Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(410) 2010-02-05

Gyventojai telkiami vaduoti Kretingą iš sniego

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
Romas Dambrauskas, sunkvežimiu važiavęs į Darbėnus, pasakojo net neįtaręs, kad po sniego pusnimis – griovys. Jam pasitraukus į šalikelę ir sniegui įgriuvus, vyro vairuojamas automobilis vertėsi ant šono šalia pėsčiųjų tako.

Kelionė į Darbėnus klaipėdiečiui Romui Dambrauskui baigėsi griovyje. Smėlį sunkvežimiu vežęs vairuotojas prie naujųjų Kretingos miesto kapinių nenorėjo sukelti mašinų spūsties, todėl, praleisdamas automobilius, pasitraukė į kelkraštį. Tačiau dėl į kelio pakraščius sustumtos sniego krūvos R.Dambrauskas nepamatė kelkraščio ribų. „Nesitikėjau, kad po sniego pusnimi – griovys“, - sakė sužeidimų išvengęs vyras.

Tokių sniego krūvų, kurios trukdo pėstiesiems saugiai eiti, o mašinoms – saugiai prasilenkti, Kretingoje galima atrasti kiekvienoje gatvėje. Ir, panašu, jas sunaikins tik pavasarinis atlydys – lėšų sniegui išvežti nėra, vietos jam kaupti – taip pat. O sinoptikai pranašauja, kad naujo sniego dar tikrai bus.

„Nors žiema dar nesibaigė, jau dabar nebeturime kur dėti sniego. Valant gatves sniegas sustumiamas ant šaligatvių. Tada reikia valyti šaligatvius ir taip - be galo. Kol kas nėra numatyta, kad sniegą turėsime ir galėsime išvežti. Tam nėra pinigų. Be to, neturime ir specialios technikos. Artimiausiu laiku turėtume svarstyti klausimą, ką daryti su sniego pertekliumi“, - sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys.

Valyti gatvių ir šaligatvių bendrovė siunčia dvi mašinas, greiderį ir du mažus traktorius, skirtus mechaniškai valyti šaligatvius.

Pasak Kretingos seniūno Stanislovo Juknevičiaus, jeigu stipriai sninga ar pusto, būna dienų, kai gatvių valymas miestui kainuoja ir 10 tūkstančių litų – tada komunalininkai gatves valo kone visą parą.

Miesto reikmėms – apšvietimui, šienavimui, gatvėms valyti ir kitkam – yra skirta 1 milijonas 170 tūkst. litų. Tačiau šioje sąmatoje sniegui išvežti pinigų nenumatyta.


Jadvyga Valienė:

- Tokios žiemos nesitikėjau, tačiau nieko blogo ar netikėto kol kas nenutiko. Namus kūrename dujomis ir malkomis – pastarųjų turėtų užtekti visai žiemai. Pačiai kiemo iš sniego vaduoti netenka – pasirūpina vyras. Mūsų gatvėje nėra šaligatvių, kelkraščiuose – sniegas. Bet šie nepatogumai – tik laikini.

Edvardas Razmus:

- Aš visada pasirengęs žiemai. Man niekad nešalta, todėl dėl šiltesnių rūbų problemų neturėjau, iš anksto pasirūpinau malkomis. Vienintelis rūpestis – išsikasti sniegą iš kiemo ir nukasti šaligatvius. Nežinau, kam priklauso juos kasti, bet aš įpratęs šaligatvį prie savo namų nukasti pats. Normalu, kad žmonės rūpinasi savo aplinka. Seniau net ir gatves patys nusikasdavome.

Algimantas Jazdauskas:

- Ne. Buvau pripratęs, kad žiemos – be sniego, šiltos. O šiais metais teko spintoje paieškoti ir pirštinių – niekada jų nenešiodavau. Mano nuomone, šią žiemą Kretinga atrodo labai prastai: blogai valomi gatvės ir šaligatviai. O miesto priežiūra – valdžios darbas. Juk žmonės neis su kastuvais į gatves – kiekvienas turi dirbti savo darbus.

Irena Sutkevičienė:

- Tikrai nebuvau. Tokią žiemą seniai bematėme. Kadangi gyvenu nuosavame name, naudojame šulinio vandenį. Kai buvo šalčiau, vanduo užšalo. Net nežinau, kaip tokiems dalykams reikėtų pasirengti iš anksto. Spintose teko susirasti ir pačius šilčiausius rūbus bei batus.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos šilumos tinklai 2009 metais uždirbo apie 1,8 mln. Lt pelną. Toks įmonės veiklos rezultatas džiugina ne visus: rajono Savivaldybės tarybos politikai, tvirtinantys, jog socialiai orientuota Savivaldybės įmonė sunkmečiu turėtų siekti ne pelno, o mažinti šilumos kainas, siūlo atlikti įmonės veiklos nepriklausomą auditą.


Jau beveik du mėnesius planuojamą Kretingos rajono savivaldybės 2010 metų biudžetą vasario 18 d. turėtų svarstyti ir tvirtinti Savivaldybės taryba. Lyg dėlionė, tik su nuolat keičiamu paveikslėliu, lipdomas biudžeto projektas gresia rimtu tarybos daugumos vienybės išbandymu. Tarybos opozicijos atstovai prasitarė, jog daugumos lyderiai “medžioja” ir jų balsus biudžetui patvirtinti. Opozicijoje esantis tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Povilas Turauskis tvirtino, jog nepritaria tiems, kurie netvirtins biudžeto projekto. Jo manymu, šiuo krizės laikotarpiu nepatvirtinus biudžeto, Savivaldybėje būtų tik daugiau sumaišties. P.Turauskis patikino, jog biudžeto projektui pritars vien dėl sklandesnio Savivaldybės darbo, nors šiuometinis Savivaldybės pajamų ir išlaidų planas jo netenkina. Kodėl?


Laukinėje dykumoje romantikos – maža

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Sporto medicinos specialistas, gydytojas reanimatologas bei homeopatas, 52-jų klaipėdietis Eugenijus Martusevičius jau penktus metus dirba tarptautinės naftos bei dujų kompanijos vykdomuose projektuose Alžyre. Nuo vaikystės jį viliojo bėgimas, slidinėjimas ir sklandymas, o darbas Sacharos dykumoje jam yra reali kasdienybė, tik „pagardinta“ egzotikos prieskoniais.


Prieš nušalimą – tik skalpeliu

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata

Nušalti galima esant ir nulinei temperatūrai: kai labai šalta, žmonės šilčiau apsirengia ir labiau save saugo. Kai termometras rodo vos 3-4 laipsnius šalčio – dažnas į oro sąlygas numoja ranka ir lauke vaikšto atsilapojęs, pamiršta šiltesnį šaliką ar kepurę“,- mitą, kad žvarbi ir šalta žiema į ligoninę paguldo daugiau nušalusių žmonių, neigia gydytojai.


Irena Maksvytienė:

- Jau devynerius metus geriu vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. Todėl savo kraujospūdį sekti privalau. Turiu namuose aparatą kraujo spaudimui matuoti. Kraujospūdį tikrinuosi ne kasdien. Jau pažįstu savo organizmą ir žinau, kada kraujo spaudimas – normalus, o kada – per didelis.

Juozas Lingys:

- Neseku. Neturiu problemų, todėl ir nesidomiu, koks mano kraujospūdis. Tačiau nujaučiu, kad po keleto metų teks pradėti domėtis tokiais dalykais. Nors ir dabar gal būtų įdomu sužinoti, koks mano kraujo spaudimas – gal jau verta susirūpinti.

Kostas Valaitis:

- Aš pats nesidomiu, bet mano žmona kraujospūdį matuojasi kelis kartus per dieną. Bet tai suprantama: jeigu turi sveikatos problemų, kraujospūdį reikia būtinai sekti. Man pačiam nekyla mintis pasitikrinti kraujospūdžio: tik pradėk domėtis ligomis, žiūrėk, jos tuoj ir prikimba.

Vytauto Jakelevičiaus, Kretingos ligoninės gydytojo kardiologo, komentaras:

- Idealiausias kraujospūdis yra 120/80. Normalus – iki 140/90. Jei žmogus yra sveikas, pasitikrinti savo kraujospūdį pas gydytoją užtenka vieną kartą per metus. Sergantis, pavyzdžiui, hipertonija, pas gydytoją turėtų apsilankyti du, tris kartus per metus. Tikrai nėra būtinybės kraujospūdį matuotis kasdien ar net keletą kartų per dieną – tam yra pora priežasčių. Pirmiausia, elektroniniai, o ypač kinų gamybos, kraujospūdžio aparatai yra netikslūs. Patikimiausi yra mechaniniai. Antra, dažnai matuojantis kraujospūdį, gali išsivystyti net savotiška priklausomybė nuo šios procedūros. O kraujospūdis nuo dažno matavimosi tikrai nepasikeis. Jei yra problemų ir paskirti tinkami vaistai, kraujospūdis susireguliuoja ir nėra reikalo jo kasdien tikrintis. Jei žmogus naudoja kokius nors širdžiai skirtus vaistus, pakanka kraujospūdį pasimatuoti kartą per savaitę. Be to, nereikia stengtis aukšto kraujospūdžio numušti iki idealaus. Jei paciento viršutinis kraujospūdis daugelį metų buvo 180, nereikia norėti 120. Užtenka jį numušti iki 140-ies. Visi specialistai kraujo spaudimą pataria matuotis rytą, kai žmogus dar nėra atsikėlęs, ramus guli lovoje. Tuo metu kraujospūdis yra tikras. O atėjus pas gydytoją, pamatuotas kraujospūdis yra vadinamas atsitiktiniu. Jei kyla įtarimų, kad kraujospūdis nebėra normalus, nereikia išsigąsti. Jis gali pakisti dėl nuovargio, streso, kitų dalykų. Nereikia išsigandus skubėti pas gydytoją. Geriau save stebėti: jei kurį laiką - apie pusmetį, ne ilgiau, kraujospūdis nėra normalus, tada jau reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Patarimų, kaip sumažinti apetitą, kokios dietos imtis, kad kristų svoris – apstu. Tačiau dietologams neretai tenka aptarti ir atvirkščią situaciją: kaip sužadinti apetitą ir kaip neprarasti ar priaugti svorio. „Onkologiniams ligoniams nuo chemoterapijos ir radioterapijos gali atsirasti šalutinis poveikis: prastas apetitas, rijimo sutrikimai, skonio pokyčiai. Onkologiniams ir kitiems ligoniams tokius nusiskundimus patariama šalinti pasitelkiant dietą“, - sakė klaipėdietė gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.


Vydmantuose įsikūrusios bendrovės „Augma“ sandėliuose patikrinus iš Egipto atvežtų apelsinų siuntą, paaiškėjo, kad juose surasta net 13 kartų normas viršijantis pesticidų kiekis. Chemikalais buvo užteršta 72 tonos vaisių.


„Nuvažiavo iš po nosies“,- apie įvykį, kai du jaunuoliai paspruko nesusimokėję už kurą, sakė degalinės „Milda“, esančios Salantuose, vadovas Pranas Bėrontas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas