Kovai prieš amarus, kurių šiais metais - ypač gausu, galima rinktis ir chemines, ir biologines kovos priemones.

Vyraujant šiltiems, sausiems, be vėjo orams, kokie ir yra šią vasarą, sodus bei daržus užplūdo kenkėjai. “Šią vasarą ypač daug amarų. Tokios sąlygos, kokios yra šiemet, ypač palankios šiems daugintis, ir jų išsivystę net kelios generacijos, arba kartos”, - “Pajūrio naujienoms” teigė valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys.

Anot jo, sustabdyti amarų dauginimąsi galima, laikantis technologijų. “Kenkėjų priešas - gera ūkininkavimo praktika, - sakė augalų apsaugos specialistas. – Tačiau tai labiau tinka ūkininkams. Individualiuose sklypuose – soduose, daržuose – žmonės paprastai vengia cheminių priemonių arba jas taiko minimaliai. Iš esmės, tai yra žmogaus pasirinkimas – su kenkėjais kovoti individualiam naudojimui skirtais chemikalais ar biologinėmis priemonėmis”.

Pats R.Šlušnys sakė savo sklype yra išbandęs biologines kovos su kenkėjais priemones: dilgėlių ekstraktu jis purškė gėles. Tačiau biologinių kovos priemonių jis nenaudojąs kovai su augalų ligomis.

Kovą su kenkėjais, taip pat ir amarais, anot specialisto, reiktų pradėti jau anksti pavasarį. “Naudodamas insekticidus ar kitokias chemines priemones, žmogus privalo labai atidžiai pasidomėti, kaip tas priemones reiktų naudoti. Nuo to, kam skirtas chemikalas, priklauso ir kovos su kenkėjais terminai. Įprasta, jog chemikalų gamintojai instrukcijose pasako, iki kada galima vartoti vieną ar kitą priemonę: iki ir po žydėjimo, likus dvidešimčiai dienų iki derliaus pradžios ir panašiai. Tik biologinėms kovos su kenkėjais priemonėms nėra jokio termino”, - sakė R.Šlušnys.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...
• Nuotraukos

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas ūkio reikalams R.Šleinius tikisi, kad naujosios šiukšliadėžės tvers ilgiau negu dabartinės, kurias po mėnesio reikia keisti naujomis.

Kretingos muziejus įsigijo 5 šiukšliadėžes, kurių viena kainuoja apie 740 Lt.

Dvaro parko mažosios architektūros klausimais muziejininkus nuolat konsultuojantis architektas Edmundas Giedrimas praėjusią savaitę parinko vietas šiukšliadėžėms pastatyti: prieš rūmus, centrinėje parko dalyje ir automobilių stovėjimo aikštelėje. Šiukšliadėžės, kad jų nepavogtų, bus įbetonuotos.

Pagamintos iš anoduoto metalo, pilkšvos spalvos šiukšliadėžės dera prie aplinkos, takų, trinkelių. Tokios pat šiukšliadėžės yra J.Basanavičiaus gatvėje, Palangoje.

Vienoje šiukšliadėžėje telpa apie 90 litrų šiukšlių. Anglijoje pagamintas šiukšliadėžes muziejus pirko iš firmos “Derekas”, prekiaujančios parkų inventoriumi.

“Likusiai parko daliai esame numatę įsigyti medines, pigesnes šiukšlių dėžes”,- sakė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

• Rašyti komentarą (4)

Kretingos rajono savivaldybės (Savanorių g. 29a) pastato fojė galima susipažinti su Senosios Įpilties alkavietės paženklinimo projektu.

Projekto autorė - Vilniaus Dailės akademijos Klaipėdos Architektūros katedros dizaino studijos studentė Ieva Vasauskienė. Tai jaunos dizainerės bakalauro studijas vainikuojantis darbas. Įgyvendinus projektą alkavietę žymės Perkūnui, Saulei ir Žemės deivei Žemynai skirti koplytstulpiai. Teritorijai sutvarkyti numatomos naudoti paprastos, vietinės medžiagos - medis, akmuo, tik Saulės, Perkūno ir Žemynos simboliai turėtų būti iškalti iš metalo.

Ieva Vasauskienė teigė, jog Senosios Įpilties alkavietės paženklinimo mintį puoselėjo dvejus metus, susipažino su daugybe šaltinių.

Jau daugelį metų su Klaipėdos Architektūros katedros dizaino specialybės studentais ir dėstytojais bendradarbiaujantis Šventosios girininkas, rajono Savivaldybės Tarybos narys Rimantas Kviklys ragino Savivaldybės vadovus, seniūnijos seniūnus pasinaudoti studentų paslaugomis, kad paženklintų ir kitas rajono istorines vietas. “Žmonių netraukia istoriniai objektai, vietovės, kurios istoriniu požiūriu yra unikalios, tačiau nepaženklintos, o tokių neprakalbintų vietų rajone yra daug”,- teigė Tarybos narys.

R.Kviklys pažymėjo, jog studentai projektus parengia už mažą, simbolinį užmokestį, kai žinomi architektai užsiprašo keleriopai didesnio atlygio.

I.Vasauskienė projekte panaudojo senąjį vietovės pavadinimą - Impiltis. Anot R.Kviklio, dėl pavadinimo buvo ginčytasi ir nuspręsta, jog Impilties pavadinimas, atiduodant duoklę praeičiai, liks tik projekte. Alkavietės ženklinime bus naudojamas dabartinis, įteisintas Įpilties vietovardis.

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos skyriaus vedėja Lijana Simonaitytė (dešinėje) įteikė diplomus 66 naujiems specialistams.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriuje absolventams pirmąkart įteikti aukštojo mokslo neuniversitetiniai diplomai. Kartu su jais absolventai gavo ir priedėlius, kurie galioja visose Europos Sąjungos šalyse.

Šiemet diplomus gavo 66 geodezijos, prekybos vadybos ir kaimo turizmo vadybos specialybių studentai. Daugiau kaip pusė absolventų yra kretingiškiai. Populiariausia specialybė – kaimo turizmo vadyba: ją įgijo 31 studentas. Prekybos vadybos specialybės absolventė Inga Kasiliauskaitė diplomą gavo su pagyrimu.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus vedėja Lijana Simonaitytė pažymėjo, kad ši absolventų karta – pirmoji, kuri mokėsi pagal naująją aukštojo neuniversitetinio mokslo programą, kuri gerokai skiriasi nuo senosios – ypač didelis dėmesys skirtas praktinei veiklai, pakeistas dalykų turinys, dėstytos naujos disciplinos, panaudotos šiuolaikinės mokymo priemonės. Dauguma absolventų baigiamųjų darbų turi praktinę reikšmę – juos žadama įgyvendinti. Kai kuriuos jų užsakė įmonės. Rajono meras Valerijonas Kubilius išreiškė viltį, kad šie projektai bus realizuoti. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos direktorius Artūras Kiguolis pažymėjo, kad išmokyti visko neįmanoma, todėl jauniems specialistams teks mokytis visą gyvenimą. Jis įteikė padėkos raštus tiems, kurie studijas sugebėjo suderinti su aktyvia visuomenine veikla, sportu.

Studentų atstovybės pirmininkei Živilei Januškaitei akompanuojant gitara, Rimantė Cirtautaitė ir Inga Kasiliauskaitė sudainavo kolegijos Kretingos skyriaus himną.

Gautais diplomais džiaugėsi ir kaimo turizmo vadybos absolventės Monika Žvinklytė ir Kristina Navickienė. Pašnekovės pasakojo, kad mokytis buvo įdomu: geranoriški pedagogai, kolegijoje vyko daug renginių. Jos, kaip ir dauguma bendramokslių, žadėjo mokslus tęsti universitetuose, tačiau iki liepos 20 d. paaiškės, ar bus patvirtintas Seimui pateiktas Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimas. Tokiu atveju aukštojo mokslo neuniversitetiniai diplomai būtų prilyginami profesinio bakalauro diplomams.

Kretingos skyriaus vedėja L. Simonaitytė pasveikino ir naują kolegijos darbuotoją Aušrą Bulaitę, kuri turi Šiaulių universiteto ekonomikos bakalauro diplomą.

Dovilė SIMAITYTĖ

• Rašyti komentarą (0)

Keletas Kretingsodžio šeimų, kurioms vanduo tiekiamas iš privatizuoto artezinio šulinio, yra nepatenkintos, jog, neva, vienas iš jo savininkų kada nori atsuka ir užsuka vandenį. Per karščius apie dvidešimt šeimų nuolat stokoja vandens.

Kretingos kaimiškosios seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas tikino, jog ši problema jam yra gerai žinoma, tačiau į privačius savininkų reikalus jo tarnyba nesikišanti.

„Kretingsodyje esantį artezinį šulinį dar už investicinius čekius įsigijo apie 20 žmonių. Kai viskas gerai, to šulinio šeimininkai yra visi, o kai blogai – atsakingo nelieka nė vieno. Prieš keletą metų ištiko bėda – sutrūkinėjo trasos. Siūlėme perimti tą šulinį seniūnijos priežiūron, tačiau savininkai nesutiko, baimindamiesi, kad reiks mokėti už tiekiamą vandenį, - tvirtino seniūnas. Vanduo šulinyje - ne per geriausios kokybės, ir niekas ja neskuba pasirūpinti“.

Pasak A.Gedmino, Kretingsodžio gyventojams nesyk buvo siūloma pagerinti vandens ūkį. Tačiau buvo reikalingos ir individualios investicijos, kurių jie kratėsi. Turtingesni žmonės, susikooperavę su kaimynais, išsigręžė savo gręžinius.

„Prieš dvejus metus Kretingos vandens ūkio vadovas Algimantas Šteinys siūlė gyventojams prasivesti vandens trasas nuo bendrų miesto tinklų. Kiekvienai šeimai tai būtų kainavę apie 800 Lt. Jiems buvo siūloma sumokėti tuos pinigus per tam tikrą laiką. Tačiau žmonės purtėsi ir šio siūlymo pagerinti padėtį dėl vandens. Dalies kretingsodiškių problema nėra užmiršta, tačiau patys žmonės nenori nė piršto pajudinti, - iš sovietmečio įpratę, kad jais kas kitas pasirūpintų. Tai išskirtinis tų gyvenvietės žmonių bruožas – nori paslaugų, bet nenori mokėti“, - įsitikinęs seniūnas.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas A.Šteinys teigė, jog Kretingsodyje yra numatyta vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra iš ES lėšų. „Kretingsodis pakliūva į „Nemuno žemupio“ trasos tiesimo projekto II etapą, kurį ketinama realizuoti 2007-2009 metais.

A.Šteinio žodžiais, arteziniai šuliniai mūsų rajone yra privatizuoti dviejose vietovėse – be Kretingsodžio, dar Nausodyje.

Vandens stygius jaučiamas visame pajūryje. „Neprisimename tokios ilgai užsitęsusios sausros: gegužę nelijo, o birželį ir liepą prie sausros prisidėjo dar ir neįtikėtini karščiai“, - tvirtino vandens ūkio vadovas.

• Rašyti komentarą (0)