Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(408) 2010-01-29

Prieš ketverius metus salantiškis Deivydas Kazragis „Pajūrio naujienoms“ pasakojo apie tai, kaip iš ledinio vandens išgelbėjo skęstantį vaiką. Tuomet niekas neįtarė, kad vaikinas dėl polinkio vogti atsidurs teisėsaugos akiratyje.

Salantuose viena po kitos įvykdytos vagystės į teismą atvedė vietinį miesto gyventoją – 21 metų Deivydą Kazragį. Nors jaunuolio biografija piešia patyrusio nusikaltėlio portretą, tačiau nuo vaikystės Deivydą pažinoję žmonės atveria kitą tiesą – po įžūlaus vagies kauke slepiasi nagingas medžio drožėjas, pelnęs ir Prezidento apdovanojimą.

„Mačiau, koks buvo gabus vaikas. Ir drąsus – būdamas septyniolikmetis už skęstančio vaiko išgelbėjimą iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų gavo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Turi nuostabias rankas, kurias naudoja tokiems šlykštiems dalykams. Tai yra mūsų šeimos tragedija“,- šie D.Kazragio giminaičio Artūro Teisučio Zorgevičiaus teismo salėje pasakyti žodžiai suglumino ir visko mačiusius teismo posėdžio dalyvius teisininkus.

Priminus praeitį sutriko ir pats D.Kazragis – juk dar neseniai salantiškiai jį gerbė už tai, kad 2005 metų gruodį nepabūgęs šoko į ledinį tvenkinio vandenį, norėdamas išgelbėti skęstantį vaiką.

Žmonės vertino, negalėjo atsigrožėti ir D.Kazragio sukurtais medžio dirbiniais – juos tiesiog graibstė meno mėgėjai. Matyt, lengvą ranką vaikas paveldėjo iš savo motinos medžio drožėjos.

„Darbavosi“ kaimynystėje

Dabar artimiausiems D.Kazragį pažįstantiems salantiškiams tenka varstyti teismo salės duris – kad paaiškintų aplinkybes, kaip ir koks jų turtas buvo pavogtas. Ką „apšvarinti“, vaikinas toli nesidairė – laužėsi į pastatus, esančius kaimynystėje, netoli jo namų, kuriuose gyvena su tėvais.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D.Kazragis nuo 2008 metų balandžio iki 2009 metų spalio įsibrovė šešis įvairius pastatus, tarp jų – Salantų kultūros centrą ir gimnaziją, kurioje pats mokėsi.

D.Kazragis dažniausiai naktimis pro langą patekdavo į pastatą, iš kurio išnešdavo įvairių daiktų. Iš Salantų gimnazijos dingo projektorius, trys kompiuteriai ir vienas monitorius, skeneris, muzikinis centras, dvi magnetolos su CD grotuvu, o iš Salantų kultūros centro – nešiojamasis kompiuteris, procesorius, skeneris, spausdintuvas.

Salantiškis V.B. savo garaže pasigedo žoliapjovės, krūmapjovės, elektrinių įrankių: rankinio pjūklo, grąžto, siaurapjūklio, kampinio šlifuoklio, plytelių pjovimo staklių. Kiek mažiau nukentėjo D.Ž., iš kurios sodo namo dingo žoliapjovė.


Petronėlė Jepšienė:

Manau, kad saugumo priemonių prie pervažų yra pakankamai: šviesos signalai, įspėjamieji ženklai. Vien ženklas, įspėjantis sustoti prieš pervažą, yra įpareigojantis. Jis tam ir yra, kad vairuotojai turėtų laiko atidžiai pasižiūrėti, ar nėra traukinio. Pati geriausia saugumo priemonė – atidumas.

Albinas Stonkus:

- Man pačiam yra tekę būti tokioje situacijoje, kai niekaip nebuvo įmanoma įžiūrėti, kokia spalva dega pervažos šviesoforas – važiuoti draudžiančia raudona, ar važiuoti leidžiančia balta. Prie pervažų reikėtų įrengti pakeliamas užtvaras, o vairuotojus apie artėjantį traukinį galėtų įspėti garsi sirena.

Raimondas Butkevičius:

Atrodytų, kad tų ženklų prieš pervažas yra pakankamai – jie turėtų apsaugoti žmones, kad šie neskubėtų pralėkti per pervažą. Bet papildomai dar reikėtų visur įrengti pakeliamus užkardus. Kad vairuotojai, galvodami, jog spės pravažiuoti dar traukiniui nepriartėjus, neišpultų ant bėgių.

Virginija Dirmeitienė:

Ženklų prie pervažų yra pakankamai – jie įspėja, kad čia pat yra traukinio kelias, perspėja, kad reikia sustoti. Tačiau prie pervažų labai praverstų užkardai, kurie artėjant traukiniui automatiškai nusileistų ir nepakiltų tol, kol nėra saugu kirsti bėgius.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo Vydmantuose (netoli įmonės “Vara”) detalųjį planą bendrovės “Gero vėjo” vėjo jėgainei statyti. Statyti vėjo jėgainę leista nepaisant pačios tarybos patvirtinto rajono Bendrojo plano, pagal kurį šios vietovės žemė yra skirta turizmui, rekreacijai. Šįsyk taryba nepaisė ne tik Bendrojo plano, bet ir į posėdį atvykusių vydmantiškių protesto.


Arminas Lukauskas, ketvirtokas:

- Norėčiau. Žiūriu talentų šou ir man patinka visi ten dalyvaujantys talentingi žmonės. Jei aš turėčiau galimybę sudalyvauti tokiame šou, norėčiau turėti talentą juokinti žmones. Būtų smagu, jei dėl mano pasakojamų juokų juoktųsi visa salė.

Viktorija Striaukaitė, ketvirtokė:

- Nenorėčiau, nes esu nedrąsi. Bijočiau į mane atsuktų filmuojančių kamerų ir to, kad mane mato labai daug žmonių. Tačiau jei šou nugalėtojui būtų pažadėtas geras prizas, galbūt sukaupčiau visą drąsą ir sugebėčiau įžengti į sceną ir parodyti, ką moku.

Aušra Rosaitė, dešimtokė:

- Jei turėčiau talentą, labai norėčiau sudalyvauti talentų šou. Man patiktų žiūrovų rodomas dėmesys, norėčiau dalyvauti įvairiuose renginiuose. Mano nuomone, labai gerai, kad yra organizuojami talentų šou, nes talentingiems žmonėms yra kur išreikšti save.

Žymantas Rimkus, šeštokas:

- Vieną kartą esu dalyvavęs renginyje, kur reikėjo pademonstruoti tai, ką moku. Baublių bendruomenės šventėje deklamavau eiles. Buvo šiek tiek baisu, bet smagu. Jei galėčiau rinktis, norėčiau turėti talentą šokti hard jumping‘ą – tai toks šokis su triukais.

Henrikas Petrauskas, septintokas:

- Ne, nes nemanau, kad turiu kokių nors ypatingų sugebėjimų. Norint dalyvauti talentų šou, kažką mokėti reikia tikrai labai gerai. Man labiausiai patinka tie žmonės, kurie atlieka ekstremalius triukus – norėčiau mokėti ir aš. O aš pats turiu talentingų draugų, kurie moka prajuokinti – su tokiu humoru jie galėtų dalyvauti talentų šou.

Erika Pogytė, ketvirtokė:

- Nenorėčiau, nes turbūt nedrįsčiau pasirodyti scenoje. Norėčiau turėti talentą labai gražiai dainuoti. Turiu draugų, kurie moka gražiai piešti, dainuoti. O per televiziją man labiausiai patinka stebėti šokių šou.

Baublių pagrindinėje mokykloje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Konkursas atvėrė duris į studijas

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė

Simono Daukanto vidurinės mokyklos dvyliktokai Mantas Urnieža ir Tomas Mineikis - vieni geriausių informatikų Žemaitijoje. Juozo Petro Kazicko moksleivių informacinių technologijų ir programavimo konkurso antrosios vietos diplomai vaikinams garantuoja, kad į Kauno technologijos universiteto informatikos fakultetą jie bus priimti be konkurso – jei norės ten studijuoti.


Baublių pagrindinės mokyklos mokiniams nereikia laukti, kol per televizorių parodys šiuo metu Lietuvoje populiariausią talentą – grojiką dantimis. Baubliškiai turi nuosavą talentą: ketvirtoką Modestą Vasiliauską, kuris pasirodymus rengia savo klasės draugams, per pertraukas.


Apsimainyti vietomis su mokyklos didžėjumi norėtų ne vienas mokinys – juk jis mokyklos bendruomenei diktuoja muzikos madas ir sprendžia, kokios dainos iš ilgo fonotekos sąrašo skambės per diskoteką. Tačiau publikai nematomi lieka didžėjaus darbo užkulisiai – kaip jie pluša nešiodami, derindami, taisydami ne pačią naujausią aparatūrą ir valandų valandas praleidžia ieškodami tinkamos muzikos.


Rūsiai, laiptinės, nenaudojami sandėliai, apleistos statybvietės – šios pašalinėms akims nepasiekiamos vietos tampa paauglių kompanijų būstinėmis. Paauglius greitai įtraukia pasaulis, kuriame svaigina ne tik pokalbiai be tabu, laisvės pojūtis, bet ir cigaretės, alkoholis.


„Kuriantis vaikas yra stebuklas“, - sako Simono Daukanto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dunauskaitė. Viena iš rajono jaunųjų literatų šventės „Įžiebk žodį kaip žvaigždę“ organizatorių pasakojo, kad kuriantys Kretingos rajono vaikai – tarsi neišsemiama versmė, iš kurios galima semti ligi begalybės.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

Kretingiškė Z.J. pranešė pastebėjusi, kad yra išlaužta jos automobilio ,,VW Passat“ durų spyna, nulaužta užvedimo spyna, pavogtas magnetolos skydelis. Padaryta 500 Lt žala. Automobilis nedraustas, signalizacija neįrengta. Įvykis tiriamas.

VILNIAUS g. Trečiadienį apie 16.40 val. Kretingos muziejuje neužrakintame darbo kabinete padvariškė D.B. ant stalo neberado mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5310“, o iš rankinės dingo juodos spalvos piniginė, kurioje buvo 11 Lt, NORD LB banko kortelė, jos darbo pažymėjimas. Padaryta žala – 880 Lt.

DARBĖNAI. Darbėnų girininkijos girininko pavaduotojas, atvykęs į Balto miško 32-ąjį kvartalą, esantį Darbėnų miestelyje, pastebėjo, kad pavogta 28,17 ktm pušinių rąstų. Padaryta žala – 4 tūkst. 942 Lt. Įvykis tiriamas.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


„Dega suodžiai kamine“,- mūsų rajono ugniagesiai tokių iškvietimų šįmet sulaukia kur kas dažniau negu ankstesniais metais, kai tokių atvejų pasitaikydavo vos po vieną per 1-2 savaites.

Ugniagesiai vien šią savaitę sulaukė trijų pranešimų apie degančius suodžius – iš Kartenos, Rūdaičių ir Birutės gatvės Kretingoje.

Antradienį 14.32 val. dėl netvarkingo dūmtraukio gaisras įsiplieskė mūriniame gyvenamajame name Trakų gatvėje, Kretingoje. Per gaisrą pirmajame aukšte išdegė medinė perdanga, apdegė kambarių sienos, aprūko baldai. Ugnį malšino du Kretingos ugniagesių ekipažai.

Per gaisrą name buvę, bet nenukentėję namiškiai vėliau ugniagesiams prisipažino vis svarstę, kad būtų laikas keisti seną, vietomis įtrūkusį kaminą, tačiau tam neatsirasdavo laiko arba pinigų.

Ugniagesiai nuolat ragina patikrinti ir išvalyti krosnis, kaminus, atkreipti dėmesį, ar gera trauka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinės krosnys labiau įkaitina namo vandens sistemą, tuo pačiu mažiau šilumos išleisdamos per kaminą. Todėl, anot specialistų, esant šaltesniam dūmui, kaminai greičiau aptunka.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Kryžiažodžių čempionate - ir Kretingos komanda

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kryžiažodžių žurnalo OHO redakcijos jau trečią kartą surengtame komandiniame Lietuvos kryžiažodžių sprendimo čempionate dalyvavusi Kretingos rajono komanda „Močiutės&Co“ užėmė III v.


Salantiškis vedžioja lietuvius po Šventąją žemę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Iš Salantų kilęs ir šiuo metu Salantuose pas tėvus atostogaujantis 32-jų Paulius Vaniuchinas yra vienas iš tų lietuvių, kurie geriausiai pažįsta Artimuosius Rytus ir Egiptą. Dešimtmetį jis, būdamas tarptautinių oro linijų stiuardu, skraidė po visus pasaulio žemynus. O pastaruosius trejus metus P.Vaniuchinas dirba vienoje iš stambiausių turizmo agentūrų ir yra šios kompanijos Baltijos šalių atstovas Turkijoje, Egipte, Izraelyje ir Jordanijoje.


Nuo pintų varlių – ligi kalėdinių puokščių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Rūdaitiškė 73-jų Emilija Martinkienė garsėja apylinkėse kaip skoningai tvarkomos sodybos šeimininkė bei sumani gėlininkė. Žiemą ji kuria kompozicijas iš gamtinės medžiagos – vytelių, šakų, kankorėžių, samanų, kelmų atraižų, šakų ir pan.


Kinijos kultūros žinovės šaknys – Grūšlaukėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Antano Mončio namuose, Palangoje, atidarant pinhole technika sukurtų fotografijų parodą, kuri veiks ligi vasario vidurio, teko pabendrauti su viena iš jos autorių – orientalistikos specialiste, keliautoja ir Rytų kultūrų žinove Ieva Rute.


Paukščiams žiemą ir duonos trupinys - puota

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kiekviena diena kretingiškiui 75-erių Petrovinui Butkui prasideda rūpesčiu palesinti mūsų kraštuose žiemojančius paukščius. Zylės į jo sodybą suskrenda palesti šviežių lašinių, strazdai – obuolių, o žvirblių pulkas mielai palesa šuniui specialiai su lydytais taukais sutaisytų stambiai maltų grūdų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas