Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas, 43 metų Rolandas Žiubrys savo 18-mečiui sūnui Erikui yra ne tik tėvas ir mokytojas. Abu jie – dar ir kolegos, kuomet susitinka teisėjauti įvairaus rango krepšinio varžybose.

Mokytojas ir teisėjas Rolandas Žiubrys (kairėje) teigė, jog jeigu jam kas duotų antrą gyvenimą, jis taip pat rinktųsi būti teisėju. Jo sūnus Erikas teisėjo darbą taip pat jau yra pradėjęs ir svajoja apie rimtą krepšinio teisėjo karjerą.

R.Žiubrys teisėjauja jau apie 30 metų, ir teisėjavimo pradmenų jį mokė nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris Stasys Ruzgaila. Pradėjęs teisėjauti gal kokioje septintoje klasėje, to paties savo sūnų R.Žiubrys pradėjo mokyti ir gana anksti.

“Erikas į visas varžybas važiuodavo kartu su manimi. Jam patinka žaisti krepšinį, stebėti rungtynes. Taip pamažu jis įsitraukė ir teisėjauti”, - kalbėjo mokytojas.

Pats Erikas pripažįsta, jog dabar jam teisėjauti – daug įdomiau negu pačiam žaisti krepšinį. Pirmą teisėjo kategoriją apsigynęs Pranciškonų gimnazijos dvyliktokas savo ateitį ketina sieti su sportu. Viena iš svajonių – būti geru aukštos kategorijos teisėju.

Jeigu Eriką į krepšinio aikštę teisėjauti atvedė tėvo pavyzdys, tai R.Žiubrys teisėjauti pradėjo iš… pykčio. Jis teigė, jog šiais laikais krepšinis yra sąžiningas žaidimas ir sovietinė netvarka iš krepšinio aikštės jau išgyvendinta.

“Žinoma, būna momentų, kuomet teisėjas klysta, priima neteisingą sprendimą. Reikia suprasti: teisėjas – ne robotas, ir jeigu suklydo, vadinasi, - ne iš blogos valios”, - kalbėjo R.Žiubrys.

Jis yra apsigynęs nacionalinės kategorijos teisėjo vardą, kuris jam leidžia teisėjauti visose draugiškose varžybose ir oficialiose nacionalinės lygos varžybose. Sūnus Erikas pagal savo kategoriją gali teisėjauti taip pat visose varžybose, išskyrus suaugusių LKL ir nacionalinėje lygoje.

Teisėjo darbas – ne toks, kad būtų leista užmigti ant laurų. “Norint neatsilikti nuo gyvenimo, nuolat reikia naujų žinių. Du kartus per metus važiuojame į seminarus. Krepšinio taisyklės – labai dinamiškos, jos, siekiant pagreitinti žaidimą, nuolat tobulinamos ir keičiamos. Ką nors praleidai – viskas: iškart pajauti, kad esi atsilikęs nuo naujovių”, - teigė R.Žiubrys.

Abu – tėvas ir sūnus – teisėjai pripažįsta, jog kuo aukštesnis komandų ir žaidėjų lygis, tuo teisėjauti yra lengviau, kadangi tokios komandos geriau išmano krepšinio taisykles.

Vien tik žinių teisėjams nepakanka. Teisėjas privalo būti geros fizinės parengties, turėti gerą sveikatą. Todėl teisėjų sveikata yra tikrinama dukart per metus. Po varžybų tėvas ir sūnus būtinai aptaria abejotinas situacijas. Atsiminti jas – lengva, kadangi tokių situacijų per varžybas gali būti viena-dvi, daugiausia – trys, ir tai – ne visada.

R.Žiubrys pripažino, jog teisėjauti visada yra lengviau kartu su aukštesnio lygio teisėju. Teisėjaujant kartu su sūnumi, atsiskleidžia kita tokios partnerystės pusė: sūnus mokosi iš tėvo, tėvas gi turi galimybę bendrauti, mokyti sūnų.

Teisėjai aikštėje nesijaučia esantys viršesni už žaidėjus: teisėjas tik padeda žaisti.

“Teisėjui didžiausias įvertinimas yra žaidėjų padėka, nesvarbu, dėkoja tau pralaimėjusieji ar švenčiantys pergalę”, - teigė abu krepšinio teisėjai – Rolandas ir Erikas Žiubriai.

R.Žiubrys sakė, jog ne kiekvienas gali būti geru krepšininku, tačiau geru teisėju būti – gali. Todėl jis kviestų tuos vaikinus, kurie svajoja apie teisėjo darbą, susipažinti artimiau su teisėjavimu.”Padėsime viskuo, kuo galėsime”, sakė mokytojas ir teisėjas R.Žiubrys.

• Rašyti komentarą (5)