Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugpjūtis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar įmanoma buvo sutramdyti visą vasarą naktimis siautėjusius motorolerių vairuotojus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(893) 2014-11-07

Atšvaitas – ne puošmena ir ne žaislas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vakar ankstyvą rytą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai Kęstutis Monkus (kairėje) ir Regimantas Lingys dalijo atšvaitus jų neturintiems gyventojams ir linkėjo gatvėse bei keliuose tamsiuoju paros metu saugoti savo gyvybes.

Keliuose padaugėjus automobilių, gerokai padaugėjo ir skaudžių eismo nelaimių. Valstybinės reikšmės keliuose pernai žuvo 258 eismo dalyviai, tarp jų – 98 pėstieji. Didžioji jų dalis žuvo rudens ir žiemos periodu, tamsiuoju paros laiku. Pasak Kretingos policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistės Aušros Baločkienės, dėl to pastaruoju metu ypač kalbama apie atšvaitų svarbą.

A. Baločkienės teigimu, atšvaitas – ne puošmena ir ne žaislas, kuriuo pasidžiaugus galima numesti. Iki lapkričio 1 d. Kretingos policijos pareigūnai nubaudė 51 nedrausmingą, be atšvaito neapšviestais keliais ėjusį pėstįjį bei 20 dviratininkų, važiavusių be atšvaitų ir liemenių.

Kelių eismo taisyklės keitėsi ne kartą, tačiau, pareigūnės žodžiais, atšvaito būtinumas akcentuojamas nuo 1993 m. „Naujovės prigyja lėtai. Galbūt prie atšvaitų žmonės pratinasi kaip prie automobilių saugos diržų? Gal reikia laiko, kad turėti atšvaitą taptų įpročiu?“ – svarstė ji. Specialistė pasakojo, jog policija bendradarbiauja su mokyklomis, kartu su mokytojais nori mokiniams nuo mažens ugdyti supratimą, kad į tamsą be atšvaito eiti negalima. Tačiau prie auklėjimo turi prisidėti ir mokinių tėvai – juk kiekvienas vaikas išeina iš namų.

Teigiama, kad tamsiu metu pėsčiasis be atšvaito pastebimas likus 50 m iki jo, o atšvaitą vairuotojas gali pastebėti ir už 150 m. Tokiu atveju ir 100 kilometrų per valandą greičiu važiuojant automobilį įmanoma sustabdyti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija lapkričio 6-ąją paskelbė Atšvaitų diena. Prevenciniais renginiais vakar ją paminėjo ir Kretingos kelių tarnybos darbuotojai kartu su Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnais. Iš ryto prie ugdymo įstaigų vaikams, vakare neapšviestuose rajono keliuose praeiviams jie dalijo atšvaitus, o dviratininkams – liemenes, visiems linkėjo būti matomiems ir vaikščioti saugiai.


Žydrūnė Mikelėnaitė ir Arūnė:

- Sutikčiau. Tuomet nebūtų suvaržymų. Apskritai nematau prasmės, kodėl negalėtų būti daugiau pilietybių. Vis tiek esame moderni Europos Sąjungos valstybė. O jeigu jau esame laisva šalis, turime būti laisvi ir pilietybės klausimu. Keisčiausia, kad mūsų žmones, kaip piliečius, skubame susigrąžinti tik tuomet, kai atsitinka tokios situacijos, kaip su Žydrūnu Ilgausku, ar mūsų ledo šokėjais. Pirmiausia, elkimės taip, kad jie nebėgtų iš Lietuvos.

Pranas Kartavičius:

- Niekada. Esi lietuvis – būk lietuvis. Nereikia Lietuvos pilietybės dalinti į kairę ir į dešinę. Kita vertus, aš nieko prieš, kad žmonės išvyksta, užsidirba – tegu, dėl to jie netampa mažiau lietuviais negu mes, gyvenantys čia. O kad lietuviai gauna kitos šalies pilietybę – gerai. Tuoj turėsim eurą, visi būsim importiniai žmonės.

Mindaugas Šapas:

- Taip, pritarčiau, tai - kiekvieno pasirinkimas. Dabar ir taip pusė Lietuvos gyvena užsienyje. Tik svarbu elgtis sąžiningai – kur moki mokesčius, tos šalies ir socialines garantijas gauni, o ne abiejų. Visi dabar diskutuoja apie Žydrūno Ilgausko situaciją, vieni už tai, kad pilietybė būtų atimta, nes jis nežaidė už Lietuvą, kiti vardija jo tyliai darytus gerus darbus Lietuvai – rėmė vaikų globos namus, užaugino porą našlaičių. Manau, priklausyti savo tėvynei jis nusipelnė.

Adelė Puodžiuvienė:

- Jeigu žmogus nusipelnė – taip, pritarčiau dvigubai pilietybei. Lietuvos pilietis privalo mylėti savo šalį, savo kraštą, kur augo, kur gimė, kur tėvai augino. Taip pat būtina kažką gero nuveikti Lietuvos labui – ar sporte, ar kitokioje veikloje, ar gyvenime. Visi turime mylėti Lietuvą ir tik tada būsime nusipelnę vadintis savo šalies piliečiais.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Jei tikrai turit tokį statybos darbų techninį prižiūrėtoją, kaip pasakojot, – projektas nebus geras. O tai, kad į šį susirinkimą nerado reikalo atvykti rangovas, rodo ir jo požiūrį į jus bei į darbą“,– žodžių į vatą nevyniojo Kretingos kultūros centro salėje su gyventojais apie daugiabučių namų atnaujinimo projektų finansavimą pakalbėti ir į iškilusius klausimus atsakyti atvykę bendrovės „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ (VIPA) atstovas Žilvinas Kačiuška bei Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Šiaulių regione Genadijus Mikšys.


Simono Daukanto pagrindinės mokyklos fojė papuoš dar vienas apdovanojimas: ši ugdymo įstaiga tapo šių metų geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso nugalėtoja.


Šv.Pranciškaus onkologijos centras, solidarizuodamasis su Lietuvos medicinos studentų asociacijos korupcijos prevencijos akcija, išleido atviruką „Dėkoju gydytojui“, kuris, tikimasi, taps ženklu, jog būtina keisti ydingą atsidėkojimo gydytojui reiškinį – duoti kyšį.


Renata Blažienė:

- Manau, kad slogą reikia gydyti, bet nebūtina varginti gydytoją, nebent ji nuslenka į bronchus, tuomet jau sunkiau apsieiti be specialisto. Kai susergu, nosį skalauju jūros vandeniu arba gaminuosi druskos tirpalą namuose iš paprasčiausios druskos ir vandens, juo rytais ir vakarais, arba grįžus iš kokios įstaigos, praplaunu nosį.

Gintautas Kontrimas:

- Aš negydau slogos. Vaistų tai pat vengiu. Jeigu nėra bėdos, pas gydytoją stengiuosi nesikreipti ir biuletenio neprašau. Mieliau geriu įvairią arbatą, pavyzdžiui, liepžiedžių.

Rūta Jurgutienė:

- Labai retai sergu, bet, manau, kad slogą reikia pačiam išsigydyti – negi dėl tokios smulkmenos bėgsi pas gydytoją. Galiu pasakyti, ką aš vartoju, kad būčiau sveika – imbierą, medų ir citriną. Ar sloga, ar koks kitas negalavimas, geriu šią arbatą ir labai gerai jaučiuosi.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Daivos Lubienės komentaras:

Dėl slogos tikrai neverta kreiptis į gydytoją. Nebent yra ryškus nosies užgulimas arba žmogus linkęs sirgti sinusų uždegimais, taip pat - slogai užsitęsus ilgiau negu savaitę. Kai sloga vos kelių dienų, viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi. Jeigu ji nėra labai varginanti, nėra stipraus nosies užgulimo, galima ir negydyti. Bet jeigu žmogus negali normaliai kvėpuoti, neužmiega naktį, tuomet reiktų vaistų, kurie sutraukia nosies kraujagysles, mažina nosies paburkimą ir padeda sušvelninti simptomus. Slogą, kosulį, gerklės perštėjimą 90 procentų atvejų sukelia įvairūs virusai. Bakterinė infekcija, kaip komplikacija, pasireiškia daug vėliau, o dažnai – ir neprisideda, nebent žmogaus imunitetas silpnesnis, todėl tikrai nereikėtų skubėti slogos gydyti antibiotikais, kurių žmonės dažnai reikalauja menkiausio negalavimo atveju. Be vaistų, slogą gali palengvinti inhaliacijos su eukaliptu, atlaisvinančios kvėpavimo takus, praplovimai jūros vandeniu. Kai kurie praplauna nosį namų sąlygomis pasigamintu sūriu vandeniu, bet čia kyla pavojus išgraužti nosies gleivinę per sūriu tirpalu. Dar kiti kvėpuoja česnaką, turintį antibakterinį poveikį, pasikabina jo prie lovos miegant.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visuomenei, medikų bendruomenei nerimaujant dėl tuberkuliozės paplitimo, Seime imtasi iniciatyvos priimti įstatymų pataisas, pagal kurias sergantieji atvira ir atsparia vaistams tuberkulioze bus gydomi priverstinai. Priverstinai bus gydomi ir tie, kurie serga atvira, bet dar neatsparia forma, tačiau patys nesikreipia į gydytojus.


Atvėsus orams, dažną į lovą paguldo peršalimo ligos. Pajutę pirmuosius simptomus – kylančią temperatūrą, kosčiojimą, imame ieškoti būdų, kaip sau pagelbėti. Gripas ar tik peršalimas? Skiepytis ar gydytis kitais būdais? Į kiekvieną rudenį ramybės neduodančius klausimus „Pajūrio naujienoms“ atsakė naujoji Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vaiva Barysienė.


„Jaukinamės Kretingos dvaro menų festivalį“,– nuskambėjus šio plataus masto renginio meno vadovės Šarūnės Petruškevičienės atliekamai dainai, į parodos atidarymą muziejuje trečiadienio popietę susirinkusiems lankytojams sakė direktorė Vida Kanapkienė.


Pas mūsų kraštietį Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiąjį trenerį Kazį Maksvytį viešėjo ir patirties sėmėsi Kauno „Tornado“ krepšinio mokyklos treneriai. Labiausiai jie pageidavo susipažinti su gynybos sistemomis.


Darbo partijos Kretingos skyriaus nariai kandidatuoti į rajono merus patikėjo Daliai Martišauskienei.

Darbo partijos Kretingos skyrius informavo, jog kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose patikėta partijos narei socialinių mokslų daktarei kretingiškei 52 metų Daliai Martišauskienei.

D.Martišauskienė – tikra kretingiškė: čia gimusi, augusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, į Kretingą sugrįžusi po mokslų aukštojoje mokykloje, gimtajame mieste dirbo pedagoginį darbą, vadovavo darželiui-mokyklai „Pasaka“, rajono Švietimo skyriui. Šiuo metu ji – Klaipėdos universiteto docentė, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus specialistė.

Kretingos rajono gyventojams bei Darbo partijai 2003-2005 m. atstovavo Kretingos rajono savivaldybės taryboje, kurioje dirbo Švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja.

„P. n.“ informacija


Saldžiais kepiniais Kretingos rajono savivaldybė vakar pakvipo ne be reikalo – prisidėdami prie „Išsipildymo akcijos“ iniciatyvos savais pyragais ir kitokiais užkandžiais Savivaldybės specialistai vaišino kolegas ir ragino vieni kitus aukoti pinigų likimo nuskriaustiems vaikams.


Kretingoje švęs Lietuvos kariuomenės dieną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės

Šiemet visos Klaipėdos apskrities kariškiai lapkričio 23-ąją - Lietuvos kariuomenės dieną - iškilmingai švęs Kretingoje. Savivaldybėje susitikę Kretingos rajono valdžios, policijos bei kultūros atstovai išvien su krašto apsaugos savanoriais aptarė būsimo renginio programą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas