Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(54) 2006-07-14

Keliskart kūlvirsčiais riedėję “Škoda Fabia” kretingiškiai “savo kailiu” galėjo pajusti, ką jų gyvybei reiškia užsegtas saugos diržas.

Per vieną dieną apie du šimtai kretingiškių ir miesto svečių galėjo patirti situaciją, kaip jaučiasi vairuotojas ar keleivis, kai jų automobilis patenka į avariją ir kelissyk apsiverčia. Jie taip pat galėjo pajusti smūgį, kai automobilis trenkiasi į sieną, važiuodamas 26-32 km/h greičiu.

Kiekvienas, pabuvojęs košmariškoje situacijoje, „sveikas“ iš automobilio „Škoda Fabia“ išlipo tik todėl, kad buvo užsisegęs saugos diržą. Šiuos itin aštrius pojūčius kretingiškiams padėjo patirti speciali technika, kuri buvo atgabenta į Kretingą per respublikinę saugaus eismo akciją „Užsisekime saugos diržus“.

Akciją Rotušės aikštėje rengė Lietuvos automobilių kelių direkcija bei valstybinė įmonė „Klaipėdos regiono keliai“.

Saugos diržus išbandę kretingiškiai bei svečiai palankiai vertino šią prevencinę priemonę – eksperimentą.

„Atėjo labai aiškus suvokimas, ką gyvybei reiškia saugos diržai“, - tvirtino akcijos dalyviai Artūras ir Antanas Ženčiai.

„Jeigu per tokį smūgį atrodė, kad kepenys „išlėks“, tai koks būna smūgis, kai susiduria dvi priešpriešiais važiuojančios mašinos?“, - stebėjosi ponia Regina, tikindama, jog nuo šiol ji net iš kiemo nebeišvažiuosianti neužsisegusi diržo.


Kokių bėdų jums pridarė sausra ir karščiai?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu

Remigijus Paplauskas:

- Karščiai kai kam netgi pagerino ekonominę situaciją: iš poilsiautojų daug uždirbo palangiškiai ir nidiškiai. Susitaupo skalbimo miltelių, nes vaikštome pusnuogiai. Dėl sausros pabrango mėlynės, kurias kas vasarą perku regėjimui pagerinti.

Kleva Padroštienė:

- Džiūsta daržai, kapinėse leipsta gėlės. Tiesiog akyse sudžiūvo braškės. Viską reikia kasdien laistyti. Kai kur jau ir vandens trūksta. Turiu padidėjusį kraujospūdį, ir per karščius savijauta gerokai pablogėjo. Be vaistų niekaip neapsieinu.

Virginijus Andrutis:

- Ką tik grįžau iš Anglijos. Ten irgi karšta: dėl vandens taupymo įstatymiškai netgi draudžiama žarna plauti automobilius ir laistyti gazonus. Leidžiama vandens atsinešti tik kibiru. Šiaip karščiai gerai tiems, kas poilsiauja, o ne dirba.

Elvyra Genevičienė:

- Labai daug nuostolių: išdegė sodai ir daržai. Gaila. Išdegė vasarojus, - turiu pasisėjusi miežių, kažkiek prisidurdavau prie pensijos. Šiemet neturėsiu iš jų pelno. Per karščius pablogėjo ir sveikata, - pernai patyriau insultą.


Kaimuose trūksta vandens

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Stojus sausrai, įmonė “Kretingos vandenys” nebepajėgia aprūpinti vandeniu kaimo gyventojų.


Vakar rajono Savivaldybėje susirinkusiai Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus tarybai, Savivaldybės vadovams ūkininkas iš Rūdaičių Stasys Sandaras pareiškė, jog vėjo jėgainių statytojai suniokojo Kvecių, Rūdaičių apylinkių laukų keliukus. “Veža gal 100 tonų ir daugiau sveriančius krovinius, kranus,palikdami didžiules duobes, sulaužytą drenažą ir nesileidžia net į kalbas, kai prašai sutvarkyti”,- piktinosi ūkininkas.

Kvecių, Rūdaičių laukuose statoma 12 vėjo jėgainių. Ūkininkus erzina ir tai, kad jėgainių savininkai sudarko apylinkių kelius o į jėgaines nusitiesia naujus. Savivaldybės Tarybos narys Povilas Turauskis priminė, jog Taryboje jau kėlė klausimą, kad yra būtina saugoti kaimų kelius, apribojant sunkių krovinių gabenimą, sunkiasvorio transporto judėjimą. Esant reikalui - išduoti leidimus su sąlyga, kad kelias po to bus atstatytas. Tarybos nario nuomone, keliais turėtų labiau rūpintis seniūnai.

Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis teigė, jog apie išraustus kaimų kelius girdi pirmąkart.

P.Turauskis rajono Savivaldybės vadovų klausė, kas šiemet yra nuveikta už rajono melioracijos įrenginių priežiūrai skirtus 1,4 mln. Lt. Konkursą šiems pinigams įsisavinti ir darbams atlikti laimėjo uždaroji akcinė bendrovė “Damba”.

“Negerai, A.Barasa mauna kur didžiausi pinigai. Jo “Damba” laimi kaip operatorius, nes patys nebespėja, samdo kitus, o tai jau pažeidimas. Tie kiti galėjo laimėti. A.Barasa laimi ir Savivaldybės pinigus keliams tvarkyti. Ir ten nebespėja”,- aiškino P.Turauskis. Jis teigė nežinąs, ką atsakyti ūkininkams, kurie klausia, kodėl niekur nevyksta melioracijos įrenginių tvarkymo darbai.

P.Turauskio paklausta, kur šiandieną atliekami darbai už Savivaldybės melioracijai gautus pinigus, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė atsakė: “Nežinau”.

P.Turauskio nepasitenkinimui pritarė kiti ūkininkai. “Dabar sausa, kai pradės lyti, bus netinkamos darbams sąlygos”,- kalbėjo jie. Ūkininkai teigė, jog aplinkinių Plungės, Skuodo, Telšių melioracijos įrenginiai (grioviai), kiti yra pavyzdingai sutvarkyti, kad šių rajonų savivaldybės melioracijoms reikmėms pinigų gauna panašiai kaip ir Kretingos rajono savivaldybė.

Išklausęs šiuos pastebėjimus, meras Valerijonas Kubilius sakė: “Svetur ir veršiai medų geria”.

Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis melioracijos darbų vilkinimu kaltino ūkininkus, kad šie neįsileidžia melioratorių į laukus, kol nenuima derliaus. “Jeigu kam kyla abejonių tiek dėl šių, tiek dėl ankstesnių metų lėšų panaudojimo, pakelkite darbų atlikimo aktus. Nereikia švaistytis nepagrįstais kaltinimais”,- kalbėjo V.Černeckis.


Vakar Lietuvos Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus taryba su rajono vadovais aptarė sausros padarytus nuostolius ir nusprendė kartu su rajono Savivaldybe kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Žemės ūkio rūmus, kad tie nuostoliai būtų atlyginti.

Ūkininkai tikina, jog sausra sunaikino beveik visą javų, bulvių, daržovių derlių. Ganyklose neliko žolės, todėl gyvulius šeria žiemai paruoštais pašarais ir nesubrendusiais, pieninės brandos javais. Ūkininkų susirinkime dalyvavęs rajono Savivaldybės meras Valerijonas Kubilius irgi teigė, jog yra visi požymiai, reikalingi rajono žemės ūkį dėl sausros ištikusiai stichinei nelaimei pripažinti. Tikslus nuostolių mastas nėra nustatytas. Tą bus galima padaryti, kai ūkininkai rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriui pateiks prašymus atlyginti žalą. Pasak skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, pagal pasėlių deklaravimo duomenis dėl sausros rajone gali būti sunaiktas derlius: apie 410 ha baltyminių augalų, apie 20 ha bulvių, apie 17 tūkst. ha grūdinių ir apie 25 tūkst. ha kitų laukų (pievų, ganyklų). Žemės ūkio ministerija nėra paskelbusi metodikos, kaip suskaičiuoti dėl šiųmetinės kaitros ūkininko patirtą nuostolį. Ankstesniais metais nuostolis buvo skaičiuojamas vadovaujantis trijų paskutinių metų derlingumo vidurkiais.

V.Kubilius sakė kalbėjęsis dėl sausros padarytos žalos atlyginimo su Aplinkos ministru Kundrotu, kuris patarė, teikiant prašymus dėl paramos, pridėti kuo daugiau situacijos kritiškumą patvirtinančių dokumentų(komisijų surašytų būklės aktų ir kt.), sausros išdžiovintų laukų nuotraukų.

Ūkininkai pritarė kolegos Rūdaičių Stasio Sandaro siūlymui, jog prašyme dėl nuostolių atlyginimo turi būti ir reikalavimas nevilkinant įsteigti šalies žemės ūkio draudimo fondą.

Anot ūkininko, Europos šalių ūkininkus ištikus stichinei nelaimei irgi gelbsti šie draudimo fondai, sudaromi iš ūkininkų įnašų, valstybės biudžeto lėšų. Štai Prancūzijos ūkininkai į tokį draudimo fondą moka po 5 eurus už 1 ha.

Savivaldybės Tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininko Povilo Turauskio siūlymą atleisti ūkininkus nuo šiuometinių žemės mokesčių meras V.Kubilius sutiko ne itin entuziastingai. Suprantama, šie mokesčiai patenka tiesiogiai į Savivaldybės biudžetą ir jau suplanuota, kam ir kaip tie pinigai bus panaudoti. Ūkininkai pritarė P.Turauskio siūlymui, tad tikėtina, kad Savivaldybės Taryba gaus prašymą atleisti nuo mokesčių ir taip paremti sausros ištiktus ūkininkus rajono Savivaldybės biudžeto sąskaita.

V.Kubilius pažymėjo, jog tikintis paramos iš Vyriausybės nebūtina, kad visas rajonas būtų pripažintas stichinės nelaimės zona, tokia zona gali būti įvardinta ir atskira seniūnija.

Pasitarime buvo užsiminta ir apie sėklas, kurių dėl sausros ūkininkai neužsiaugins.

“Sėklos yra kiek nori, tik pinigų nėra”,- konstatavo Žemės ūkio rūmų atstovas rajone Juozas Abelkis. P.Turauskio pastebėjimu, 1 tonos javų sėklos kaina šoktelėjo iki 2 tūkst. Lt ir daugiau.

Ūkininkai tebelaukia žadėto nuostolių atlyginimo už praėjusią žiemą iššalusius pasėlius. Šiam tikslui Vyriausybė skyrė 13 mln. Lt, tačiau ūkininkams išdalins, kai gaus leidimą iš Briuselio.


Choro vadovas T.Ambrozaitis įsitikinęs, jog komisija įvertino vidinę choro jėgą.

Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I ture sublizgėjęs bei antrąją vietą mišrių chorų kategorijoje užėmęs Kretingos kamerinis choras jau laukia II turo, kuriame taip pat tikisi sėkmės.

Vienintelis Kretingoje kamerinis choras, jau beveik penktus metus vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, I konkurso ture surinko net 90,4 balus iš šimto galimų ir tik šiek tiek nusileido I vietą užėmusiam Vilniaus kameriniam chorui „Aidija“ (94,8 balo).

Vadovas T. Ambrozaitis teigia, jog tokį aukštą įvertinimą nulėmė ne tik sėkmė, bet ir tai, jog į konkursą choristai vežėsi dar „karštą“ muziką. Chorų konkursas vainikavo įtemptos darbo savaitės pabaigą, kurios metu buvo įrašinėjama antroji šio choro kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto sakralinė muzika“. Jos kūrinių kompozitoriai - A. Remesa bei G. Purlys.

Pasak vadovo, šie konkursai organizuojami siekiant apžvelgti Lietuvos chorų lygį ir rengiami likus metams iki kiekvienos dainų šventės. Dalyvius vertino speciali chorvedžių komisija, kuri važinėjo po didžiuosius miestus, tapusius konkurso centrais. Šiemet visos Vakarų Lietuvos chorai rinkosi Klaipėdos universiteto menų fakultete.

Kretingos kamerinio choro atlikėjai džiaugėsi konkurse iškovota antrąja vieta, tačiau neslėpė, jog II ture sieks visiškos pergalės.

Konkurse Kretingos kamerinis choras pristatė 15 minučių programą, kurią sudarė 5 skirtingo žanro kūriniai - nuo sakralinės muzikos iki džiazinės aranžuotės. T. Ambrozaitis teigė, jog tokia stilių įvairove norėta įrodyti neribotas choro galimybes.

Kretingos kamerinis choras dažnai pasirodo įvairiuose Lietuvos miestuose, prieš porą metų teko koncertuoti Prancūzijoje, tačiau tokiame konkurse dalyvavo pirmąkart. Nors šį chorą sudaro vos 18 žmonių ( paprastai būna 27-30 ), tai nesutrukdė puikiai pasirodyti bei į savo miestą parvežti I kategorijos diplomą. Iš viso Lietuvoje yra tik 8 pirmos kategorijos mišrūs chorai.

Viena iš 12 Kretingos kamerinio choro atlikėjų moterų D. Brazdeikienė, vadovo vadinama pirmuoju choro daigu, teigė, jog iš konkurso parsivežė neišdildomus įspūdžius, kurių neįmanoma perteikti žodžiais - tai reikia pajusti. Tuo tarpu T. Ambrozaitis džiaugėsi, jog po puikaus pasirodymo sulaukė kvietimų koncertuoti.

Šiuo metu Kretingos kamerinis choras ruošiasi ne tik II konkurso turui, kuris įvyks spalio 14 dieną Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje, bet ir tarptautiniam festivaliui Nidoje „VOX Akademija“, kuriame rugpjūčio 26 dieną Kretingos choristams paskirtas solinis vakaras Senojoje Nidos Liuteronų bažnyčioje.

Viktorija VAŠKYTĖ


Šie metai Klaipėdos dramos teatro aktorei Jolantai Puodėnaitei - ypatingi. Jie žymi ne tik 10 metų kūrybinio darbo šiame teatre sukaktį, naujų vaidmenų brandą, bet, anot menininkės, grįžimo gimtinėn laiką, suartinantį ją su čia esančiais žmonėmis. “Esu jų įvertinta,- sakė aktorė,- ir tai man svarbiausia”.


Jau 10 metų Kretingos E.Radžiaus dramos teatre dirbantis režisierius Nerijus Gedminas prisipažino, jog teatras yra jo gyvenimas.

Kretingos Egidijaus Radžiaus dramos teatras dalyvavo Punske įvykusiame Klojimo teatrų festivalyje „Krivūlė - 2006“, kuris buvo rengiamas 19-ą kartą.

Teatro vadovo Nerijaus Gedmino teigimu, šis festivalis, kuriame kretingiškiai dalyvavo antrąkart - lyg bendraminčių susibūrimas, kurio negalima laikyti konkursu. Vis tik N. Gedminas džiaugėsi, jog E. Radžiaus dramos teatro pasirodymas buvo vienas paskutiniųjų dalyvių sąraše, o tai reiškia - vienas geriausių ir stipriausių.

Šiais metais festivalis tapo dviguba švente, mat Punske jis vyko jau 15-ą kartą. Renginį organizavo Punsko lietuvių kultūros namai bei Lenkijos lietuvių draugija.

Iš viso per dvi festivalio dienas Punsko scenoje pasirodė 14 kolektyvų, dalis jų buvo iš Lietuvos. Maždaug 100 vietų salėje žiūrovų netrūko nė vieno pasirodymo metu, tačiau kretingiškių spektaklis susilaukė ypatingo dėmesio.

Punske vykusiame Klojimo teatrų festyvalyje kretingiškių parodytas “Kuprotas oželis” sulaukė didelio dėmesio.

Į konkursą išvyko trylika E. Radžiaus teatro aktorių, iš kurių šeši pasirodė spektaklyje. Kretingiškiai šiame renginyje suvaidino S.Čiurlionienės-Kymantaitės „Kuprotą oželį“, kurio nauja redakcija festivalio metu buvo parodyta 9 kartą. N. Gedminas teigė, jog tai gana silpna amžiaus pradžios pjesė, tačiau pasitelkus farsinius elementus pavyko pabėgti nuo buitiškumo ir tai neliko nepastebėta.

Spektaklyje jaunuosius suvaidinę Antanas Jonaitis bei Dovilė Paulauskaitė pasakojo, jog labiausiai jiems įsiminė specifinė Punsko gyventojų lietuvių kalba, jų pastangos išsaugoti lietuvybę bei nuoširdus palaikymas, kurio sulaukė iš kitų festivalio dalyvių. Spektaklyje vaidmenis taip pat atliko L. Grikpėdienė, V. Lubys bei pats teatro vadovas N. Gedminas.

E. Radžiaus dramos teatras yra vieta, į kurią gali ateiti kiekvienas norintis. Nors šis teatras laikomas suaugusiųjų mėgėjų teatru, aktorių amžius - nuo 14 iki 70 m. Vadovo teigimu, teatre vaidinančių žmonių skaičius kinta nuolat. 2006 m. į sąrašus įtraukti 33 žmonės ir tik 5 iš jų dar nespėjo pasirodyti scenoje. Pasak N. Gedmino, su vienais dirbti labai lengva, su kitais sunkiau, tačiau visi čia ateinantys yra lygūs ir visi laikomi aktoriais, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Vienas iš jaunosios kartos teatro aktorių A. Jonaitis prisipažino, jog labai svarbu, kad šiame kolektyve nėra veidmainiavimo ir kiekvienas gali sulaukti draugiškos kritikos.

Šiuo metu E. Radžiaus dramos teatras rengiasi lapkričio mėnesį įvyksiančiam Lietuvos mėgėjų teatrų šventės„Atspindžiai“ Žemaitijos regioniniam turui.

Viktorija VAŠKYTĖ


Kretingiškė Asta Naureckaitė kuklinasi ir savęs tikra menininke nevadina – ji norėtų daugiau laiko praleisti prie paveikslų. Tuo pačiu ji svajoja apie pirmąją personalinę parodą, kuri būtų suorganizuota ?iauliuose – sentimentus keliančiame mieste.


Natose išgirdęs žodį...

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys

Daugeliui vasara - ilgai laukto poilsio metas, tačiau Pranciškui Narušiui - Klaipėdos universiteto dėstytojui, profesoriui, Menų fakulteto Džiazo katedros vadovui - pats darbymetis.


  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
LAZDININKŲ km.

Kelyje Darbėnai – Šventoji, Lazdininkų kaimo teritorijoje, šio kaimo gyventojas S.Š., gimęs 1971 m., vairuodamas automobilį „Renault 19“ ir sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio „Mitsubishi L300“. Susidūrus automobiliams, žmonės nenukentėjo.

MELIORATORIŲ – VYTAUTO g.

Šių gatvių sankryžoje G.V., gimęs 1964 m. ir gyvenantis Skuodo rajone, automobiliu „VW Passat“ įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, nepraleido iš dešinės atvažiuojančio automobilio „Ford Mondeo“ ir su juo susidūrė. Po susidūrimo „Ford Mondeo“ trenkėsi į automobilį „Mazda 626“. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai, tačiau žmonės nenukentėjo. Įvykis tiriamas.

DARBĖNŲ sen.

Prie Kašučių ežero du iš matymo pažįstami jaunuoliai sumušė darbėniškį R.G., 1983 m.


Reguliariajame Žemaitijos regiono komandinio stalo teniso turnyro sezone iškovojusi I vietą, Kretingos “Vygedalio” komanda finalinėse rungtynėse savo pozicijas užleido Šilutės “Varmui-1”, kuris ir išsivežė turnyro taurę.


Kalė priglaudė kačiuką

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Gamta
Kalė Čita kačiukui - rūpestinga mama.

Kalė Čita, priglausta Melioratorių gatvės katilinės darbuotojų, rūpinasi ne tik savo atsivestais šuniukais, bet ir mažu kačiuku. Darbuotojai juokauja, kad kalė už gerą atsilygino geru – prieš metus priglausta, dabar pati priglaudė kačiuką.

Pasak katilinės darbuotojo Vaidoto Janulaičio, praėjusią vasarą, karštą dieną užklydo labai sulysusi kalė. Ji greit surijo numestos juodos duonos riekę, o vandens niekaip negalėjo atsilakti.

Anot Rimanto Smulkio, žmonėms pagailo gyvulio ir nusprendė kalę priglausti. Manoma, kad ji yra Lietuvos skalikų veislės. Sukalė jai ir būdą, prie kurios kartais tenka pririšti.

Kalė labai miela ir draugiška, todėl greitai nusipelnė visų darbuotojų meilės. Žmonės jai negaili gardesnio kąsnelio ir dėmesio - Algis Karčiauskas nuperka kauliukų, elektrikas Justinas Baužinskis užrašė kalės vardą ant lakti skirto indo. Darbuotojų pasiteiravus, ar katilinės vadovas nepyko už priglaustą kalę, šie teigė, kad pats direktorius Jonas Barzdys Kalėdų proga atnešė Čitai skanėstų.

Pasak katilinės darbuotojų, kalė Čita kačiuką labiau saugo, nei savo šuniukus.

Čitai į katilinę eiti draudžiama, tačiau esant dideliems karščiams leidžiama atsigulti prieškambaryje ant cementinių grindų, o atėjus žiemos šalčiams jai padedamas krėslas. Ant sienos, šalia krėslo, užrašas “Prašome neužimti Čitos vietos”.

Vyrai prisipažino, kad kartais malonu gyvulį paglostyti ar tarsi su žmogumi pasikalbėti.

Kalė ištikimai saugo katilinės teritoriją. Jei ji nepririšta – į teritoriją leidžia visus įeiti, tačiau išeinant loja ir būtinai palydi iki vartų. Mėgsta pavaikyti ir varnas.

Čita palikuonių susilaukė jau antrą kartą. Dabar jos šuniukams - per tris mėnesius. Anot katilinės darbuotojų, kačiuką kalė greičiausiai atsinešė iš sukrautos medienos krūvos – jie girdėjo iš ten sklindančius garsus, bet nieko nematė.

Kalė atsineštą kačiuką labai saugo ir pati maitina. Pasak pašnekovų, kad kačiukas apžiotų, net mažesnį spenį jam pakiša. Su kačiuku gražiai sutaria ir šuniukai. Vieną jų žada pasilikti katilinės darbuotojai, kitiems jau surasti šeimininkai.

Todėl posakis, kad “sutaria kaip šuo su kate”, katilinės teritorijoje negalioja.


Paskelbė bado akciją

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Problema
Pasikalbėti su bado akciją paskelbusiu Vladu Bistrovu (dešinėje) atėjo policijos pareigūnasBronius Garys ir Socialinės paramos skyriaus specialistas Rimantas Kazlauskas.

Vakar rytą, prie Kretingos rajono savivaldybės, septynis kartus teistas Vladas Bistrovas pasistatė palapinę ir paskelbė bado akciją.

Pasak V.Bistrovo, jis reikalauja jam grąžinti 1983 metais neteisėtai, anot jo paties, atimtą butą ar bent laikinai suteikti gyvenamą plotą.

Jo teigimu, 1973 metais jis gavo keturių kambarių butą, nes šeimoje augo keturi vaikai ir jis sirgo tuberkulioze.

- Paskui, nors penkerius metus be jokių nuobaudų dirbau konstrukcijų gamykloje, žmonai “pagelbėjus”, buvau priverstinai pusantrų metų gydomas nuo alkoholio Pravieniškėse,- sakė V.Bistrovas.

Pasak jo, grįžęs iš Pravieniškių, jis namuose neberado nei vaikų, nei baldų – žmona viskuo pasirūpinusi. Įvyko net trys teismai, siekiant iš jo atimti butą.V.Bistrovas teigė, jog teismas nusprendė butą palikti jam.

- Vėliau pavogiau tris triušius ir atsidūriau už grotų,- sakė pašnekovas, neslėpdamas, jog įkalinimo įstaigose spėjo pabuvoti septynis kartus.

Butą jis sakė buvęs išnuomojęs ir jokių skolų neturėjęs, tačiau 1983 metais nuomininkai buvo iškraustyti, o butas atimtas. Grįžęs iš įkalinimo vietos jis neturėjęs kur gyventi ir glaudėsi, kur papuolė.

V.Bistrovas teigė, jog beveik du mėnesius tris kartus per dieną varstantis Savivaldybės kabinetų duris, prašydamas sugrąžinti butą ar suteikti gyvenamąjį plotą. Prieš tris savaites kreipėsi ir raštu, tačiau jokio atsakymo dar negavęs.

Prie palapinės apsilankęs Socialinės paramos skyriaus specialistas Rimantas Kazlauskas V.Bistrovui siūlė kreiptis į Darbo biržą, kuri galinti jį įdarbinti sargu. Tačiau V.Bistrovas atsisakė, teigdamas, jog neturi kur gyventi ir rengiasi bado akciją tęsti tol, kol kas atsižvelgs į jo reikalavimus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas