|
Spektaklis jaunimui – apie tai, ką skauda
Šiandien 18.30 val. Kretingos kultūros centro scenoje po dvejų metų pertraukos vėl bus parodytas kretingiškės Deimantės Šipalytės monospektaklis jaunimui „Natašos svajonė“. Spektaklio kūrėjas režisierius Nerijus Gedminas tvirtino, jog lyg ant delno pasimato skaudžios nūdienos jaunimo problemos: „Teatras negali jų išspręsti, bet iškelti į dienos šviesą ir kalbėti apie skausmus meno forma privalo“, – įvertino jis.
Valandos trukmės monospektaklyje D. Šipalytė pasakoja paauglės iš globos namų Natašos meilės ir nusikaltimo istoriją. Paauglė, užaugusi atšiaurioje aplinkoje, kur savo tiesas tekdavo įrodinėti kumščiais, įsimyli. Tačiau vos 26-erių rusų dramaturgė Jaroslava Pulinovič, savo kūryboje gvildenanti visaverčio gyvenimo ištroškusių „paribio“ jaunuolių pastangas ir nuopuolius, šįkart taip pat parodo, kad Natašos meilė netapo jos laimingu bilietu į suaugusiųjų pasaulį. „Aktorė D. Šipalytė, dabar Šiaulių universiteto studentė, taip pat nesistengia nei pateisinti savo kuriamo personažo nusikaltimo, nei sugraudinti žiūrovo. Ji palieka jam pačiam nuspręsti – ar galėjo būti kitaip“, – spektaklio „vinį“, aplink kurią vystosi siužetas, apibūdino N. Gedminas. Režisierius neslėpė pats daug dirbantis su jaunimu – jis vadovauja Pranciškonų gimnazijos teatro trupei, dėsto režisūrą Klaipėdos jaunuomenei, todėl gerai susipažinęs su skaudžiomis „paribio“, arba nereikalingo jauno žmogaus sudėtingų santykių su aplinkiniu pasauliu aktualijomis. „Už kiekvieno statistinio beveidžio pavidalo slypi konkretus žmogus – suaugusiųjų pasaulio neišklausytas ar nesuprastas, todėl atstumtas“, – tvirtino jis. Jis neslėpė, jog kiekvienas tarsi esame apsipratę su jaunuolių pasaulio negerovėmis: „Stotelėje, laukdamas autobuso, girdžiu, kokiomis frazėmis kalbasi 13–14 m. paauglės, – ausys raudonuoja nuo jų frazių. Rytą matau, kaip trys 10–11 m. berniukai, eidami gatve, vienas kitam perduoda uždegtą cigaretę. O jie gi tokiu laiku turėjo būti mokykloje. Jei manęs paklaustų, kaip galime įveikti tas negeroves, atsakyčiau, kad kiekvienas savaip – konkrečiai mes, teatro žmonės, kalbėdami apie tai teatro kalba“, – pabrėžė N. Gedminas. Jį šiek tiek neramina, kad šis kamerinis spektaklis, skirtingai nuo popsinių renginių, gali ir nesudominti jaunimo, besidominčio pramogomis. Tačiau jį džiugina nesena patirtis, kad Skuode būtent šis monospektaklis buvo pristatytas rajono jaunuomenei kaip edukacinis socialinis projektas, jį užsakinėjo konkrečios Klaipėdos miesto mokyklos ir buvo rodytas Žvejų kultūros rūmuose kelissyk. O Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokiniai po spektaklio surengė aptarimą ir nesiskirstė ligi išnaktų, vėliau pagal spektaklį rašė rašinį apie tai, ar tikslas visada pateisina priemones. „Tikimės, jog ir šįkart Deimantės monospektaklis, jau pabuvojęs Klaipėdos, Skuodo, Kelmės, Minsko teatrų scenose, – be to, esame pakviesti ir į Nepriklausomų teatrų festivalį Lenkijoje, ir šįkart neš svarbią žinią Kretingos jaunuomenei“, – kalbėjo N. Gedminas.
|