Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(41) 2006-05-26

Balta spalva pažymėtose teritorijose draudžiama steigti prekybos įmones, kurių bendras plotas viršija 1000 kv.m; geltonai nuspalvintuose plotuose steigiamų parduotuvių plotas negali viršyti 5000 kv.m. Plotas neribojamas raudonos spalvos zonoje.
Pirmadienį Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salėje įvyko viešasis

Kretingos miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialaus plano svarstymas, kuriame nedalyvavo nė vienas Kretingos gyventojas.

Specialusis planas padalijo Kretingos miestą į 3 zonas. Pirmoje zonoje leidžiama steigti prekybos įmones, kurių bendras plotas neviršija 1000 kv.m, antroje - 5000 kv.m, trečioje plotas neribojamas. Jeigu rajono Savivaldybė šį planą būtų turėjusi prieš porą metų, šiandieną Rotušės aikštėje “Maximos” nebūtų, kadangi miesto centras patenka į pirmąją zoną.

Planas įsigalios, kai jį patvirtins rajono Savivaldybės Taryba.

Dėl specialaus plano gautos vos dvi pretenzijos. Vieną jų pateikė buvusio Telekomo pastato Rotušės aikštėje savininkas, būgštaujantis, ar begalės šiame pastate įkurdinti prekybos centrą. Antrą pretenziją parašė tuščio sklypo šalia “Maximos” savininkas, susirūpinęs, kad planas nekliudytų jo verslo planams.

Viešajame plano svarstyme nedalyvavo net miesto seniūnas. “Ką su tuo seniūnu daryti, kad jis “neįgalus”. O gal patogu nedalyvauti, vėliau gali pareikšti: “Nedalyvavau, nežinojau”,- apie seniūno Stanislovo Juknevičiaus nebuvimą svarstė rajono Savivaldybės architektas Jonas Petrulis.

Ar kretingiškiams nerūpi, kur ir kokio dydžio parduotuves bus leidžiama statyti netrukus, kai specialųjį planą patvirtins Savivaldybės Taryba? Rūpi. Užteko apie turimą šio plano kopiją užsiminti keliems miesto verslininkams, ir šie atpuolė į redakciją aiškintis numatomų zonų.


Ar piniguose laimė?

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Gatvės interviu

Augenija Kiupelytė:

- Man atrodo, kad laimė ne piniguose. Gyvenu Padvarių pensionate, gaunu invalidumo pensiją ir man pinigų užtenka. Nežinau, ką daryčiau, jei turėčiau daug pinigų. Tikriausiai nusipirkčiau geresnių rūbų. Didesnė laimė yra turėti gerą draugą. Aš tokį draugą turiu.

Aldona Misiūnienė

- Aš manau, jog gyvenime pinigai - ne pagrindinis dalykas, nors be jų kartais jautiesi menkesnis. Jei daug pinigų turėčiau, norėčiau nuvykti į Sibirą prie Baikalo, aplankyti Irkutską. Esu tremtinė - norėčiau aplankyti vietas, kur prabėgo jaunystė. Tačiau man atrodo, jog tikroji laimė – santarvė šeimoje.:

Tomas Brazdauskis:

- Gal kai kam piniguose ir yra laimė. Nors, jei turėčiau daug pinigų, nusipirkčiau namą, mašiną, gerų rūbų. Dar ką nors sugalvočiau. Tačiau man atrodo, jog didesnė laimė yra turėti gerą tikrą draugą, su kuriuo gali dalintis mintimis. Aš džiaugiuosi, turėdamas tokį draugą.

Aldona Kazokaitienė:

- Laimė ne piniguose. Pinigai reikalingi, bet kiek jų turi, tiek ir užtenka. Per daug pinigų nereikia. Manau, kad didesnė laimė yra sveikata. Jos už jokius pinigus nenusipirksi. Turėti gerą šeimą taip pat yra laimė.


Kūlupėniškiai turės bažnyčią

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Aktualijos

Kūlupėniškiai pasirengę įgyvendinti seną savo svajonę – pasistatyti bažnyčią. Jau prasidėjo ir pirmieji bažnyčios statybos darbai – nustumtas juodžemio sluoksnis nuo bažnyčiai skirto statyti ploto.

Apie 30 arų žemės bažnyčios statybai bendru susitarimu paaukojo Jadvyga ir Darata Drakšienės. Bažnyčia statoma priešais Kūlupėnų seniūniją, kur stovi D.Drakšienės prižiūrimas kryžius.

Bažnyčios projektą veltui parengė palangiškis architektas Leonas Mardosas.

Pasak Kūlupėnų seniūnijos seniūno Algirdo Maciaus, vienas žmogus, neturintis nieko bendro su Kūlupėnais ir nelinkęs garsintis, gavęs kompensaciją už turėtą žemę, bažnyčios statybai paaukojo 100 tūkst. Lt. Pinigus bažnyčios statybai aukoja ir vietos gyventojai.

Dabar pasimelsti kūlupėniškiai renkasi į koplyčią. Tačiau per šventes ir sekmadieniais į šv. Mišias susirenka apie 100 žmonių ir į koplyčią netelpa. Prieglobsčio tenka ieškotis mokyklos aktų salėje. Pagrindinė bažnyčios salė užims apie 300 kv. m ir joje bus 100 sėdimų vietų.

Kūlupėnuose gyvena 1 tūkst. 300 žmonių. Kūlupėnų seniūnija pagal žmonių amžiaus vidurkį yra jauniausia seniūnija rajone.

- Kasmet pas mus gimsta apie 20 vaikų. Mūsų pagrindinė mokykla – viena iš didžiausių rajone,- sakė seniūnas.

Pasak Kūlupėnų bendruomenės pirmininkės Rimos Galuškinienės, kūlupėniškiai mintį pasistatyti bažnyčią turėję dar prieš karą – 1939 metais. Esą tada net altorius jau buvo atvežtas. Dabar žmonės taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant bažnyčios statybos klausimus. Vyskupas Kazys Boruta pritarė bažnyčios statybai, tačiau jis baiminasi dėl didelių nebaigtų statyti bažnyčių. Iš pradžių Kūlupėnuose buvo pasiūlyta statyti surenkamą vokišką bažnyčią, tačiau seniūnijos gyventojai tokios atsisakė.

Gyventojai jau išsirinko ir organizacinį komitetą. Jame dirba Petras Lubys, aktyviai bažnyčios statyba besirūpinantis ir dosnų aukotoją suradęs Vitalijus Galuškinas, seniūnas Algirdas Macius ir kt.


Brangs vanduo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar “Kretingos vandenų” direktorius Algimantas Šteinys Savivaldybės Tarybai pranešė, jog įmonė kreipiasi į kainas reguliuojančią respublikinę komisiją dėl įmonės “Kretingos vandenys” tiekiamo ir kanalizuojamo vandens kainų padidinimo, ir kad vanduo brangs 19-20 procentų.


Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus vadovė Lijana Simonaitytė sakė, jog turint atnaujintą salę šiuo džiaugsmu norisi pasidalinti su Kretingos bendruomene.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus atnaujintoje aktų salėje gegužės 31 d. 16 val. įvyks šios ugdymo įstaigos studentų folkloro teatro “Aitvaras” spektaklio “Kario daina” premjera.

Teatro vadovas Jonas Kavaliauskas kartu su studentais spektaklį “Kario daina” pastatė pagal Pauliaus Širvio kūrybą ir lietuvių liaudies tautosaką. Tikroji spektaklio premjera įvyko šių metų kovo 10 dieną Klaipėdoje, ir pirmieji spektaklį pamatė kolegijos studentai bei dėstytojai. Spektaklio idėja - beprasmė jauno kario mirtis, nusinešusi artimųjų viltis, norus, svajones. Spektakliu norima parodyti jauno žmogaus mirties kare absurdiškumą. Prie karo temos siejama ir kita – meilės - tema. Visa tai pateikiama šiuolaikiška forma, priimtina ir suprantama dabartiniam žiūrovui. Bandymą susieti poeziją ir folklorą papildo elektroninė Donato Bielkausko (Donio) specialiai šiam spektakliui sukurta muzika. Spektakliu “Kario daina” siekiama naujai pažvelgti į karines lietuvių liaudies dainas, tradicines jaunimo brandos apeigas, jaunatviškai interpretuoti Pauliaus Širvio kūrybą. Įėjimas į spektaklį – nemokamas.

“Į spektaklį norime pakviesti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus ir mokinius, Savivaldybės, bibliotekų, kultūros įstaigų darbuotojus, kad jie kartu su mumis pasidžiaugtų atnaujinta sale ir kad pamatytų, jog kompaktiška erdvė tinka įvairaus pobūdžio renginiams”, - sakė kolegijos Kretingos skyriaus vadovė Lijana Simonaitytė.

Kolegijos Kretingos skyriaus aktų salės remontui kolegijos direktoriaus Artūro Kiguolio rūpesčiu buvo paskirta 150 tūkst. litų. Už šiuos pinigus pakeistos grindys, langai, lubos, atnaujintos sienos, prie scenos įrengti laiptai, nupirktos naujos kėdės. Pasikonsultavus su gėlininkais, buvo išsaugota salėje auganti didžiulė palmė. Iš kitų metų biudžeto lėšų galvojama atlikti kapitalų scenos remontą. Šiomis dienomis planuojama įsigyti įgarsinimo aparatūrą. “Tikiuosi, kad mūsų pastangas įvertins ir Kretingos miesto bendruomenė. Salę galime nuomoti įvairiems renginiams, konferencijoms, mokymams, susitikimams. Nuomos kaina - simbolinė”, - sakė L.Simonaitytė.

Atnaujinta aktų salė naudojama ir mokymo įstaigos reikmėms. Šiemet kolegiją baigs pirmoji, anot direktorės, “tikra” aukštųjų neuniversitetinių dieninių studijų laida. Remiantis kitų šalių patirtimi, diplominių darbų pristatymas bus surengtas kiek netradiciškai: į diplominių darbų pristatymą bus pakviesti darbdaviai, kaip pristatomi diplominiai darbai, galės stebėti diplomantų artimieji, draugai, kolegos studentai. “Įgyvendinti šią idėją vėlgi galime todėl, kad turime naują erdvę – puikiai sutvarkytą aktų salę”, - teigė L.Simonaitytė.


Pašaukta šviestis ir šviesti kitus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Po trijų dienų, gegužės 29–ąją, kretingiškė pedagogė Sofija Rakienė švęs savo aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Beveik keturis dešimtmečius S.Rakienė mokė gimtosios kalbos Kretingos mokyklų moksleivius – jaunuolius ir suaugusiuosius. Pedagoginės ir švietėjiškos veiklos mokytoja nenutraukė ligi šiol: ji vadovauja parapijos krikščioniškai švietėjiškai Jurgio Pabrėžos pensininkų bendruomenei ir moko lietuvių kalbos Motinos Teresės seseris.

Sofija Rakienė yra iš tos pamažėle besitraukiančios kartos pedagogų - šviesulių, apie kuriuos sakoma: dirbo iš pašaukimo. S.Rakienė – ir likimo užgrūdinta moteris: ji išslaugė paralyžiuotą motiną, iškentė kelias operacijas. Moteris viena užaugino du vaikus, pasistatė namą, o medžių savo sklype pasodino net keliasdešimt. Jos darže žaliuoja daržovių daigai, šiltnamy – žiedus sukrovę pomidorai, kuklus namelis skendi gėlėse. Jos stiprybė, mokytojos žodžiais, glūdi tikėjime, tačiau stiprybės šaknys siekia šviesią vaikystę.


(Iš dešinės) Kęstutis, Irma ir Marija grafiti piešiniais pirmąsyk Kretingoje debiutavo viešai.

Pranciškonų gimnazijos ir Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleivių grupė parko statinių – katilinės ir bendrabučio – sienas papuošė grafiti piešiniais. Kretingos muziejaus darbuotojų pakviesti jie piešė ateities muziejų.

Įsivaizduojamą muziejų moksleiviai piešė po vieną ir grupėmis. „Grafiti piešimo būdas leidžia laisvai pasireikšti ir improvizuoti. Tai – labai įdomu: daryk, kaip nori, vis vien kažką originalaus sukursi“, - tvirtino piešti mėgstąs Vilius Kripas iš Pranciškonų gimnazijos.

Irma Stončiūtė ir Marija Benetytė tvirtino, jog tai – jų pirmas viešas darbas. „ Piešdavau sąsiuvinyje. Ir sykį neiškentusi savo namuose apipaišiau kambario sieną. Tėvai supyko ir liepė nutrinti. Kadangi nutrinti nebeįmanoma, jie tiesiog apsiprato. O dabar tėvams tai – netgi gražu“, - juokavo Marija, lankanti dailės būrelį Pranciškonų gimnazijoje.

Kęstutis Seilius sakė, jog piešti pradėjęs prieš porą metų. Jam kartu su klaipėdiečiais draugais teko piešti ant didelio sandėlio sienų prie Jakų žiedo, Klaipėdoje. „Yra specialūs grafiti technikai skirti dažai, tačiau jie – brangūs. Čia piešiame paprastais, buitinės paskirties, spalvotais dažais“, - pasakojo vaikinas.

„Apmaudu, kad ši piešimo technika yra beveik neteisėta, visuomenei nepriimtina. Norisi išsilieti, o nėra kur. Todėl mums nereikia net jokių prizų. Pati didžiausia dovana yra tai, kad esame čia“, - tvirtino Irma.

Visgi pasibaigus konkursui visi dalyviai buvo apdovanoti prizais. „Parke - tokia gausybė sovietinių „gargarų“. Jeigu jų negriauna, tai tegul vaikai nors piešiniais pagyvina sienas“, - įsitikinusios konkursą rengusios muziejaus darbuotojos Janina Dauneckienė ir Dovilė Jonkuvienė.


Aistė Antanaitytė norėtų dalyvauti ilgakasių konkurse.

Aistė plaukus augina nuo mažens. Pasak Aistės mamos Elytės Antanaitienės, gražius plaukus turėjo jos mama, gal tai ir persidavė anūkei. Gimusi mergaitė iš kitų plaukais neišsiskyrė.

Aistė neslepia, jog išplauti tokius plaukus nėra paprasta. Supinti į kasą jie blogai išsiplauna, todėl tenka plauti palaidus.

Vieną kartą išplauti galvą reikia pusės buteliuko šampūno. Plaukus plauna įvairiais šampūnais – nuolatinio neturi.

Plaukai išplauti džiūsta beveik parą. Kad plaukai geriau išsišukuotų, mergaitė naudoja plaukų balzamą. Kažkokiomis ypatingomis procedūromis plaukų nelepina.

Koks kasos ilgis, Aistė nežino, tačiau yra išmatavusi vieną plauką – jis buvo 1m 13 cm ilgio.

Vasarą mama Aistei padaro šukuoseną - plaukus supina į aštuoniasdešimt kasyčių. Kas vakarą pinant po kelias kaseles, tokiai šukuosenai padaryti reikia savaitės.

- Kai daug kasyčių, lengviau galvą plauti – nereikia jų išpinti. Nereikia kasdien ir plaukų šukuoti, - sakė Aistė, pridurdama, kad tokią jos šukuoseną pastebėjo ir Kretingoje apsilankęs Prezidentas Rolandas Paksas.

Pasak E.Antanaitienės, jai kasdien tenka dukrai pinti plaukus, nes pačiai mergaitei su tokiais plaukais neįmanoma susitvarkyti. Vargo buvo, ir kai dukra lankė sportinius šokius - vešlūs plaukai sunkiai laikėsi susukti į kuodą ant pakaušio. Iš tokių vešlių plaukų sunku padaryti ir kitas šukuosenas.

Aistė juokauja, jog prigulusi storą kasą jaučiasi taip pat patogiai, kaip ir ant pagalvės gulėdama. Kol kas apie plaukų kirpimą Aistė negalvoja. Pasak jos, ji mielai dalyvautų storakasių ar ilgaplaukių konkurse.


Pranciškonų gimnazijos moksleivė Vitalija Venclovaitė, tarp kretingiškių jaunimo išgarsėjusi kaip Talija ir subūrusi merginas į to paties pavadinimo ritminių šokių grupę, pakvietė grupės gerbėjus, draugus bei artimuosius į paskutinį jos vadovaujamo kolektyvo pasirodymą. Septyniolikmetė V.Venclovaitė „Talijos“ šokėjoms vadovavo trejus metus.


Per penkerius metus Jurgio Pabrėžos gimnazijos jaunųjų dizainerių būrelis, kurį lanko apie 30 vyresniųjų klasių moksleivių, sukūrė tris įstabias rūbų kolekcijas - „Lino mitas“, „Juoda balta“, „Rožių sodas“,- kurias demonstravo per įvairius rajono mokyklų renginius bei miesto šventes. Jaunosioms rūbų kūrėjoms ir manekenėms vadovauja dailės mokytoja, dizainerė Valdonija Karaliūnienė.


Policija Kretingos rajono gyventojus informuoja, kad šiuo metu įvairaus amžiaus asmenys, dažniausiai moterys ir merginos, gali būti aktyviai verbuojami dirbti Vokietijoje. Šalyse, kuriose organizuojami dideli renginiai, padidėja prostitučių paklausa.

Birželį Vokietijoje prasidės pasaulio futbolo čempionatas. Paprastai per futbolo ar kitus didelius sporto renginius aštrėja problemos, susijusios su teisėtvarka.

2004 m. Atėnuose vykusių olimpinių žaidynių metu tūkstančiai moterų, daugiausia iš Rytų Europos valstybių, kaip skelbiama policijos pranešimuose, buvo verbuojamos, pervežamos, parduodamos ir verčiamos dirbti prostitutėmis. Iki šiol visoje Europoje randamos ir išvaduojamos moterys, tapusios prekybos žmonėmis aukomis Graikijoje, vėliau perduotos į kitas valstybes.

Vokietijoje sekso paslaugos legalizuotos. Berlyne ir jo priemiesčiuose yra įrengti nauji legalūs viešnamiai, tačiau ir juose neretai moterys dirba nelegaliai ar prievarta.

Policija įspėja, kad moterys iš Lietuvos, susigundžiusios pasiūlymais rasti gerai apmokamą darbą futbolo čempionato metu Vokietijoje ar kaimyninėse šalyse, gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Taip pat futbolo čempionato metu Vokietijoje laukiamas didelis sirgalių iš įvairių šalių antplūdis, todėl nuo birželio 1 d. iki liepos 10 d. prie Vokietijos vidaus sienų laikinai bus sugriežtinti saugumo reikalavimai, vykdant pasienio kontrolę.

Kretingos rajono policijos komisariatas skelbia pagalbos telefonus Lietuvoje ir Vokietijoje, kuriais galima kreiptis, jei patektumėte į tokią situaciją.

Pagalbos telefonai Lietuvoje:

• Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-ojo skyriaus Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus mobiliojo ryšio telefonai +(370 618) 31105, +(370 698) 04 903 (visą parą);

• Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Interpolo/Europolo nacionalinių skyrių telefonas +(370 5) 2719900 (visą parą);

• Dingusių žmonių šeimų paramos centro nemokama linija +(370 800) 26161 (darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val.).

Pagalbos telefonai Vokietijoje - 08000111777 arba 110.

Taip pat galite skambinti Kretingos rajono policijos komisariato telefonais (8- 445) 79100, 112, pasitikėjimo telefonas (8 -445) 75 722.

Parengta pagal rajono Policijos komisariato informaciją


Turgelio byla nagrinėjama iš esmės

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Rajono apylinkės teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl žemės, kurioje yra miesto turgelis, įsigijimo nuosavybėn teisėtumą. Rajono apylinkės prokuratūra prašo panaikinti vieną iš žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, pagal kurią žemę nusipirko Juzefa Gindvilienė. Aplink turgelį esančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (DNSB) reikalauja panaikinti visas analogiškas sutartis, nes jos pažeidžiančios gyventojų interesus. Taigi turgelio, jeigu teismas patenkintų gyventojų prašymą, miesto centre nebeliktų.


Kiekvieną pavasarį prasidėjus ganiavai didėja rizika prarasti gyvulį. Šiais metais vėluojant pavasariui, gyvuliai į ganyklą išvesti vėliau. Tačiau gegužės 19 d. jau užfiksuota pirmoji vagystė. Senojoje Įpiltyje iš ganyklos pavogtas arklys.

2003 m. buvo pavogtas tik vienas gyvulys, 2004 m. ganiavos sezoną iš ganyklų rajone buvo pavogti keturi, o 2005 m. - septyni. Kiekviena vagystė atneša nuostolių, o kaltus asmenis išaiškinti ne visada įmanoma. Todėl prašome pačių gyventojų pasirūpinti savo turtu: didesnes gyvulių bandas aptverti, jei yra galimybė, juos saugoti, nakčiai gyvulius parvesti arčiau namų.

Praėjusiais metais dauguma naminių gyvulių pavogta didžiausioje rajono kaimiškųjų seniūnijų - Darbėnų seniūnijoje. Pasak Darbėnų policijos nuovados viršininko Tomo Mikelkevičiaus, siekiant užkirsti kelią gyvulių vagystėms, šiais metais organizuojamos ir jau aktyviai vykdomos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią vagystėms, išaiškinti gyvulių vagis.

Policija suaktyvino patruliavimą kaimiškosiose rajono seniūnijose, tikrins turgavietes, prekyvietes, kur prekiaujama skerdiena. Į pagalbą patruliuojant kaimiškosiose rajono teritorijose policijos pareigūnai pasitelks policijos rėmėjus, Šaulių sąjungos narius.

Be aktyvios gyventojų pagalbos policijos darbas gali būti bevaisis, todėl visus rajono gyventojus prašome prisijungti prie šios akcijos ir padėti apsaugoti savo pačių turtą. Gyventojų, ypač kaimiškųjų rajono vietovių, ūkininkų, medžiotojų prašome atkreipti dėmesį į įtartinus automobilius, asmenis, besilankančius tamsiu paros metu prie ganyklų, sodybų, užsirašyti pastebėtų automobilių valstybinius numerius, modelį bei markę, spalvą, atkreipti dėmesį į ypatingus požymius, pvz.: garsiai veikiantį varikį, užrašus ant automobilių, įtartinų transporto priemonių judėjimo kryptis, laiką, kada jos pastebėtos. Apie tai reikia nedelsiant pranešti policijai šiais telefonais: 02 (iš mobiliojo ryšio telefono - 112), 79100, pasitikėjimo telefonu 75722.

Neringa RETKIENĖ

Policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistė


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
KRETINGA

ŠVENTOSIOS g.

Vakar iš ryto degė be savininko paliktas automobilis „Opel Ascona“. Automobilis sudegė visiškai.

JUODUPĖNAI.

Trečiadienio rytą pastebėta, kad išlaužtos parduotuvės durys. Iš parduotuvės pagrobta įvairių alkoholinių gėrimų, cigarečių, maisto produktų bei ūkinių prekių. Žala nustatinėjama.

Po valandos parduotuvės savininkė pastebėjo, kad apvogtas ir jai priklausantis prekybos kioskas Leliūnų kaime. Buvo išdaužti trys langų stiklai bei sulaužytas lango rėmas. Iš kiosko pagrobta įvairių prekių. Žala nustatinėjama.


Pasibaigė Žemaitijos krepšinio lygos Vakarų Lietuvos čempionatas. Reguliarųjį sezoną laimėję Plungės “Gealan-SM” krepšininkai esminę kovą dėl čempionų žiedų ir pereinamosios “HBH-Juozo alaus” daryklos taurės pralaimėjo Palangos “Naglio-SM” krepšininkams, treniruojamiems Žemaitijos krepšinio lygos vadovo Regimanto Juškos.


Žemaitijos taurę iškovojusios Kretingos rankininkės: priekyje (iš kairės) – Simona Andriuškaitė, Kornelija Norvilaitė, vartininkė Giedrė Kupšytė, Evelina Dževečkaitė; stovi komandos treneris Algimantas Pranaitis, Kotryna Šoblinskaitė, Renalda Jonušaitė, Greta Vainoraitė, Justina Martinkutė, Rūta Jonkutė.

Kretingos rankininkės, gimusios 1995-1996 metais ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, Tauragėje įvykusiame rankinio turnyre Žemaitijos taurei laimėti tapo nugalėtojomis. Kretingiškės, 17:9 nugalėjusios Tauragės merginas ir 19:4 – klaipėdietes, iškovojo Žemaitijos taurę, ir tai yra pirmas rimtesnis šios komandos laimėjimas.

Treneris, komentuodamas merginų žaidimą, sakė, jog šios jį nustebinusios savo pasiektu rezultatu, juolab, kad žaidžiant Lietuvos čempionate šioms komandoms buvo pralaimėta. Tiesa, čempionate kretingiškės buvo jaunesnės už savo varžoves.

Kovojant dėl Žemaitijos taurės, gerai žaidė visos mergaitės, žaidimu išsiskyrė Greta Vainoraitė, Renalda Jonušaitė ir Kornelija Norvilaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas