|
|
|
Rudens lygiadieniui sudegino ožį
Šiųmetinis, jau 17-ąjį kartą Kretingoje surengtas, teatrinio meno festivalis „Kaukutis“ visą praėjusią savaitę krykštavo vaikiškais balsais meninėse dirbtuvėse – jie kūrė galingą šiaudinį ožį, kurį sudegino išplukdę į gimnazijos tvenkinį per artėjantį rudens lygiadienį.
Šiemet Kaukutis į Kretingą atnešė ne spektaklių vaikams, o lig šiol dar neįprastą reginį - ugnies misteriją. Ant plausto 3,5 m aukščio šiaudinį ožį nuplukdė ir įspūdingai, lydint fejerverkams, specialiai pakrantėse įrengtam apšvietimui, aidint muzikai, uždegė tvenkinyje. Šį reginį paryškino Kretingos kojūkininkų pasirodymas. „Sugalvojome padaryti milžinišką ožį. Ožys – rudens lygiadienio simbolis, pagonių derliaus ir vaisingumo simbolis. Į komandą susibūrėme 5 Kretingos kultūros centro bendraminčiai: inscenizaciją kūrėme dviese su Andriumi Grabiu, vaikų kūrybines dirbtuves vedė Žiginta Morazienė, apšvietimu ir garsu rūpinosi Arnoldas Bružas, o Aušrinė Zulumskytė specialiai tam sukūrė eiles“, - kalbėjo šventės organizatorius Kretingos teatro-studijos „Atžalynas“ režisierius Algimantas Verbutas. Jam pritarė Ž.Morazienė: „Labai seniai pagonys pindavo iš šiaudų ir plukdydavo ratą, kuris simbolizavo vartus - perėjimą iš blogio į gėrio pasaulį. O XVI a. Vilniaus apylinkėse atsirado tradicija per lygiadienį sudeginti ožį“. Ji sakė, jog per kūrybinius užsiėmimus iš įvairių vaikų ugdymo įstaigų susirinkusiems vaikams ji pasekdavo pasaką apie ožį, paaiškindavo apie baltų tradicijas ir rudens lygiadienio prasmę, o užsiėmimų pabaigoje vaikai turėdavo surišti šiaudų gniūžtę ir ją įkomponuoti į ožį. „Pasiūlydavau jiems pereiti pagoniškus vartus – pralįsti per ožį, šiapus paliekant blogus įpročius, o kitapus įžengiant su gerais norais bei pasižadėjimais padaryti gerų darbų“, - pasakojo Ž.Morazienė. Lietumi po šilumos rugsėjo 22-ąją buvo pažymėtas rudens lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas sutampa, o tai reiškia, kad į Lietuvą jau atkeliauja astrologinis ruduo.
|
|
