|
|
|
(768) 2013-08-16Kretingos bibliotekos ateitis: lėšų laukimo ritmu
Aktuali, skaudi ir būtina kalbėti tema – įstrigusi Kretingos viešosios bibliotekos statyba. Ar baigiantis sugriūti pastatas – neūkiškumo pavyzdys? Ar neužbaigus statybos Kretinga turės dar vieną pastatą-vaiduoklį? O gal sėkmės atveju – užbaigus dar prieš krizę pradėtą statyti biblioteką - be verslo paramos rajono Savivaldybė nė nebus pajėgi išlaikyti 3,5 tūkst. Kv. m ploto pastatą? Ir galų gale – kokia bibliotekos ateitis, kai šiandien ir rajono vadovų, ir Vyriausybės lygmeny teigiama – užbaigti statybą valstybės biudžetas neturi pinigų. Kad būtų atsakyta į šiuos bei kitus diskusijos metu iškilusius klausimus, „Pajūrio naujienos“ prie apvaliojo stalo susėsti pakvietė: Seimo narę Jolitą Vaickienę, rajono merą Juozą Mažeiką, „Pajūrio naujienų“ bičiulį bendraautorių Rimantą Kviklį ir Kretingos rajono viešosios bibliotekos direktorę Birutę Karčauskienę.
Biblioteka – ekonominio pakilimo užmojai „Kad rajono vadovai nebūtų kaltinami neturį proto, norėčiau apibūdinti valdžios veiksmus, kurių ėmėmės ir imamės, kad bibliotekos statyba būtų užbaigta“, - prieš prasidedant diskusijai teigė rajono meras J.Mažeika. Jis paaiškino: biblioteka suprojektuota 2006 m., o 2007-aisiais, tai yra ekonominio pakilimo metais, ji pradėta statyti. „Bibliotekos statyba – ekonominio pakilimo užmojai, ir jie buvo pasverti bei pamatuoti. Ir kas galėjo žinoti, kad ant nosies - krizė“, - tikino meras. Kretingos bibliotekos statyba buvo įtraukta į valstybės bibliotekų modernizavimo programą, ir šį nacionalinės reikšmės objektą pastatyti buvo planuota per 2-3 metus, skiriant lėšų iš Valstybės investicijų programos (VIP). Prasidėjus ekonominei krizei, visų numatytų lėšų skirta nebuvo, ir skiriant lėšas dalimis, šiai dienai į bibliotekos statybą jau investuota 4,7 mln. Lt.
Kaip gyventume, jeigu neliktų dėvėtų rūbų parduotuvių?
Antradienį Savivaldybėje bendrovės „Projektų rengimo centras“ iš Vilniaus specialistai gyventojus, gyvenančius renovuoti numatytuose Kretingos daugiabučiuose namuose, supažindino su baigiamais rengti tų namų renovacijos investiciniais planais. Su gyventojais bendravo ir į jiems dėl renovacijos kilusius klausimus atsakinėjo bendrovių Kretingos šilumos tinklai, „Ringesta“, Savivaldybės administracijos specialistai.
Javapjūtė neįpusėjo
Bendrovės „Kretingos grūdai“ ir rajono žemės ūkio specialistų žiniomis, nukulta yra apie 40 proc. grūdinių. Javapjūtę pristabdė pastarosiomis dienomis įsismarkavę lietūs.
Šukiškė pripažinta folkloro deimantu
Darbėnų seniūnijos Šukės kaimo folklorinio ansamblio dalyvė 70-metė Liuda Paulienė Druskininkuose surengtame respublikiniame pasakotojų konkurse iš 25 dalyvių buvo pripažinta artistiškiausia pasakotoja ir pelnė I vietą bei piniginį prizą.
Pradėjo rengtis sezonui
Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 1999-2001m., pasirengimą naujajam sezonui pradėjo krepšinio stovykloje Jurbarko r., Smalininkuose. Jėgas būsimam sezonui joje kaupė 28 krepšininkai. Kadangi laukia ilgas sezonas, jam ir pradėta rengtis gerokai anksčiau negu įprasta.
Užsitikrino lyderių pozicijas
Sėkmė šią vasarą lydi Salantų dviratininkes Gintarę Griciūtę ir Loretą Daugintytę: jos Žemaitijos taurės varžybose M-16 grupėje po 3 etapų jau užsitikrino lyderių pozicijas.
Jokūbaviškė Aldona Krakienė, pievoje netoli savo namų suradusi vienu sykiu išdygus 14 didžiulių pievagrybių – kukurdvelkių, liaudyje vadinamų „bezdukais“, šiuo atradimo džiaugsmu dar kartą suskubo pasidalinti su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. Mat, prieš kurį laiką moteris džiaugėsi radusi 2,5 kg sveriantį kukurdvelkį. Šįsyk didžiausio kukurdvelkio svoris buvo 4 kg. „Nuplaunu, smulkiai sumalu, paskui truputėlį prieskonių užbarstau, krakmolo įdedu ir, sumaišiusi su mėsos faršu, iškepu kotletus“, - kaip sudorojo 4 kg sveriantį kukurdvelkį, pasakojo A.Krakienė ir tvirtino, jog iškepusi šeimai 161. Kukurdvelkių ji randa pievoje netoli buvusios fermos. Moteris įsitikinusi, jog pievagrybiams vieta tinka augti, nes anksčiau čia būdavę karvių mėšlo. A.Krakienė, kone kasdien randanti kukurdvelkių, sakė nebijojusi jų valgyti: enciklopedijoje paskaičiusi, kad jie – nenuodingi, tuo įsitikino ir jos šeima, suvalgiusi ne vieną grybą. Moteris pastebėjo, kad per dvi dienas kukurdvelkis užauga per sprindį. „P. n.“ informacija
Patirties – į Šakius
Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, seniūnijų seniūnai buvo nuvykę į Šakių savivaldybę, pakeliui apžiūrėjo Gelgaudiškių dvarą, Sudargo piliakalnį.
„Akmena“ auga
Baldus ir jų komponentus iš medžio masyvo gaminanti akcinė bendrovė „Akmena“ 65 proc. didina pardavimus Vilniuje parduotuvę atidariusiam baldų milžinui „Ikea“.
Jojimo varžybos – žemaitukams populiarinti
Plungės rajone, Noriškių kaime, šalia Gondingos piliakalnio, įvyko Lietuvos nacionalinės žirgų veislės žemaitukų ištvermės jojimo varžybos kunigaikščių Oginskių taurei laimėti. Varžybose dalyvavo ir mūsų kraštiečiai.
Gyvulininkystės ūkiai Salantų krašte suklestėjo
Per pastarąjį dešimtmetį galvijų Lietuvoje sumažėjo beveik 18 procentų. Lietuvoje viena iš svarbiausių žemės ūkio strateginių krypčių yra pienininkystė. Tačiau kasmet melžiamų karvių sumažėja 4–5 proc.
„Jei prieš pradėdami bitininkauti žmonės galvoja, jog nusipirks avilį, dūminę, šalia pasistatys cinkuotą kibirą ir turės medaus – jie labai klysta. Bitininkavimas – sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas“, - teigė 29-erių Albertas Butenis.
Ąžuolo šaknimis ir ūkais apglėbtas piliakalnis
Kūlupėnų seniūnijoje, atokiai nuo pagrindinių kelių, plyti Sauserių kaimo žemės, besibaigiančios piliakalniu, pakibusiu viršum rudenėjančių ūkų gaubiamos Minijos skardžio. Piliakalnio kepurė geriausiai įžvelgiama iš pačios Minijos, plaukiant ja baidarėmis, o viršum kalno lyg vėtrungė kryptį piliakalnio link nurodo plačiai išsiskėtojusio ąžuolo viršūnė.
|
|
