|
|
|
Viliasi atgaivinti Salantų futbolą
Atšvęsti Salantų futbolo 85 metų jubiliejų salantiškiai pasikvietė bendraminčius iš kaimyninės Latvijos Nicos miestelio, Skuodo ir Kretingos. Visai dienai atgijusi Salantų futbolo aikštė suteikė vilties, kad Salantų futbolas, šiandien išgyvenantis tam tikrą nuosmukį, turi galimybių gyventi ir išgyventi, jeigu tik bendruomenei ir valdžiai pavyks sutelkti bendras pastangas futbolui Salantuose atgaivinti.
Aikštė prašosi valdžios dėmesio „Būtina ieškoti lėšų Salantų futbolo aikštei restauruoti. Norint, kad į ją sugrįžtų jaunimas, reikia jį ir motyvuoti. Ta motyvacija – tai tvarkinga, standartus atitinkanti aikštė ir geras treneris, – įsitikinęs rajono vicemeras Vytautas Ročys, atvykęs pasveikinti jubiliejinio turnyro dalyvių. – Jeigu šiemet rajono politikams pavyko biudžete surasti lėšų Nidos gatvės stadionui įrengti, vadinasi, galima pasistengti, kad pinigų atsirastų ir Salantų futbolo aikštei sutvarkyti“. Vicemeras prisiminė gilias Salantų futbolo tradicijas, kurios turėtų nulemti ir Salantų komandos padėtį šalies futbolo lygose. Anot V.Ročio, „Salantas“ mažų mažiausiai turėtų žaisti LFF II lygoje. „Vien šios dienos turnyras – geriausias pavyzdys, jog futbolas įaugęs į salantiškių kraują. Tačiau Salantų futbolui jau reikia naujos kartos, kuri – užaugs ar ne – priklauso ir nuo vietos visuomenės požiūrio į vaikų futbolo ugdymą“, – sakė vicemeras. V.Ročys nesiėmė spręsti, kiek lėšų reikėtų Salantų futbolo aikštei atnaujinti: jo nuomone, būtina pasitarti su specialistais, ko iš tiesų reikia Salantų stadionui: ar užteks tik išlyginti aikštę ir atnaujinti žolę, ar reikia išarti, papildyti gruntą ir pan.
Padėkojo futbolo puoselėtojams Tarptautinio jubiliejinio futbolo turnyro Salantuose dalyvius pasveikino ir Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas, Salantų bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė, o Salantų futbolo puoselėtojams Viktorui Butrimui, Romualdui Lekniui, Antanui Ruokiui ir Romui Budriui buvo perduotos rajono mero Juozo Mažeikos padėkos.
Salantų miesto seniūnijos ir Salantų bendruomenės padėkos buvo įteiktos šiems futbolo legendą kūrusiems ir tebekuriantiems salantiškiams: Martynui Draukšui, Arūnui Vaškiui, Virmantui Butrimui, Genadijui Glikmanui, Arūnui Draukšui, Vidmantui Budriui, Jonui Smulkiui, Jonui Budriui. Atsiimdamas padėką Viktoras Butrimas, vienas turnyro organizatorių, palinkėjo visiems susitikti, kai Salantų futbolas švęs 90-metį. „Žiūrėdamas, kaip šiandien žaidžia salantiškiai, matau – Salantų komanda bus“, – tvirtino futbolo veteranas.
Savo jėgas proginiame turnyre išbandė Salantų, Skuodo, Latvijos „Nicos“ bei Kretingos „Veltūno“ komandos.
Salantiškiai 1:4 pralaimėjo kaimynams skuodiškiams, „Nica“ 3:4 nusileido „Veltūnui“, kovą dėl III v. „Salantai“ 2:5 pralaimėjo „Nicai“, o „Skuodas“ susitikimą dėl I v. 1:2 pralaimėjo „Veltūnui“.
Taigi pagrindinį turnyro apdovanojimą išsivežė Kretingos „Veltūnas“, II v. užėmė „Skuodas“, III v. – „Nica“, o aikštės šeimininkai liko ketvirti.
Geriausiu „Salantų“ komandos žaidėju pripažintas Ernestas Grigas, Kretingos „Veltūno“ – Darius Žilinskas, geriausiu turnyro žaidėju išrinktas salantiškis Martynas Draukšas.
Ko palinkėtumėte Salantų futbolui?
– Kad jis būtų toks, kokį žinojome nuo 1958-ųjų iki 1988-ųjų. Tų trijų dešimtmečių išskirtinumas – neišsemiamas entuziazmas. Apranga, avalynė buvo didžiulis deficitas, bet visi buvome lauke, aikštėje, o ne prie kompiuterių kaip dabartinis jaunimas. Aš asmeniškai galėdavau žaisti visas dvejas rungtynes. O dabar kas? Dvidešimt minučių futbolininkas pažaidžia – ir viskas. Nebėra ištvermės, nes jauni žmonės per anksti pradeda rūkyti, gerti alų. Mes to nė neįsivaizduodavome, kol nebaigdavome mokyklos. Mūsų laikais fizinė ištvermė buvo labai vertinama, o jeigu nebūdavai užsispyręs, būdavai tarsi išmestas iš gyvenimo. Kai aš augau, Salantai buvo labai vieningi ir susitelkę dėl futbolo: žaidė dvi komandos – „Nemunas“ ir „Spartakas“, o į gatvės futbolo turnyrus sueidavo pasivaržyti net po 12 komandų. Pats futbolą žaidžiau nuo 5-erių, rimčiau už Salantų komandą – nuo 1963 iki 1968 m., po to išvažiavau mokytis. Kažkada Salantų futbolininkai buvo stipriausi visame Vakarų regione. Todėl ir linkėčiau, kad tas geras skiepas neišnyktų ir prigytų, o Salantų futbolą žaistų tikri lietuviai žemaičiai – savo žemės patriotai.
– Kad prasidėjusi Salantų futbolo kartų kaita kuo greičiau nusistovėtų, o komanda įsilietų į respublikos pirmenybes. Nebeužtenka salantiškiams virti savose sultyse. Lauksime rajono sporto bendruomenės, Sporto mokyklos dėmesio: Salantams būtinas atvažiuojantysis treneris, galintis suburti komandą, įkvėpti tą naująją kartą, kuri ir bus atsakinga už Salantų futbolo ateitį.
– Svarbu neužgesinti tos ugnies, kuri šiandien dar dega – turnyras vyksta, vadinasi, viskas gerai. Žinoma, linkėčiau salantiškiams žaisti aukštesnėje lygoje, ne tik rajono pirmenybėse. Manau, jog šiam tikslui susitelks ir rėmėjai, ir žaidėjai. Viskas priklauso nuo geros organizacijos – jeigu tokia bus, bus gyvas ir Salantų futbolas.
– Futbolo veteranams linkėčiau jaunatviškumo ir sveikatos, o jaunimui – meilės futbolui, nes be jos futbolas negali gyvuoti. Salantų futbolas visada gyvavo tik entuziastų rūpesčiu: profesionalų ir didelių pinigų niekada čia nebuvo ir, ko gero, nebus. Kaip dabar vaikus treniruojantis Martynas Draukšas juos uždegs, tokia ir bus Salantų futbolo ateitis: tik pamilę futbolą galės tęsti jo legendą.
– Linkėčiau masiškumo, kad Salantai būtų pajėgūs žaisti ne „7x7“, o visos sudėties ir kad salantiškiai visada žaistų garbės futbolą. Salantų futbolo idėja gyvuoja jau 85-erius metus – tegu ji ir ateityje išgyvena, o mūsų darbas – pasirūpinti lėšomis, kad jos atitektų ne tik krepšiniui ar tinkliniui, bet ir futbolui.
|
|
