Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Kai vaikas ir mokytojas – partneriai

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas
  • 2015-11-24

Kretingos meno mokykloje startavusi respublikinė teorinė–praktinė dailės ir technologijų mokytojų konferencija „Kūrybinės pamokų interpretacijos dailiniame ugdyme“ pakvietė ne mokyti, o mokytis visiems drauge pagal šiuolaikinio pasaulio taisykles.

Konferencijos Kretingos meno mokykloje sumanytojos (iš kairės) – Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė.

Pasak konferencijos sumanytojų – Kretingos meno mokyklos pedagogių Živilės Sabaliauskaitės ir Linos Nikartienės, norėjosi suburti kuo daugiau kolegų, mylinčių savo darbą, ir vaikų, norinčių bendradarbiauti, pasidalinti novatoriškomis idėjomis, kuriant kokybiškas, įdomias ir patrauklias pamokas. Apie penkias dešimtis bendraminčių sutraukęs renginys, anot Ž. Sabaliauskaitės, uždegė žalią šviesą naujai tradicijai.

Į priekį veda bendrystė

Mokinių kūrybinių darbų pavyzdžius, stendinius ir žodinius pranešimus konferencijoje pristatė beveik trys dešimtys pedagogų iš meno ir dailės mokyklų, gimnazijų ir pagrindinių mokyklų visoje Lietuvoje: Kretingos rajono, Radviliškio, Šilutės, Joniškio, Šilalės, Platelių.

Be renginio šeimininkių, pranešimus taip pat pristatė jų kolegės iš Kretingos meno mokyklos – Asta Abramauskaitė-Gatelienė, Rūta Šulskienė, Daiva Galdikaitė, taip pat Salantų meno mokyklos mokytoja Ingrida Taujanskienė, Darbėnų gimnazijos ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogė Kristina Pocevičienė. Į virtualią ekskursiją po šeštą gyvavimo dešimtmetį skaičiuojančią Kretingos meno mokyklą pakvietė direktorius Bernardas Anužis.

Konferencijos sumanytojos neslėpė jaučiančios viso meno mokyklos kolektyvo palaikymą ir paskatinimą, leidžiantį drąsiai realizuoti naujas idėjas: jau ne pirmą kartą Dailės skyriui talkino savo laisve ir energija dailininkų polėkį bene geriausiai atspindintys būgnininkai, vadovaujami Viačeslavo Krasnopiorovo, renginį moderavo pedagogė Raimonda Kučiauskienė.

Mažiau muštro

Kviestinis renginio svečias – projekto „Kūrybinės partnerystės“ dalyvis Andrius Chomičius, dėstantis kūrybinį mąstymą bei kūrybinio bendradarbiavimo metodus Klaipėdos universiteto studentams – pedagogams skaitė lekciją apie kūrybiškumo reikšmę. Anot Ž. Sabaliauskaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ projektas, kurio pagrindinis „kabliukas“ – pasikeitęs vaiko ir mokytojo santykis, kai iš vadovo ir pavaldinio jie tampa partneriais, iš dalies ir įkvėpė surengti šią konferenciją. „Norime, kad mokykloje vaikai būtų laimingi, kad gerai jaustųsi ir kaskart imdamiesi veiklos patirtų sėkmę, – sakė Ž. Sabaliauskaitė. – Manau, kad laikas atsisakyti sovietinio muštro ir suteikti daugiau laisvės tiek mokytojams, tiek vaikams, kad jie galėtų kurti kartu. Menas yra ta terpė, kuri įgalina tai padaryti.“

Ž. Sabaliauskaitės teigimu, laisvės nereikėtų suprasti tiesmukai – tai nereiškia, kad vaikams galima leisti piešti, ką jie nori, tikintis, kad šie nesiginčys ir tai priims besąlygiškai.

„Mokytojas neturi būti tas, kuris nurodo, ką piešti, jis privalo uždegti kibirkštį, smalsumą bent pusei metų, kad šis išliktų įkvėptas ir darbingas, o ta pačia energija pasikrautų ir mokytojas“, – įsitikinusi Ž. Sabaliauskaitė.

Arčiau šiuolaikinio meno

L. Nikartienės teigimu, keičiasi ne tik bendravimas tarp vaikų ir mokytojų, bet ir vaizdavimo objektai, kuriuos pasirenka mokiniai, – juose daugiau dekoratyvumo ir fantazijos.

„Anksčiau lipdėme puodus, vazas, o dabar – tai, ko, atrodytų, apskritai negalima nulipdyti. Tai diktuoja pats laikmetis“, – teigė L. Nikartienė.

Jai pritarė ir Ž. Sabaliauskaitė, kurios nuomone, meno ugdymas, taip pat, kaip ir menas, reflektuoja aplinką: kuo mene mažiau akademizmo, tuo mažiau materijos meno ugdyme, o tuo pačiu – daugiau emocijų.

„Suvokti šiuolaikinį meną, kuris dažnai nebeturi įprastos materialinės išraiškos, vaikams nėra lengva, tačiau mes labai stengiamės neatsilikti, dalyvaujame šiuolaikinio meno konkursuose ir žymiausiuose, juos lydinčiuose renginiuose, tokiuose, kaip „Kauno bienalė“, – kalbėjo pedagogė. – Stengiamės išbandyti visus edukacinius užsiėmimus, nors kartais patys lektoriai klausia, ar tokie maži vaikai ką nors supranta apie šiuolaikinį meną, ar su jais apie tai galima kalbėtis, bet aš manau, kad mokiniai turi kuo daugiau pamatyti ir paliesti.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas