėjų veganiškiems patiekalams semiuosi feisbuko grupėje „Lietuvos veganai“. Veganiški patiekalai yra labai skanūs. Gailiuosi, kad vegane netapau anksčiau“, – kalbėjo devyniolikmetė.

Mergina deda daug pastangų, kad ją supantys žmonės suprastų mėsos įtaką žmogaus organizmui bei keistų valgymo įpročius.

„Veganais jau tapo du mano kambariokai. Sesuo bei draugė yra pereinamajame laikotarpyje ir labai tikiuosi, kad greitai prisidės prie vis augančių veganų gretų. Su žmonėmis, kurie man rūpi, visą laiką kalbuosi apie veganizmo naudą, bet jei žmogus, net ir žinodamas visą kraupią informaciją, vis dar renkasi valgyti mėsą, aš suprantu, kad negaliu bendrauti su tokiu asmeniu“, – kalbėjo Anglijoje gyvenanti mergina.

O L. Romeraitės-Kuklierienės įsitikinimu, tam, kad būtum sveikas, nebūtina atsisakyti tam tikrų maisto produktų: „Užtenka būti fiziškai aktyviam, valgyti saikingai, bet įvairų, subalansuotą maistą, atsisakyti žalingų įpročių, gerti užtektinai vandens. Tuomet nereikės organizmo nuo kažko „valyti.“

Guoda SKRIPKAUSKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas