Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar išvardintumėte Lietuvos partijas, ar pasakytumėte jų skaičių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Per žemaitėška žuodi glodėn autėntėška luobi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2015-05-26
"Mūsa vaka – tėkros luobis. Žėnuomas, tyms, katrėj ton sopront. Mūsa vaku nerek mokintė žemaitėška – anėi sava tarmė atsėneš ėš sava nomu, šeimu. Diel tuo ė šaukam, kad tėi vaka yr autėntėški, ka nebėkor tuokiu ė besotėksi“, – ruokava trys muokytuojės ėš Kretinguos rajuona Darbienu gimnazėjės Piliakalnė pagrėndėnė skyriaus – Vida Jonauskienė, Laimutė Šiaulienė, Ona Narmontienė.
Muokytuojės (ėš kairies) Laimutė Šiaulienė, Ona Narmontienė, Vida Jonauskienė vadovaun patiu soburtam folkluora kolektyvou „Kėilelė“, katras vėsa nesene koncertava vyskupa Motiejaus Valončiaus raštu skaitymūs.

Tuos muokytuojės vadovaun folkluorėniam ansambliou „Kėilelė“, katras yr vėsuos muokyklas vaku ansamblis – tėik yr vėsi itraukti y anuo veikla: kas kon sugeb, tas ton ė dara – gruo, dainiou, šuok, pasakuo a kėtep pritar.

Ansamblis tor tėkros žemaitėškos drabužios – anėi pasiūti ėš nomus austa materijuola, katrou sava ronkuom ėšaudė omžėna atėlsi Aldona Repšienė. Tėi drabuže yr dėdele sauguomis, nes vėsi žėna, ka tuokiu ėš niekor nabgausi.

„Kėilelė“ tor kelias pruogramas – vėin ku reišk Jorgėniu, Gegutės, Mėleniu šventės, ne vėina syki dalyvava Dainu švėntie, be anu neapsien ė tradėcėne vyskupa Muotiejaus Valončiaus raštu skaityma. Dainas, šuokios ė kėtas maliuodėjės muokytuojės parenk ėš sava ekspediciju po krašta, dainu sasiovėniu.

„Kon sogalvuojam, taramies so vakas. Parinkau daina, katruo skombiejė žuodis „gražos“. Vėina mergėkė ė saka – nedainiuosio, nes žemaite saka poikos“, – ka vaka yr tėkri sava tarmies ė krašta patrijuota, ožtvėrtėna muokytuojė L. Šiaulienė.

Anuos kolegė O. Narmontienė paontrėna, ka vakams dėdėle tink šuoktė žemaitiu šuokius, etė ratelius – tep anėi išreišk sava emuocėjės: „Kėtumet tep vėsi ėsėliostrėn, ka nabgali nė nusuodintė“, – sakė muokytuojė, pastebiejosi, ka žemaitiu šuoke yr kėlėn ėš sunkaus darba, dėl tuo tor tvėrta žingsni ė grėižta tvarka.

Priš 16 metu Piliakalnė muokykla rėngdava etnuokultūrėnius rėnginius, o priš gerus 10 metu sogalvuojė rinktėis po vėina etnokultūrėnė srėtė ė anou integroutė y ogdyma. Šėi meta bova paskėrtė astruonuomije. „Sosėrinkuom y rodėns lygiadėinė puopėitė „Saulė en rato“, per šv. Liucėjė šaukiem saulė, per Jorgėnės „Kėilelė“ ruodė pruograma „Žemės rato, saulės tako“ – vėsims bova iduome pamatytė, kap per metus sokas žmuogaus darba, rūpesne, šventės, kap saulė keliaun dongaus skliauto ė kap mienolis naktėmis keitas. Tumet ė svetiu toriejuom ėš Plungės Senamiestė muokyklas, – ku anėi veik per etnokultūrėnius ožsėiemėmus, ruokava V. Jonauskienė. – O paskiau da bova žėbintu paruoda, gamėnuom dongaus švėisulius, rinkuom myslės apie saulė ė mienoli, sudariem lietovėška zuodijaka, o kamė da ėšvažiavėms y Dreverna, y Baltu vėinybės dėinuos švėntė, arba ekskursėjė y Baltu mėtuoluogėjės parka.“

Muokytuojė papasakuojė, ka vėsi ožsėiemėma bova paskėrtė astruonuomėje, nes mūsa pruotieviams laba svarbe bova tėksle skaičioutė kalėnduorėni laika, nes kitep anėi butom nomėrėn nu šalti ė bada. Pėrmeije „dziegore“ mūsa pėrmtakams bova Mienolis ė Saulė. Kuožna mienesi, ka jau Saulė artiedava pri vėina ėš Zuodijaka žėnklu, žemie bova žėnuoma, kuokios darbus ė kuokės apeigas rek atlėktė, ka neatsėlėktumi nu natūraliu gamtuos ritmu. Nu sena žemdėrbe tikiejė, ka Mienolė fazės veik mūsa gyvenima, net vėsi mėslėjė, ka nu tuo, katruo Mienolė fazie žmuogus yr gėmės, priklausa ė žmuogaus lėkėms. Jog senuovie nabova interneta – tudie žmuonės laika ė skaičioudava, darbos dėrbdava, lėkėma spiedava pagal Saulė, Mienoli ė žvaigždės.

„Vakams dėdėle patėka pasėlauminietė muokykluo, kumet surėngiem tyrieju nakti. Bova dėdėle ispudinga veizietė y dongu ė tėn pamatytė lėkėma žėnklus“, – prisėmėnė V. Jonauskienė, karto so vakas pripasakuojosi ė padavėmu apie dongaus kūnus.

*

Ėš žemaitiu astruoluogėniu pastebiejėmu

Per jaunati rek suodintė puomiduorus, vogorklus, kopūstus, o ka mienolis dėlst – muorkus, ropotės, rėdėkus, batvėnius. Muotrėškas, ka nuoriedava tonkiu ė stėpriu plauku, anus kėrpdava per jauna mienoli, o per prišpėlni pakėrptas kasas augdava gretiau.

Je žmuogus gėmė per jauna – ons bus visumet linksmos, šypsuosės net ė dėrbdams sunkiausius darbus.

Per delčė gėmė – rūškani, nalinksmi, omžėna vėskou napatenkinti, lėguoti žmuonės.

Per prišpėlni ė pėlnati gėmė – napastuoviuos nuotaikas, staige isižeid ė greta atsiled.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas