|
|
|
(51) 2006-06-30Nuo smarvės ginasi užsidarydami langus
Pučiant šiaurės ir šiaurės-vakarų vėjams, dalis Vydmantų gyvenvietės žmonių užsidarinėja langus ir neina į lauką. Šitaip jie ginasi nuo smarvės, kuri, kaip mano patys vydmantiškiai, sklinda nuo gyvenvietės vandens valymo įrenginių. “O ką daugiau darysi? Įpratome taip gyventi”, - sakė dvi vydmantiškės, gyvenančios būtent toje dalyje gyvenvietės, kurion labiausiai ir atsklinda nosiai nepakeliamas dvokas. Jos taip pat patvirtino, jog dvoko priežastis – tikrai ne kiaulidės, esančios Vydmantuose, o būtent vandens valymo įrenginiai. Vydmantų gyvenvietės valymo įrenginiai yra įrengti šalia dviejų tvenkinių, kuriuose maudosi žmonės, ir tvenkiniai yra tarsi poilsio zona. Dvokas labiausiai jaučiamas šalia pirmojo tvenkinio, tad vargu, ar čia ilsėtis ir maudytis – didelis malonumas. Kalbėdami apie “pavargusius” ir dvokiančius vandens valymo įrenginius, kai kurie Vydmantų gyventojai teigė, jog gyvenvietėje sklando šnekos, kad vandens valymo įrenginiams skirta … 5 mln. litų. Vydmantų bendruomenės pirmininkas Povilas Nekrašas sakė, jog jis tikrai nėra girdėjęs apie Vydmantų gyvenvietei skiriamus tokius pinigus. Gandus, jog Vydmantų valymo įrenginiams skirti 5 mln., paneigė ir rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis. Jis teigė, jog 1,6 mln. litų yra skirta vydmantiškių kaimynės - Pryšmančių gyvenvietės - valymo įrenginiams, vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti. Bendrovės “Kretingos vandenys” direktorius Algimantas Šteinys “Pajūrio naujienoms” sakė, jog jis gerai žinąs vydmantiškių problemą. “Vydmantų gyvenvietė yra įtraukta į europinį Nemuno žemupio projekto antrąjį etapą, kuris bus vykdomas 2007-2009 metais, o galbūt – ir ankstėliau. Pagal šį projektą yra numatytas nuotekų valyklos rekonstravimas, geriamojo vandens gerinimas bei vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra”, - sakė A.Šteinys. Kiek lėšų bus skirta numatytiems darbams atlikti, bendrovės direktorius nekomentavo. “Patirtis, vykdant europinius projektus, parodė, jog dažnai numatytos sumos keičiasi. Atsitinka netgi taip, jog projektui įgyvendinti prireikia ir mažiau lėšų. Tad tiesiog nesinori klaidinti žmonių. Kai viskas bus aišku, bus galima pateikti ir konkrečius skaičius”, - kalbėjo bendrovės direktorius. Vydmantų gyvenvietės vandens valymo įrenginių rekonstrukcija ir turėtų išspręsti esamą problemą: vydmantiškiai bus išgelbėti ir nuo įrenginių skleidžiamo triukšmo, ir nuo nemalonių kvapų. Anot bendrovės “Kretingos vandenys” vadovo, smarvė kyla nuo aktyviojo dumblo. Įgyvendinus europinius įrenginių rekonstrukcijos projektus, panaudotas dumblas gi bus apdorojamas pagal dar atskirą projektą, tai yra išvežamas į Klaipėdos rajone esantį specialiai tam įrengtą sąvartyną. A.Šteinys pripažino, jog kai dumblas valosi, nuo jo sklinda neįprastas kvapas, tačiau jis lakių kenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų neturi.
Ar gydotės žolėmis?
Kretingos turgavietėje – naujas tualetas
Bendrovės “Kretingos turgus” rūpesčiu Kretingos turgavietėje pastatytas naujas tualetas. Anot bendrovės direktoriaus Jono Drungilo, tualetas pradės veikti tuomet, kai bus prijungtas prie miesto kanalizacijos tinklų. Vandentiekio specialistai tai turėtų padaryti pačiu artimiausiu metu. Naujasis pirkinys bendrovei kainavo 27 tūkst. litų. “Rajono Savivaldybei leidus, ėmėme paskolą. Senojo tualeto, veikiančio nuo 1956 metų, remontuoti tikrai nebeapsimokėjo – rūgštys yra išgraužusios pamatus, neatlaikė ir perdanga, - sakė J.Drungilas. – Penkis mėnesius veikė biotualetai, tačiau jie neatlaikė lankytojų srauto”. Už naudojimąsi turgavietės tualetu jokio mokesčio imti nenumatoma. Vyrų ir moterų tualetas veiks ne tik turgaus, bet ir kitomis savaitės dienomis. “Tačiau tomis dienomis, kai mūsų sargams yra poilsio dienos, tualetas neveiks, o vakarais tualetas bus užrakinamas”, - kalbėjo bendrovės “Kretingos turgus” vadovas.
Naujuoju tualetu jo atvežimo dieną ypač susidomėjo po trečiadienio dienos turgaus savo prekes dar tebepakuojantys prekeiviai. Visi jie vieningai tvirtino, jog naujasis tualetas bus nusiaubtas mėgėjų išgerti jaunuolių, kurie vakarais renkasi turgavietės teritorijoje. Prekeiviai siūlė tualetą atidaryti tik turgaus dienomis. Bendrovės “Kretingos turgus” direktorius Jonas Drungilas sakė, jog jau esama sumanymų, kaip apsaugoti turgaus teritoriją nuo įsismarkavusių jaunuolių. “Idėjų turime daug, tačiau jų įgyvendinimą stabdo lėšų stygius. Kiek galime – tiek investuojame, kad turgavietė būtų kuo tvarkingesnė. Neperseniausiai išasfaltavome dalį turgavietės. Tam išleidome apie 40 tūkst. litų. Reiktų išasfaltuoti ir kitą turgavietės dalį, atnaujinti paviljonų stogus, fasadus, pakeisti paviljonų langus. Visa tai ketiname padaryti dar šiais metais”, - apie bendrovės planus kalbėjo jos vadovas.
Žemės nuomos mokesčio skolininkų ramybėje nepaliks
Vakar Kretingos rajono savivaldybė priėmė 32 sprendimus, vienas iš jų - dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo 2006 metais. Mokesčių tarifų dydžiai ir lengvatos - tokie pat kaip 2005 metais.
Keturi klubo “Mes tik” dalyviai, lydimi vadovo Audriaus Danilevičiaus, dalyvavo tarptautiniame jaunimo projekte “Global Peace: Peace At Home, Peace In The World” (“Visuotinė taika: taika namie - taika pasaulyje”). Pagrindinis jaunimo mainų, vykusių Turkijos mieste Agri, tikslas buvo didinti suvokimą apie taiką, dainuojant dainas, piešiant paveikslus, rašant eilėraščius ir žinutes bei savo dalyvavimu atkreipti visuomenės dėmesį į taiką. Iš 17-29 metų amžiaus projekto dalyvių - turkų, lietuvių, italų, ispanų ir vengrų - buvome patys jauniausi.
Groti gitara laiko reikia rasti kasdien
Pernai spalį į ansamblį susibūrusios 5-10 klasių moksleivės pradėjo nuo gitaros pradžiamokslio. Merginas, vos pramokusias keletą pirmųjų akordų, vadovas rengė ir pirmiesiems koncertams: ansamblis koncertavo per tėvų susirinkimus, mokyklos renginius bei Jokūbavo kultūros centre. „Pranciškonų gimnazijoje - nuo seno ryški estradinio muzikavimo linija. Gimnazija išsaugojo ir instrumentus. Jie gal ir nebeatitinka šiuolaikinio muzikavimo lygio, tačiau pačios grojimo tendencijos tebėra gyvos“, - taip apie sumanymą suburti gitarą mylinčias merginas pasakojo G.Pucas. Iš pradžių į ansamblį atėjo per dvidešimt merginų. Dabar iš jų liko branduolys – dvylika tų, kurios tikrai nori išmokti groti. Jos negaili laiko, įdeda pastangų ir darbo. „Mokytojo pareiga yra parodyti, kaip reikia groti. Tačiau muzikos jis neišmokys. Vaikas pats turi turėti pajautimą. Vienok, pagrindinė muzikos paslaptis – nuolatinis darbas. Reikia kasdien atrasti laiko muzikai, grojimo įgūdžių lavinimui, - tvirtino vadovas. – Muzikos paprastai yra mokoma po vieną. Groti ansamblyje merginos pramoks iki tam tikro lygio, o paskui teks mokytis pačioms“. Jau dabar merginos groja dainas: E.Masytės „Laisvė“, „Sparnai tavo sielai“, „Juodas gandro sparnas“, „Likim draugais“. Nors apie lyderes jos nelinkusios kalbėti, vis vien pripažino, kad Vytautė Lubytė pagroja viską, ko jos paprašo vadovas. O Akvilė pati ieško dainų, atsineša jų akordus ir siūlo mokytojui, kad išmoktų groti visas ansamblis. G.Pucas irgi neketino išskirti gabiausių merginų. „Jos visos jau ir dabar išsiskiria iš bendraamžių. Tačiau reikia ne vien mokėti groti, reikia ir išlavinto balso. Vienos merginos jau lanko chorą, o kitos, tikiuosi, pradės lankyti kitąmet“, - tvirtino vadovas. Jeigu kuri kuria eiles, o paauglystėje tai būdinga daugeliui, vadovo manymu, toji parašys ir dainų. Kiekviena mergina turi savo gitarą. Vienos jas įsigijo naujas, kitos – iš draugų ar vyresnių seserų ir brolių. Stygų, jos tvirtino, dar nenutraukusios nė vienos. „Stygos turi nudilti, o ne nutrūkti. Nebent taip atsitiktų jas derinant. Šiaip sau nutraukti stygą - nelyginant pradurti būgną“, - įsitikinęs G.Pucas. Per vasaros atostogas merginos neketina paleisti iš rankų gitaros. Su savitais patyrimais jos norėtų rudenį vėl rinktis į repeticijas, o klausytojams pateikti naują savo kūrinių programą. Merginos, švelniai save pašiepdamos, prisimena pirmuosius savo koncertus: koncertuodamos svečiams danams, jos „nusigrojo“, o svečiai nesuprato, kada jiems reikia pradėti ploti. Vienok, pats įsimintiniausias „krikštas“ buvo jų koncertas tėvams bei mokytojams. „Kiekvienas koncertas patirtimi – susigrojimu, susiklausymu - prilygsta dešimčiai repeticijų“, - tikino vadovas.
Per pasaulio futbolo čempionatą - į minifutbolo čempionatą Vokietijoje
Keturiolika Pranciškonų gimnazijos 9-11 klasių moksleivių buvo pakviesti dalyvauti birželio 7-13 dienomis Vokietijoje, Hamburgo mieste, surengtame pasaulio minifutbolo čempionate. Tuo pat metu vykstant pasaulio futbolo čempionatui, lietuvaičiai gyveno bendromis sirgalių nuotaikomis. Į čempionatą moksleivius lydėjo Pranciškonų gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas Albertas Jankus bei kūno kultūros mokytojas Rolandas Žiubrys. „Apie būsimą čempionatą žinojome jau pernai ir jam ruošėmės iš anksto. Hamburgo miesto Hamm gimnazija yra mūsų partnerė, su kuria dvejus metus vykdėme bendrą projektą. Šįsyk reikėjo derinti, kad moksleiviai gebėtų ir vokiškai neblogai kalbėti, ir mokėtų žaisti futbolą. Mūsų gimnazijoje, kaip žinia, puoselėjamos krepšinio tradicijos. Prizinės vietos nelaimėjome, bet pasirodėme neblogai“, - tvirtino A.Jankus. Čempionate be lietuvaičių dalyvavo komandos iš Estijos, Lenkijos, Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos ir Norvegijos. Šių šalių komandos, iš viso apie 150 dalyvių, buvo apgyvendintos toje pačioje Hamm gimnazijoje. Moksleivius čempionatui rengęs mokytojas R.Žiubrys pasakojo, kad mūsiškiai pakliuvo žaisti į sunkų pogrupį: „Teko rungtis su vokiečiais, šveicarais bei estais. Vokiečiai ir šveicarai gimsta su futbolo kamuoliu, kai mūsiškiai – su krepšinio. Vienok, bendravimo kultūra mūsų moksleiviai niekuo nenusileido kitoms komandoms. Vakare, mokyklos stadione prasidėjus draugiškoms krepšinio rungtynėms, vokiečiai ir šveicarai buvo sužavėti mūsiškių gebėjimu valdyti kamuolį krepšinio aikštelėje“. Pasak komandos vadovų, užsieniečiams labai patiko lietuvaičių prisistatymas per čempionato atidarymą. Mūsiškiai demonstravo dokumentinį filmą „Skrydis per Lietuvą“ ir sykiu užtraukė dainą „Ant kalno mūrai“. Jų žodžiais, lyginant su kitų komandų prisistatymu, tai atrodė nenušlifuotai ir natūraliai. „Vokiečiai tautiškumą labai vertina. Visas Hamburgas su 2,5 milijono gyventojų pasaulio futbolo čempionato dienomis atrodo lyg vieningas sirgalių miestas. Visi vaikšto su čempionato atributika: kepuraitėmis, marškinėliais, skarelėmis. Po laimėtų pirmųjų rungtynių prieš Kosta Rikos futbolininkus, vokiečiai tarsi ėjo iš proto: miestas atrodė lyg švenčiantis pergalę po karo – į gatves plūdo mašinos su vėliavomis ir minios žmonių su dainomis ir ovacijomis“, - įspūdžius pasakojo kelionės vadovai, pasaulio futbolo rungtynes kartu su moksleiviais stebėję milžiniškame gimnazijos stadione įrengtame ekrane.
Trečiasis Pastauninko meno festivalis, organizuojamas jaunųjų kūrėjų klubo “Strėlė” (vadovė Daina Balčienė), vėl pakvietė kretingiškius ateiti į renginius, pamatyti ir išgirsti, pačiam dalintis tuo, ką moki. Lėšų festivaliui gavome iš projekto, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė.
Sėkmingai užbaigė sezoną
Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę ir 1992-1993 m. ir treniruojami Remigijaus Malakausko, sėkmingai užbaigė sezoną. Rengtis naujajam sezonui jaunieji krepšininkai pradės rugpjūčio viduryje, kaip ir įprasta. Pirmasis naujojo sezono startas – krepšinio turnyras Latvijoje, Ogrės mieste.
Gyventojai bijo, kad neužmuštų krentantys blokai
Klaipėdos gatvėje, 12 name gyvenanti Regina Lazdauskienė sunerimusi dėl kaimynystėje įsikūrusios statybinėmis medžiagomis prekiaujančios “Gausojos” parduotuvės. Antrą kartą statybinės medžiagos per tvorą nukrenta į jų kiemą. Parduotuvė savo prekes – namams statyti skirtus blokus - laiko sukrovusi prie pat tvoros, kuri ribojasi su 12 namo kiemu. Blokai sukrauti gerokai aukščiau negu yra tvora. Tai, kad blokai pirmą kartą nugriuvo dar prieš porą savaičių, sakė ir kitas namo gyventojas Algimantas Petrauskas. Tada blokai griūdami apgadino šulinį, kurį vėliau patys gyventojai susitvarkė. Beveik toje pačioje vietoje blokai nugriuvo ir antrą kartą, apgadindami dekoratyvinę tvorą, juosiančią gėlių darželį. Tačiau namo gyventojai baiminasi ne dėl gėlių darželio ar šulinio, o kad blokai neužgriūtų ant po kiemą lakstančių vaikų ar jų pačių. Anot namo gyventojų, jie baiminasi, kad trečias kartas bus lemtingas - krisdami blokai ką nors sužalos ar užmuš. Pasak R.Lazdauskienės, nugriuvus blokams ji kreipėsi į iš matymo pažįstamą parduotuvės darbuotoją, tikėdamasi, kad bus imtasi atsargumo priemonių - virš tvoros kyšantys blokai bus nuimti. - Vyriškis man atkirto, jog nieko tokio, jei krisdamas blokas vieną vaiką ir užmuš, - sakė šitokiu darbuotojo atsakymu pasipiktinusi moteris.
Pasak pašnekovės, po kiemą laksto jos dvejų metų anūkė, namo gyventojai prie tvoros yra įsirengę ir poilsio vietą – pasistatę stalą, suolą. Dabar jie bijo ten sėdėti ir privalo saugoti vaikus, kad šie nė sekundei nesiartintų prie tvoros, nes nežinia, kada blokai gali vėl nugriūti. R.Lazdauskienė pagalbos kreipėsi ir į policiją. Atvykę policininkai patarė kreiptis į Valstybinę darbo saugos inspekciją. “Gausojos” direktorius Arūnas Viršilas, išgirdęs apie į kaimynų kiemą per tvorą krentančius blokus, nelabai nustebo ar susirūpino, tačiau užtikrino, kad daugiau jie nekris ir pažadėjo greitai sutvarkyti. Pasidomėjus, kada tas “greitai”, šis atsakė, jog po poros savaičių – esą reikia prekes išvežti. Jis neigė ir savo darbuotojo žodžius, pasakytus apie galimą vaiko žūtį. Anot jo, pirmą kartą nugriuvus blokams ir apgadinus šulinį, jis esą siūlėsi jį suremontuoti, bet gyventojai atsisakę.
Hitlerio ir Stalino lagerių kalinys
Atsirastų ne taip jau daug žmonių, patyrusių vokiečių fašistinių ir rusų bolševikinių lagerių baisumus. Vienas iš tokių žmonių gyvena Padvarių pensionate. Šiam žmogui - jau 90 metų. Jo vardas - Povilas Saulius. Savo gyvenimo istoriją jis patikėjo “Pajūrio naujienų” skaitytojams.
Kotletams iškepti reikėjo kirvio
Budriuose gyvenanti Salomėja Vasiliauskienė gerai atsimena, kaip anksčiau šeimininkės ruošdavo šventinius stalus bei kasdieninį maistą.
|
|
