Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 100 %
Naktį3°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar Kretingoje paprasta įsigyti narkotikų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Kretingoje susitiko ir diskutavo su rajono švietimo darbuotojais bei Savivaldybės vadovais, aplankė tris labiausiai dėmesio reikalaujančias miesto mokyklas.

Pranciškonų gimnazijoje švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui (centre) pademonstruotos mokinių sukurtų robotų kovos ringe.

Ministras konstatavo, kad Kretingos rajono švietimo padėtis bei rezultatai iš esmės nesiskiria nuo kitų Lietuvos rajonų, tačiau vizitas leido realiai įsitikinti prašymų, girdimų iš Savivaldybės bei mokyklų vadovų, pagrįstumu.

Vizito metu aplankyti tie objektai, dėl kurių savivalda labiausiai atakavo ministrą - Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Marijono Daujoto pagrindinė mokykla bei Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Dar vienas darbotvarkėje nenumatytas susitikimas buvo skirtas trumpai ekskursijai po Pranciškonų gimnaziją – ministrui pristatytos modernios gamtos, technologijų, robotų klasės.

Atsisakoma tarpininkų

Susitikime su rajono švietimo sistemos atstovais, D.Pavalkis sakė, kad švietimo reforma neišvengiamai tęsis iki 2022 m. - iki tol prognozuojamas mokinių skaičiaus mažėjimas. D.Pavalkio teigimu, jau dabar kartu su profsąjungomis, Finansų ministerija, Socialinių reikalų ministerija yra suformuota ministro vadovaujama darbo grupė, ieškanti protingų švietimui skiriamo finansavimo perskirstymo galimybių. Pasiekimu ministras vadina vien tai, kad jau treti metai niekas nebesikėsina mažinti švietimo biudžeto, siejant tai su mokinių skaičiaus mažėjimu.

Svarbus sprendimas, svarstomas darbo grupėje, kuris tiesiogiai susijęs ir su Kretingos rajono mokyklomis, – tarpininkų atsisakymas dėl struktūrinių fondų lėšų panaudojimo. Tokios išvados padarytos po kelerių praėjusių metų lėšų skirstymų peržvalgos, parodžiusios, kad mokyklas pasiekė vidutiniškai 25-30 proc. skirtų lėšų, visa kita likdavo tarpininkų sąskaitose. Mokykla šiuo atveju prisiims didesnę atsakomybę, kita vertus - įgaus didesnes galias veikti.

Lėšų remontui - mažiau

Anot D.Pavalkio, renovacijai ir infrastruktūrai gerinti Europos Komisija neskyrė tiek lėšų, kiek prašyta, – numatyta apie 250 mln. Lt. Diskutuota, kokiu būdu Kretingos mokyklos galėtų įsilieti į šį procesą. Ministras pabrėžė, kad Lietuvoje yra apie 250-300 mokyklų, kurios sutvarkytos iš išorės, tačiau vargingos ir apleistos viduje, todėl prioritetas bus atiduodamas šioms institucijoms.

Dar 200 mln. Lt 2015-2016 m. bus skiriama informacinių technologijų švietimo įstaigose plėtrai, tarp jų - ir kompiuteriams įsigyti.

Naujosios technologijos, anot D.Pavalkio, gali padėti išspręsti per didelio knygų svorio problemą, kurią posėdyje iškėlė Darbėnų gimnazijos vadovė Sonata Litvinienė. Siekiama, kad netolimoje ateityje knygas penktokams pakeistų nešiojamieji kompiuteriai. Tokį kelią, pasak ministro, renkasi visos valstybės, į kurias Lietuva lygiuojasi.

Trūksta lankstesnio požiūrio

Rajono tarybos Švietimo komiteto narys Darius Petreikis kėlė klausimą dėl ankstesnių vyriausybių priimto sprendimo leisti mokyti tik dalykų specialistams. Anot D.Petreikio, atokiau nuo rajono centro esančiai progimnazijai rasti dalykininką specialistą tampa didele problema dėl mažo pamokų skaičiaus, kuris neatperka mokytojo laiko sąnaudų ir kelionės išlaidų. Problemą išspręstų galimybė progimnazijose specialistams dėstyti gretimus, giminingus dalykus, arba Lietuvos edukologijos universiteto studijų programų pakeitimus. D. Petreikis šiuo klausimu jau kreipėsi į ministeriją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Anot ministro, viena problemos atsiradimo priežasčių yra tai, kad ministerijoje nebeliko pedagogų kvalifikacijos kėlimo priežiūros skyriaus. Po Naujų metų jį žadama atkurti. Anot D.Pavalkio, dalis problemos slypi Lietuvos edukologijos universitete, trečius metus nesurenkančiame nė vienos specialybės grupės.

Tęsdamas specialistų stygiaus kaimiškose vietovėse temą, Salantų gimnazijos direktorius Vaidutis Butkus domėjosi ministerijos svertais, galinčiais įpareigoti savivaldybes kompensuoti specialistų kelionių išlaidas. Atsakydamas Kretingos rajono meras Juozas Mažeika atkreipė dėmesį, kad Savivaldybei toks įsipareigojimas būtų per sunki našta. Išeitį meras mato savivaldybių biudžeto rodiklių tvirtinimo metodikos pakeitimuose, kurie tvirtinami Seimo įstatymais.

Mokinio krepšelio ydos

Mokytojai, mokyklų vadovai susitikime vardijo mokinio krepšelio ydas, kurias ypač junta kaimų, mažosios mokyklos, dėl lėšų stygiaus negalinčios konkuruoti su didesnėmis mokyklomis, kur galimybės papildomiems ugdymosi poreikiams patenkinti daug didesnės.

Ministro žodžiais, minėtoje darbo grupėje jau dabar diskutuojama, kad mokinio krepšelio metodikos turi būti atsisakyta. D. Pavalkio žodžiais, drastiškai mažėjant mokinių skaičiui, krepšeliai buvo ekonominio reguliavimo būdas, kuris šiandien neveikia. Sprendimu galėtų tapti klasės krepšelio kategorijos atsiradimas. Tokie pokyčiai turėtų įtakos ir mokytojų darbo krūviui, kuris iš valandinio virstų etatiniu. Iš vienos pusės – tai garantuotų mokytojams darbo vietą, kita vertus, sumažėjus mokinių ir darbo krūviui, etatas būtų naikinamas. Lankstesnio krepšelio lėšų panaudojimo klausimu ministras išliko kategoriškas, jo nuomone, šiai dienai savivaldybei leidžiama perskirstyti ir taip gana didelę – 7 proc. - lėšų dalį.

Mažųjų mokyklų likimas

Pagal tarptautinio tyrimo rezultatus, mažosios mokyklos valstybiniu mastu duoda mums blogiausią mokinių pasiruošimo kokybę. Ministro teigimu, atėmus šias mokyklas iš vertinimo, Lietuvos rezultatai būtų geresni negu estų ir nedaug atsiliktų nuo suomių. D.Pavalkis pažymėjo, kad šie rezultatai neatspindi vaiko progreso, kuris kaime galbūt daug didesnis negu mieste, dėl šios priežasties būtina nuolat patikrinti mokinių rezultatus testais, kurie dabar įdiegiami mokyklose. Ministro žodžiais, kaimo mokyklos – amžinų diskusijų objektas. „Viena vertus, norima išsaugoti kaimo mokyklas, kita vertus, neužtenka lėšų visoms šių mokyklų reikmėms patenkinti. Turime susitarti, kiek ir ko mes privalome turėti švietime“, - teigė D.Pavalkis.

Reguliuos mokytojo ir mokinių santykį

D.Pavalkio duomenimis, praėjusiais metais, mažėjant ne tik moksleivių, bet ir mokytojų skaičiui, pedagogų ir mokinių santykis buvo 7 mokiniai vienam mokytojui. Ministro teigimu, būtina artėti prie europinio vidurkio – 17-18 mok. vienam pedagogui, vadinasi, mokytojaujantys pensininkai turės palikti darbo vietas, ir mokytojų skaičius dar labiau mažės. Vyriausias Lietuvos švietimo sistemoje tebedirbantis mokytojas – 84 m., per 7 proc. visų mokytojų - vyresni negu 65 m., dar 17 proc. patenka į 60 ir 65 m. amžiaus grupę.

Su šiais skaičiais susijusi problema, anot ministro, – savivaldybės finansiškai nepajėgios išleisti pensininkus į pensiją, todėl kitų metų biudžete numatyta apie 21 mln. Lt išeitinėms švietimo darbuotojų kompensacijoms.

Pripažindamas V.Butkaus iškeltą problemą, ministras apgailestavo, kad kol kas nediskutuojama apie tai, kokias pasekmes dar dirbančių mokytojų atlyginimams turės minimalios algos didinimas, ar bus sukurti instrumentai, reguliuojantys ir kitų kategorijų algų kilimą. Anot D.Pavalkio, minimalios algos pakėlimas vien švietimo darbuotojams ir taip atsieis apie 19,8 mln. litų.

Viktorija VAŠKYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas