Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugpjūtis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar įmanoma buvo sutramdyti visą vasarą naktimis siautėjusius motorolerių vairuotojus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(927) 2015-03-13

Laisvės kolona – vienam iš didžiųjų

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingoje gimusiam žydų, Lenkijos ir Prancūzijos nacionaliniam didvyriui Berekui Joselevičiui skirtą laisvės ir draugystės paminklą atidengė Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis (trečias iš kairės) ir Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Vienijantis keturias tautas, trimis salvėmis palydėtas, taikai ir laisvei pašvęstas paminklas iš Kretingos kilusiam žydų tautybės Lenkijos ir Prancūzijos didvyriui Berekui Joselevičiui atidengtas mūsų šaliai simboliniu momentu – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

Pasak Kretingos rajono Garbės piliečio, profesoriaus, akademiko, Izraelio valstybės Garbės konsulo Lietuvoje Vlado Algirdo Bumelio, B. Joselevičius iškilmingai stojo šalia dviejų iškiliausių Kretingos istorinių asmenybių – miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir tėvo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos – visus juos kretingiškiai garbingai įamžino ateinančioms kartoms.

Atidengti paminklą patikėta miesto šeimininkui – merui Juozui Mažeikai ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, dėkojusiam vietos istorijos entuziastui Romualdui Beniušiui, pirmajam iš praeities Kretingai prikėlusiam Bereko Joselevičiaus vardą.

J. Mažeika prisiminė, kad įamžinti kovotoją už tautų laisvę ir nepriklausomybę Vyriausybės nutarimu nuspręsta dar 2013 m. Per dvejus metus diskusijose su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir F. Puzemskiu iš santūrios atminimo lentos išaugo didingo paminklo projektas.

F. Puzemskio žodžiais, laisvės kolonos B. Joselevičiui atsiradimas Kretingoje – labai svarbus žydų bendruomenei, gal net pasitarnaus kaip įkvėpimas vietinei bendruomenei imtis panašių iniciatyvų.

„Svarbu, kad paminklas primintų ne tik apie didžią asmenybę, bet ir apie čia gyvenusius žydų tautybės žmones, – kalbėjo F. Puzemskis. – Norime, kad tai būtų žydų, lietuvių ir lenkų draugystės simbolis, nes mes visi gyvename Lietuvoje.“

Jam pritarė Kretingos rajono Garbės pilietis, Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus, perdavęs ir Ministro Pirmininko sveikinimus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga.


Giedrius Žitkus:

– Lietuvių sąmoningumas auga, turbūt ir išorinės grėsmės jį brandina. Nežinau, ar apskritai pagarbą galima dirbtinai paskatinti. Nepriklausomybė yra stipru mums, ir tai persiduoda mūsų vaikams. Kad nepasiduotume išorinėms informacijos atakoms, reikia stiprinti mūsų informacinį foną, daugiau kalbėti apie nacionalinius dalykus, šalies praeitį. Pernai dviračiais keliavau po Ukrainą – kai nuvažiuoji į tą kraštą, supranti, kad gal mes dar nesame kaip švedai, bet einame teisinga linkme.

Jonas Berlinskas:

– Aš dar smetoninės laidos esu, prisimenu, kaip prie savo namo vėliavą keldavome, kol neatsirado kitos valdžios. Dabar gyvenu dideliame, valdiškame name, turime komendantą, kuris ir pasirūpina, kad vėliava plevėsuotų tada, kai reikia. Lietuviai ir taip gerbia šį simbolį, nereikia jų skatinti, ir tik jau ne baudomis – iš jų jokios naudos. Jeigu žmogui vėliava nešventa iki baudos, nebus šventa ir po jos.

Vida Gedvilienė:

– Manau, kad gerbti vėliavą turėtų skatinti miesto valdžia, aktyvūs kaimynai – juk turime įstatymus, kuriais nusakyta, kada ir kaip turėtume iškelti vėliavą. Gyvenu kaime, tiek mes, tiek kaimynai vėliavą prie namų kabiname triskart per metus. Žinau, kad to nepadarius gresia bauda, jei neklystu, iki euro ji siekė 50 Lt, ir tai yra pats geriausias paskatinimas. Taisyklės – vienodos visiems, todėl visi ir turime jų laikytis.

Andrius Cicėnas:

– Pirmiausia, reikia auginti mūsų pilietiškumą, tuomet ir tautos simboliai įgis didesnę prasmę. Reiktų pradėti nuo šeimos, mokyklos, išmokti būti patriotais visose srityse, visokiais laikais, ne tik prieš valstybines šventes. Kalbant apie vėliavą, kai kurie žmonės net nežino, kur ją galima nusipirkti, todėl seniūnijų ar Savivaldybės atstovai galėtų teikti šią informaciją, o prireikus – ir padovanoti ar parduoti vėliavą jos neturinčiam.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savo tėvų žemėje Kretingoje, J. Basanavičiaus gatvėje vieną iš „Northway“ medicinos centrų įkurdinęs Vladas Algirdas Bumelis, šią savaitę lankydamasis tėviškėje, prasitarė apie planus perkelti į Kretingą vieną iš savo bendrovių – „Biotą“ ir čia, Kretingoje, atidaryti farmacijos gamyklą.


Viešuosius darbus dirbs 350 asmenų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Visos Kretingos rajono seniūnijos jau pasirašė sutartis su Darbo birža dėl sezoninių viešųjų darbų: patvirtintos lėšos bei juos dirbsiančių asmenų skaičius – iš viso Kretingos rajone ketinama įdarbinti per 350 asmenų.


Šiomis dienomis Klaipėdoje atidaromas pirmasis „Northway“ medicinos centras. Kaip šio centro atidarymas paveiks „Northway“ centro veiklą Kretingoje?


Kovo 11-osios išvakarėse Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatai, Kretingos rajono Garbės pilietis Antanas Vinkus, kartu su Kretingos rajono Garbės piliečiu, profesoriumi, akademiku Vladu Algirdu Bumeliu bei Kretingos rajono valdžios atstovais – meru Juozu Mažeika ir administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku lankėsi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), susitiko su jo vadovu Vidmantu Jurgaičiu bei apžiūrėjo Psichikos sveikatos centrą. Taip A. Vinkus suskubo atiduoti duoklę Kretingos PSPC, kurio nebespėjo aplankyti vasarį Kretingos ligoninėje viešėjusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.



Lietuvos kultūros padangėje jau šešioliktus metus skraidanti „Aukso paukštė“ šeštą sykį nutūps mūsų mieste – šiemet šis svarus Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtas mėgėjų kolektyvų bei jų vadovų apdovanojimas atiteko Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatrui ir jo režisieriams Nerijui Gedminui bei Donatui Žilinskui.


Kultūros centre – parodų lietus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Į Kultūros centro renginius besirenkantys žmonės jau įpratę čia ateiti gerokai anksčiau – juos traukia nuolat atnaujinamos parodos. „Turime gerokai į priekį sudarytą menininkų, norinčių Kretingoje eksponuoti savo darbus, eilę“, – tvirtino Kretingos kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė.


Juodai balti jūros kuždesiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Jūra, panyranti į debesis. Susiliejanti su horizontu. Rūke paskendę jos toliai. Krantus užliejančios bangos. Visur jūra, dvelkianti ramybe, kažką slėpininga kuždanti žvelgiančiam į didybę.


Šokoladinio smuiko kelionėn

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Praėjusį savaitgalį Kretingos kultūros centre buvo surengta neįprasta kelionė į šokolado istoriją, į kurią pakvietė aktorė Rasa Čižauskaitė ir smuiko bei fortepijono duetas – tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Viktorija Čepinskienė ir pianistė Julija Bujanovaitė.


Menininkė vedžiojo veltinio labirintais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Darbėnų gimnazijoje viešėjusi klaipėdietė veltinio meistrė Regina Doseth leido išgirsti ir pamatyti, kaip vilna tampa veltiniu, o šis, sušildytas kūrėjos rankų šiluma ir meile, – aukštosios mados kūriniu.


Užvakar apie 17.30 val. pro Padvarių kaimą tekančioje Akmenos upėje 5 m atstumu nuo kranto rastas skenduolis.

Beveik neabejojama, jog tai – praėjusiais metais prieš Kūčias be žinios dingusio ir lig šiol ieškoto 1982 m. gimusio Giedriaus Buivydo kūnas. Iš sudėjimo bei aprangos detalių jį atpažino tėvai, kuriuos į įvykio vietą iškvietė liudininkai. Netrukus pasirodė policija, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai. Pastarieji kūną iš vandens ir ištraukė.

„Giedrių gerai pažinojau. Todėl, tą dieną paskambinęs bendram mūsų draugui Andriui, kaip kaskart pasiteiravau, ar apie jį neturi kokių nors naujų žinių. Baigęs pokalbį, maždaug po 11 minučių eidamas prie upės pažiūrėti, kaip žvejoti sekasi mano draugės sūnui, vandens paviršiuje pamačiau kažką plūduriuojant. Iškart nė nepatikėjau, jog tai gali būti žmogus: kyšojo kažkas panašaus į maurais gerokai apėjusią nugarą, matėsi tarsi galva, iš marškinėlių išniręs petys. Vėl skambinau Andriui, prašiau, kad tuoj atvažiuotų. Tik įsitikinę, jog neklystame, pranešėme tėvams“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo pirmasis kūną pastebėjęs Nerijus Litvinas.

Skenduolio mirties priežasčiai nustatyti bus atliktas tyrimas.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS m.

KLAIPĖDOS g. esančios parduotuvės „Kartenos slėnis“ direktorė pranešė, kad, kovo 9 d. perskaičiuojant kasą, pastebėtas galimai suklastotas 50 Eur nominalo banknotas.

Aplinkybės tiriamos.

Užregistruotas 1 smurto artimoje aplinkoje atvejis: Mišučių k. tarp neblaivių sutuoktinių namuose kilus konfliktui, moterį smaugė, o paskui pargriovęs keletą metrų žeme vilko vyras.

Smurtautojas uždarytas į areštinę.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Respublikiniame konkurse „Metų ūkis“ pernai pirmąją vietą tarp Kretingos rajono ūkininkų pelniusiam Juozui Butkevičiui iš Vaineikių kaimo gyvenimą kartina prieš metus kaimynystėje įsikūręs klaipėdietis Stasys Kazlauskas. Naujakurys ūkininką įvėlė į, regis, nesibaigiančius ginčus ne tik dėl srutų, tačiau užsimojo nuo savo sklypo ribos žūtbūt atitraukti ir per arti esančius kaimyno ūkinius pastatus.


Tradicinės liaudiškų šokių šventės „Šuokuom, šuokam ė da šuoksem“ dalyviai septintą kartą šokdino Salantus. Kartu su visa šalimi Lietuvos etnografinių regionų metus minintys salantiškiai šįkart nusprendė sukviesti ne tik artimiausius draugus ir kaimynus – savo krašto šokiais ir kostiumų raštais pavasarį skelbė Šiaulių ir Plungės rajonų, Klaipėdos bei Kretingos liaudiškų šokių grupės.


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis, nuvilnijęs per visą šalį, Kretingos rajone žydėjo trispalvėmis, vaikų šokiais, dainomis bei suvienijančiomis eitynėmis. Už Lietuvos laisvę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje aukotos šv. Mišios.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas