Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(48) 2006-06-20

Viktorija (dešinėje) ir Gintarė neplanuoja, kiek uždirbs ir ką pirks, pardavusios pačių suvertus papuošalus, nes vienuolikmetėms įdomiausia – būti turguje.

Vienuolikmetės kretingiškės Viktorija ir Gintarė turguje prekiauja savo pačių padarytais papuošalais. Mergaitės perka karoliukus ir veria apyrankes bei vėrinius. To vienuolikmetes išmokė vienos iš jų mama.

Gintarė turi du mažesnius broliukus, tad vasarą reikėtų juos prižiūrėti. Mergaitė mieliau keliasi anksti ir eina į turgų, negu būna savo brolių aukle. Mergaitės sakė nežinančios, ką darys su uždirbtais pinigais, nes kol kas joms maloniausia - prekiauti.

Vaikui dirbant, verslininkais tampa tėvai

Viktorija ir Gintarė ką tik baigė pradžios mokyklas. Mergaitės eina į turgų dėl to, kad joms tai yra malonu. Tačiau yra daug vaikų – jaunuoliško amžiaus, - kurie per vasaros atostogas nori užsidirbti pinigų, bet neranda darbo. Tačiau ne vienas jaunuolių dirba nelegaliai, nes darbdaviai nenori vargti formindami jaunuolius – nepilnamečių darbas griežtai reglamentuojamas.

Jeigu vaikas dirbs pagal verslo liudijimą, tai tėvai nenoromis taps verslininkais, kuriems privaloma deklaruoti pajamas.


Mažina parduodamų akcijų paketą

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Aktualijos

“Kretingos šilumos tinklai“ mažina parduodamų akcijų paketą. Vietoj anksčiau žadėtų 30 proc. dabar derasi dėl 25 proc.

Situaciją keičia galima ES fondų parama

Bendrovė pagal 2004 – 2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą pateikė paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai. Gautas ES fondų lėšas planuojama panaudoti antrajai katilinei, esančiai Melioratorių gatvėje, rekonstruoti. Sulaukus paramos būtų įrengtas 4,5 megavatų galingumo šiaudais kūrenamas katilas su smulkinimo ir kuro padavimo linijomis. Iš tų pačių lėšų būtų sužiedinti lauko šiluminiai tinklai – 1,3 km. Sužiedinus trasas, iš antros katilinės, esančios Melioratorių gatvėje, šiluma būtų tiekiama pirmos katilinės, dabar kūrenamos dujomis, vartotojams.

Pateikto projekto vertė – 7,8 mln. Lt. Iš fondų tikimasi gauti iki 65 proc. projekto vertės – apie 4,3 mln. Lt. Kita dalis – bendrovės lėšos. Atsakymo dėl projekto, kuris rengtas dvejus metus, laukiama iki metų pabaigos.

Greitais tempais augant kuro kainoms, šilumininkai įsiskolino kuro tiekėjams. Tuo pat metu 10 proc. sumažėjo šilumos energijos gamyba, nes per pastaruosius kelerius metus nuo šilumos tinklų atsijungė ligoninė, keli daugiabučiai gyvenamieji namai, turintys 125 butus. Mokyklose sumontavus automatizuotus šilumos punktus, renovavus mokyklų katilines, taip pat sumažėjo šilumos sunaudojimas. Tai buvo priežastys, vertusios apsispręsti didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, naujai išleidžiamas akcijas siūlant įsigyti investuotojui. Derybos dėl akcijų pardavimo vedamos su bendrove „Klaipėdos energija“. Kol vyksta derybos, Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys jų eigos nekomentuoja.

Reikia vienoms, greičiau atsipirktų kitos

“Sudėtinga situacija Salantų trečiojoje katilinėje, - sakė J.Barzdys. – Įranga susidėvėjusi, o vartotojų padaugėjo - prijungtas Salantų kultūros centras. Salantų seniūnijos katilinėje iki šiol kūrenta skystu kuru. Į seniūniją galima būtų tiekti šilumą iš minėtos trečiosios katilinės – tačiau galingumo neužtenka, reikia keisti pasenusią įrangą“.

Renovuoti Salantų katilinę kainuotų apie 1 mln. Lt. Šilumininkai gavo pasiūlymą, bet tokie pertvarkymai kainuotų 1,5 mln. Lt, todėl bendrovė ieško pigesnio varianto. Bendrovei, pasak J.Barzdžio, labai trūksta lėšų. Todėl planuojant darbus svarbu įvertinti prioritetus. Finansiškai labiau verta investuoti į greičiausiai atsiperkančius objektus, bet praktiškai – investicijų dažniausiai reikia kitoms katilinėms.

Kartenos katilinėje kūrenama skystu kuru, o Grūšlaukės katilinėje - kietu kuru, todėl bendrovė svarsto teikti paraišką Lietuvos aplinkos investicijų fondui. Paraiškos šiam fondui jau buvo teiktos dėl Piliakalnio ir Kalniškių mokyklų katilinių renovacijos, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo – iš 100 projektų parama buvo suteikta tik 5 ar 6 projektams.

„Parengti projektus kainavo apie 20 tūkst. Lt, o nesulaukus paramos vis tiek šias katilines teko tvarkyti savo lėšomis – buvo nupirkti granuliniai katilai. Tačiau tinklai liko seni, todėl šiluma vis tiek yra brangi, - sakė J.Barzdys. – Katilinėse vietoj keturių kūrikų liko dirbti po vieną. Katilinės atsipirks per 3 – 4 metus“.

Einamieji darbai Šiuo metu vyksta hidrauliniai šilumos tinklų bandymai pagal planą. Laukžemėje jau sutvarkyta katilinė, tačiau savo eilės laukia senos šiluminės trasos. Problemiška šiluminė trasa keičiama į ambulatoriją Darbėnuose. Kadangi ji nuolat apsemiama, buvo pakeista izoliuotais vamzdžiais. Jau sutvarkyta trasa Turgaus gatvėje Salantuose. Vasarą bus remontuojamos šiluminės trasos Jokūbave, išbandomos padidintu slėgiu šilumos trasos Kretingoje bei Kartenoje.


Aptarė neišspręstus žemės klausimus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kas turi taisyti žemės matininkų klaidas, trukdančias ūkininkams pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, kaip privažiuoti prie nuosavos žemės, kai nėra kelio, kas turi įrengti nuovažas nuo kelių į laukus, kaip suinteresuoti ūkininkus imtis žemės konsolidacijos, ką daryti su kolūkinių fermų, kitų pastatų griuvenomis, kai nežinia, kas yra jų šeimininkas,- atsakymų į šiuos bei kitus su žeme susijusius klausimus vakar ieškojo Kretingos rajono kaimiškųjų seniūnijų seniūnai, seniūnijose dirbantys žemės ūkio ir žemėtvarkos specialistai, rajone veikiančių visuomeninių organizacijų atstovai.


Kolegijos siekia dar didesnio pripažinimo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus vadovė Lijana Simonaitytė, kolegijos direktorius Artūras Kiguolis (viduryje) ir konferencijos svečias iš Švietimo ir mokslo ministerijos Antanas Levickas su kolegomis diskutavo apie kolegijų galimybes gauti teisę suteikti profesinio bakalauro laipsnį.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriuje įvyko Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos konferencija. Vienas aktualiausių ir esminių klausimų, svarstytų šioje konferencijoje, - gauti teisę kolegijos absolventams suteikti profesinio bakalauro laipsnį.

Tokį laipsnį, kaip sakė kolegijos Kretingos skyriaus vadovė Lijana Simonaitytė, gauna daugelio Europos šalių kolegijų absolventai. “Lietuvoje apie profesinio bakalauro laipsnio suteikimą kalbama jau seniai. Visų pirma, šis laipsnis reikštų europinį pripažinimą, antra, - šis laipsnis atitiktų šiuo metu kolegijose suteiktą studijų turinį ir jo kokybę, kuri yra pakankamai aukšta”, - kalbėjo L.Simonaitytė.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos direktorius Artūras Kiguolis apie kolegijų siekimą gauti teisę suteikti profesinio bakalauro laipsnį kalbėjo taip: “Pagaliau turi būti suvienodintos konkurencinės sąlygos darbo rinkoje. Laipsnis reikštų ir tam tikro lygio pripažinimą. Europoje jau trumpėja studijų laikas, tad ir mums reiktų atsisakyti požiūrio, kad kuo ilgiau mokaisi, tuo geriau esi pasirengęs dirbti. Kolegijos gi ir atlieka greito persikvalifikavimo, greito mokymo misiją. Tai nulemia mūsų, kolegijų, programų lankstumas, tos programos yra pritaikytos prie darbo rinkos poreikių”.

Konferencijoje dalyvavo ir Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas. Jis sakė sveikinąs kolegijų siekį dėl profesinio bakalauro laipsnio suteikimo absolventams. Konferencijos svečias patvirtino, kad kolegijose suteiktos žinios yra pakankamai aukšto lygio ir kad darbdaviai visa tai jau suspėjo įvertinti – darbo rinkoje kolegijų absolventai noriai priimami į darbą. “Profesinio bakalauro laipsnis – tam tikra informacija darbdaviams. Ir tokia įvertinimo sistema yra pripažinta daugelyje valstybių. Gavus profesinio bakalauro laipsnį, absolventams atsirastų stimulas dėl studijų tęstinumo universitetuose”, - kalbėjo A.Levickas.

Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos nariai konferencijoje aptarė ir kitus klausimus. Buvo aptarta ir asociacijos vadovo kandidatūra.


Čekijoje, Olomouc mieste įvykusiame 34-ajame tarptautiniame festivalyje “Mundi Canta” (“Pasaulio daina”) Kretingos meno mokyklos choras “Saulainė” iškovojo aukso medalį. Įvertindamas šį choro dainininkų pasiekimą, vakar juos pagerbė rajono meras Valerijonas Kubilius.


Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė (kairėje) užrašo Budrių kaimo gyventojos Virginijos Uktverienės atliekamas senovines dainas.

Kretingos muziejus ir Kultūros skyrius kartu su Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus darbuotojais Žalgirio ir Kartenos seniūnijose surengė mokomąją – praktinę etnografinę ekspediciją.

Pasak Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės, ekspedicijoje bus užfiksuotas nematerialusis paveldas – įvairūs papročiai, instrumentinė muzika, kulinarinis paveldas ir kt.

- Šios ekspedicijos metu pasidalinsime patirtimi su Kretingos muziejaus ir Kultūros skyriaus darbuotojais, - sakė V.Šatkauskienė.

Pasak ekspedicijos dalyvius lydėjusios Kretingos kultūros skyriaus darbuotojos Dalios Činkienės, Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojai paliks metodinės medžiagos pavyzdžių, kaip tvarkyti nematerialųjį paveldą, anketų. Surinkta medžiaga liks Kretingoje – kultūros centre, muziejaus archyvuose ir bus prieinama visiems pageidaujantiems.

V.Šatkauskienė pastebėjo, jog Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojų ir kretingiškių tikslas bendras – kiek įmanoma daugiau užfiksuoti nematerialųjį paveldą, siekti, kad jis turėtų tęstinumą – būtų šiais laikais vartojamas.

Pasak pašnekovės, dažnai šiuolaikiniai žmonės nesuvokia, kiek tai naudinga ir kaip galima tuo paveldu pasinaudoti. Mūsų žmonės nuo senų laikų brangino ir mylėjo gamtą: žolynus, medžius, paukščius. Ir tas ryšys su gamta žmogui teikė dvasinę pusiausvyrą, ko šiandieniniam žmogui labai trūksta.

- Jau nekalbu apie senus dalykus, kurie ateina iš tūkstantmečių, kurie susiję su giluminėmis ikikrikščioniškomis tradicijomis. Turėti tokį mūsų tautos paveldą – ryšį su įvairiomis kartomis, tarsi dvasinį užnugarį – labai svarbu,- sakė V.Šatkauskienė.

Anot pašnekovės, kodėl tuo paveldu – dainomis, lopšinėmis ir žaidimais, kurie lavina vaiko muzikalumą, skatina fizinį vystymąsi, nepasinaudojus šiandien auklėjant vaikus.

Kai kurie ekspedicijos dalyviai Kretingos rajone lankėsi ne pirmą kartą. Anot jų, tai padeda geriau susipažinti su žmonėmis. Kelintą sykį matydami ekspedicijos dalyvius žmonės noriau bendrauja ir yra labiau šnekūs.

Nebe pirmą kartą Kretingos rajone lankėsi ir ekspedicijos vadovė – Lietuvos liaudies kultūros centro vyr. archyvarė Rita Balkutė.


Juodupėnų kaimo gyventojai Onutė ir Pranas Kubiliai atšventė auksinį savo vestuvių jubiliejų. Ta proga juos atvyko pasveikinti Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, rajono vicemeras Juozas Mažeika bei meras, beje, ir Prano giminaitis, Valerijonas Kubilius.


Nuteistas už chuliganizmą

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Karteniškiui 21 metų Mantui Gelumbickui teismas skyrė 2,5 tūkst. Lt baudą. Tokia bausmė karteniškiui skirta už tai, kad jis, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. už chuliganizmą. Taip pat teismas nusprendė, kad M.Gelumbickas turės atlyginti žalą, padarytą Rustamui Juškai ir Elijui Pavlovui, t.y. dar 2 tūkst. 801 Lt.

Per praėjusias Kalėdas, naktį iš gruodžio 25 d. į 26 d., Kartenoje, prie „Kartenos užeigos“ buvo nužudytas Darius Lubys. Dėl šio nusikaltimo teisiami broliai Gelumbickai – 20 metų Gintautas ir 21 metų Mantas. Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme dar nebaigtas.

Tą pačią naktį prie „Kartenos užeigos“ nukentėjo ir Rustamas Juška bei Elijus Pavlovas. Dėl šio nusikaltimo buvo apkaltintas M.Gelumbickas. Bylą nagrinėjo Kretingos rajono apylinkės teismas.

Nors M.Gelumbickas sakė pripažįstąs savo nusikaltimą, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė. Teisme jis aiškino, kad nukentėjusiesiems sudavė nuo šių gindamasis. Tačiau ir nukentėjusieji, ir liudytojai tvirtino priešingai – R.Juška ir E.Pavlovas M.Gelumbicko buvo puolami bandydami pagelbėti D.Lubiui ir patys apsiginti nuo įniršusių brolių.


Byla – kaip gerai išmokta pamoka

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Į teisiamųjų suolą sėdo triskart teistas 25 metų Osvaldas Tiškus, septynis kartus – 42 metų Kęstutis Jonaitis ir aštuonis kartus – 34 metų Giedrius Lukošius. Pastarasis yra mokyčiausias iš visų už plėšimą teisiamų vyriškių, nes turi specialųjį vidurinį išsilavinimą. O.Tiškus įveikė tik šešias klases, o K.Jonaitis – devynias.

Vasarį visi trys teisiamieji, būdami išgėrę, nutarė dar išgerti pas kretingiškį Juozą. Vienas jų dieną jau buvo gėręs pas nukentėjusįjį, todėl su draugais ten patraukė ir vakare. Tačiau Juozas trijulės neįsileido. Tuomet vienas iš teisiamųjų išdaužė langą, įlipo vidun ir atidaręs duris įleido draugelius.

Kas vyko toliau, visi pasakoja skirtingai. Bet šio nelaukto vizito rezultatas buvo įprastinis. Juozas atsipeikėjo sumuštas ir apiplėštas. Trijulė išsinešė porą televizorių, audiomagnetofoną, kraujospūdžio matavimo prietaisą, dulkių siurblį, aliuminius puodus, net Juozo kelnes.

Teisiamieji savo poelgį aiškino kaip įprastai – buvo išgėrę, kodėl ėmė daiktus – nežino. Dalį daiktų jie pardavė, dalį kažkur prarado. Gautus pinigus pragėrė ir pravalgė – kaip įprastai.

Pastarasis teismas jiems yra vienas iš daugelio - su įprastiniu siužetu, su gerai žinomais žodžiais, kuriuos reikia sakyti teisme, su įprasta atgaila, kiek sykių jiems bebūtų skelbiamas nuosprendis.

Vyriausias už plėšimą teisiamų vyriškių – K.Jonaitis – teisme net nebesistengė atrodyti geresnis negu yra, nebesistengė rodyti atgailos, nors to tikėjosi valstybės lėšomis jam skirta advokatė. K.Jonaitis tikino ėjęs tik išgerti, o išėjo, kaip visada – vagystė ir vėl teisiamųjų suolas. Paklaustas, ar aštuntą kartą teisiamas ketina pasitaisyti, K.Jonaitis buvo atviras.

„Taisausi visą gyvenimą, - pavargusiu balsu teisme sakė K.Jonaitis. – Bet gyvenimas baigia praeiti ir niekas nesikeičia“.

Nors teismas išsiaiškino visas nusikaltimo aplinkybes, apklausė liudytojus, bet bylos neišnagrinėjo. To priežastis – nesibaigiantys O.Tiškaus teismai – nuosprendžiai ir laikas, būtinas nuosprendžiams įsiteisėti. Teismas pastaruoju metu vieną O.Tiškaus bylą išnagrinėja, pradeda kitą, bet vėl daro pertrauką, kad įsiteisėtų anos bylos nuosprendis ir būtų galima paskelbti kitą.

Senbuviui K.Jonaičiui toks tąsymasis nusibodo, todėl jis prašė teismą jam nuosprendį skelbti atskirai – nedelsiant, kad jo niekas be reikalo daugiau nebevažinėtų iš laisvės atėmimo vietos, nes visi trys kretingiškiai buvo suimti iki teismo.

Teisme liudijo metalo supirktuvės darbuotojas, nupirkęs iš teisiamųjų aliumininį puodą. Policija iš jo paėmė nupirktą puodą, tad vyriškis prarado 15 Lt, kuriuos buvo sumokėjęs teisiamiesiems. Tačiau vyriškis dėl to net nepyko. Kaip sakė teisme, jis bendradarbiauja su policija – dažnai pasirodo, kad nupirktas daiktas buvo vogtas, todėl jį tenka atiduoti policijai. Paprastai niekas nebereikalauja, kad vagišiai atlygintų nuostolius, nes tai yra tuščias reikalas – teisiamieji neturi jokio turto.

Šioje byloje liudijo kretingiškis, 18 metų praleidęs laisvės atėmimo įstaigose. Lengvai kauštelėjęs liudytojas į teisėjos klausimus atsakinėjo kaip gerai išmoktą pamoką. Kalėjimų universitetai išmoko, kaip ir ką reikia sakyti teisme – ir būnant liudytoju, ir teisiamuoju.

Nuosprendis šioje byloje bus paskelbtas kaip įprastai – kai įsiteisės vienas iš O.Tiškui paskelbtų nuosprendžių.


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
SALANTAI.

Salantiškė pastebėjo, kad buvo patekta į jos butą. Pavogtas televizorius “Vestel-2172”, elektrinis virdulys, akiniai, du 0,5 litro buteliai degtinės “Gera degtinė”, butelis šampano, 10 pakelių cigarečių, sugadinti magnetofono ir televizoriaus prijungimo laidai.

KRETINGOS – RAGUVIŠKIŲ – BUDRIŲ k.

Šeštadienį kretingiškis, vairuodamas motociklą „IŽ Jupiter 5“, partrenkė iš kelkraščio į kelią išėjusią pėsčiąją – 30-metę žutautiškę. Eismo įvykio metu sužaloti: žutautiškė, kuri gydoma Klaipėdos ligoninėje, ir motociklo vairuotojas, kuris gydomas Kretingos ligoninėje.

„RASOS“ sodininkų bendrija.

Šeštadienį 26 metų vyriškis, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, įvažiuodamas iš laukų į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo 63 metų kretingiškio, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai.


Virvės traukimas kaip įprastai sutraukė daugybę žiūrovų, kurie negailėjo palaikymo savo komandoms ir švilpimų priešininkams.

Šeštosiose rajono seniūnijų sporto žaidynėse mero prizams laimėti neįveikiama buvo žaidynių šeimininkų – kūlupėniškių – komanda. Antroji liko Kretingos kaimiškosios seniūnijos komanda, o tretieji – salantiškiai.

Rajono seniūnijų sporto komandos varžėsi tradicinėse rungtyse: paplūdimio tinklinio, futbolo, krepšinio, svarsčio rovimo, smiginio, galiūnų, virvės traukimo. Seniūnijų šeimos rungėsi specialioje šeimų estafetėje. Vyriausiuoju žaidynių teisėju buvo Darius Mierauskas, vyriausiąja sekretore – Janina Augutytė.

Vyrų krepšinio varžybose nugalėjo Salantai, antrieji liko Kūlupėnai, tretieji – kretingiškiai. Moterų krepšinio varžybose pirmąją vietą laimėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos komanda, antrąją – Kretingos miesto, trečiąją – Salantų. Tinklinio varžybose sėkmė lydėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos komandą, antroji vieta atiteko salantiškiams, trečioji – kūlupėniškiams. Futbolo varžybas laimėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos futbolininkai, antrieji liko imbariškiai, tretieji – salantiškiai.

Virvės traukimo varžybose nenugalimi buvo kūlupėniškiai, Žalgirio seniūnijos vyrai liko antri, salantiškiai – treti. Galiūnų konkursą laimėjo Žalgirio seniūnijos vyrai, antroji vieta atiteko Kretingos miesto stipruoliams, trečioji – Kūlupėnų komandai. Asmeninėje galiūnų įskaitoje pirmąją vietą pelnė Žalgirio seniūnijos atstovas Evaldas Kuprelis, antrąją – kretingiškis Algimantas Anužis, trečiąją – salantiškis Martynas Galdikas.

Smiginio varžybose pirmoji vieta atiteko Darbėnų moterims, antroji – Kūlupėnų, trečioji – Imbarės. Asmeninėje įskaitoje geriausių rezultatų pasiekė Daiva Butkuvienė iš Darbėnų seniūnijos, antroji – Daiva Mickienė iš Salantų, trečioji – Loreta Mažionienė iš Kūlupėnų seniūnijos.

Svarsčio, svėrusio 32 kg, rovimo varžybas laimėjo salantiškiai, antrieji buvo karteniškiai, tretieji – darbėniškiai. Asmeninėje įskaitoje laurus skynė Petras Savickas iš Darbėnų seniūnijos, antroji vieta atiteko Aurimui Balsevičiui iš Kartenos, trečioji – salantiškiui Mindaugui Kuzminskui.

Šeimų estafetėje pirmoji vieta atiteko Kretingos kaimiškosios seniūnijos šeimų komandai, antroji – Kūlupėnų seniūnijos, trečioji – Žalgirio seniūnijos. Asmeninėje įskaitoje pirmąją vietą pelnė Kriščiūnai iš Kūlupėnų seniūnijos, antrąją – Gedvilai iš Kretingos kaimiškosios seniūnijos, trečiąją – Valiukai iš Žalgirio seniūnijos.

Didžiausių aistrų sukėlė galiūnų varžybos ir virvės traukimas.

Galiūnai varžėsi nešdami 70 kg sveriančius maišus, versdami apie 200 kg sveriančias traktoriaus padangas. Šįkart jos buvo lengvesnės negu pernai, kad sportininkai negautų traumų. Varžybų dalyviai buvo nepatenkinti automobilio traukimo rezultatais ir reikalavo automobilį traukti iš naujo. Tokios galiūnų reakcijos buvo sulaukta po to, kai atsirado dalyvių, kurie 2 tonas ir 900 kg sveriančio „Mercedes“ mikroautobuso nepajudino nė iš vietos, nors pernai sunkesnį automobilį patempė visi dalyviai. Galiūnai nutarė, kad automobilis buvo pastatytas nelygioje vietoje: net mažiausia duobutė automobilį „kalte įkaldavo“. Tačiau rungties nebuvo leista pakartoti.

Daugiausiai žiūrovų ir jų ovacijų sulaukė virvės traukimo varžybos.

Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius rajono seniūnijų sporto žaidynių estafetę perdavė Imbarės seniūnui Antanui Turauskiui.

Žaidynių dieną Kūlupėnai šventė ir 440 metų miestelio jubiliejų. Ta proga svečiams koncertavo Simonas Donskovas, Drevernos kaimo bendruomenės moterų ansamblis „Žvejytės“ ir grupė iš Klaipėdos „Trėjau“.


Siekdami populiarinti žirgų sportą, “HBH-Juozo alaus” daryklos savininkai Rada ir Juozas Matulevičiai nebe pirmą kartą organizuoja žirgų konkūro varžybas. Šiemet raiteliai varžėsi ir dėl alaus daryklos, ir dėl jojimo sporto klubo “Žemaičiai” prizų. Raitelių ir jų žirgų geografija – pakankamai įspūdinga: į konkūrą buvo susirinkę sportininkai iš Marijampolės, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Juknaičių, Smalininkų, Žibininkų ir kitų Lietuvos vietovių. Pirmąją dieną konkūre varžėsi 60 raitelių, antrąją – perpus mažiau. Pirmą kartą konkūras vyko dvi dienas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas