Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(402) 2010-01-08

Voveraičių kaimo gyventojas Skirmantas Rūtelionis nusprendė neprašyti seniūnijos pagalbos ir nelaukti, kol dar daugiau prisnigs: pusantro kilometro kelią nusikasė pats.

Žiemos stichija šią savaitę Kretingos rajono, ypač kaimų ir vienkiemių nepagailėjo: technika vos spėjo valyti sniegą keliuose, o kai kurios sodybos ir nuošalesni kaimai kuriam laikui buvo atskirti nuo pasaulio. Seniūnai sakė, kad iki vakarykštės dienos spėjo nuvalyti visus kelius, tačiau su baime laukia naujos pūgos.

Voveraičių kaime gyvenantis Skirmantas Rūtelionis pasakojo, kad vos tik pradėjus snigti, kelias į jų sodybą dar buvo pravažiuojamas. Tačiau kai pasnigo daugiau ir papustė, keturi žmonės nuošalioje sodyboje liko atskirti nuo pasaulio.

Jis per dieną nukasė daugiau negu pusės kilometro ilgio kelią.

Viename name su S.Rūtelioniu gyvenanti Birutė Kaniauskienė pasakojo, kad iš sniego jie neišbrenda kiekvienais metais.

„Be reikalo nesiskundžiame, bet šiais metais situacija jau buvo baisi: aš jau sena, man niekur eiti nebereikia, tačiau paštininkė man atveža maisto – jai prabristi sunku. Aš iki pagrindinio kelio pati nueiti negaliu. Gerai, kad niekam neprireikė greitosios pagalbos. Paprastai niekam nesiskundžiam – jei tik dar sugebam pasiekti kelią, autobusą, parduotuvę. Tačiau šiais metais jau ieškojau pagalbos. Bet nespėjau kreiptis į seniūną – S.Rūtelionis pats nukasė kelią“, - sakė B.Kaniauskienė.

Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas pasakojo, kad užvakar buvo nuvalyti visi Kretingos seniūnijos keliai.


Janina Narmontienė:

- Gyvenu Šventosios gatvėje nuosavame name. Šią žiemą kiemą užvertė sniegu. Visus takus tenka vienai pačiai prasikasti, o tai nėra lengva. Kad nebūtų slidu, kartais takus pabarstau pelenais, žvyru. Pati gatvė taip pat užversta sniegu. Žmonėms sunku ja eiti. O tai, kad truputį lauke žiemą šąla, manau, - gerai. Namuose kūrenu „pečiuką“ ir šalčio nejaučiu.

Jolita Orlakienė:

- Gyvename nuosavame name. Tad sniegą tenka kasti patiems. Gatvę kartais nuvalo. Šiemet sniego tikrai daug. Jei dar taip snigs, tai nebežinau, kur jį ir dėti reikės – ištisi kalnai sukasti. O šiaip didesnių nepatogumų nejaučiu. Namuose patys krosnį kūrename ir šalčio nesijaučia. Tačiau vaikams tokia žiema - tikras džiaugsmas. Jie su malonumu bėga į lauką.

Antanas Gedrimas:

Šiemet tikrai labai daug sniego. Garažo vartus tenka atsikasti. Žmona valo gatves. Kai šitiek sniego, reikia jai padėti. Kartais tik nuvalai šaligatvį, žiūrėk, ir vėl sniegas krenta. Rytais keliamės ketvirtą ar pusę penkių, kad spėtume viską nuvalyti. Smagiausia - vaikams. Jie po sniego pusnis dūksta. Tik sukasei sniegą krūvon, žiūrėk - jie viską ir išmėtė.

Virginijus Petkevičius:

Jokio vargo, jokių rūpesčių atėjus žiemai neturiu. Gyvenu Vydmantuose aštuonbutyje. Kur reikia, su kaimynais sniegą atsikasame. Važinėju „Volvo“ markės automobiliu, o jam nebaisios jokios pusnys. Kieme automobilį užpustė sulig stogu, bet atkasti nereikėjo - pats išvažiavo. Kartais net įdomu pabandyti, kokias pusnis jis įveikia.

Kalbino Aldona KAREČKAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Grūšlaukiškiai neramiai pasitiko naujųjų metų pradžią – nors jie ir prieštaravo, bet gyvenvietėje veikusi ugniagesių komanda buvo panaikinta. Vietiniai gūžčioja pečiais: nejaugi per krizę neliks ir gaisrų, kad ištuštėjus biudžetui panaikinama gelbėjimo tarnyba.


Pirmąją naujųjų metų savaitę Kretingos rajono savivaldybėje visas problemas gožia galvosūkis: kaip dirbti, nebankrutuoti, kai 2010 metų Savivaldybės biudžetas, palyginus su 2009-ųjų biudžetu, mažinamas apie 23 proc. - iki 80 mln. Lt. Tokį biudžetą rajono Savivaldybė turėjo 2007 metais. Įvertinus, kad per tą praėjusį laikotarpį išaugo šilumos, vandens kainos, padaugėjo darbuotojų bei atsirado kitų naujų išlaidų, 2010 metų biudžeto nepriteklius yra dar didesnis.


Penkis mažamečius vaikus auginančios 30–metės Redos Pilibaitienės iš Kurmaičių nepalaužė žiaurūs likimo kirčiai: per pusantrų metų laikotarpį ji išgyveno dviejų vyrų netektis ir dvi sudėtingas jaunėlės dukters Kamilės širdies operacijas.

R.Pilibaitienė prisipažino jau nė nebežinanti, kas dar begalėtų ją sukrėsti, kai per tokį trumpą laiką mirė jos buvęs sutuoktinis ir trijų vyresniųjų vaikų tėvas, ant traukinio bėgių žuvo antrasis jos vyras bei dviejų mažesniųjų vaikų tėvas. Negana to, lygiai pusę praėjusių metų dienų ji praleido ligoninėse dėl Kamilės, gimusios su sudėtinga širdies yda, sveikatos.


Kretingoje lankėsi Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga. Jo paskaitos–seminaro apie alkoholį ir jo poveikį žmogaus sveikatai klausėsi psichikos centro, mokyklų atstovai, socialiniai darbuotojai ir kt.


Vaclava Birškuvienė:

- Kai buvau jauna, visada pusryčiaudavau. Ir sveika buvau. Dabar rytais mažai ką valgau - sūrio gabaliuką, truputį uogienės. Pagrindinis „maistas“ - vaistai. Rytais jų tenka daug gerti. Juos užsigeriu vandeniu. Todėl net arbatos geriu mažai.

Kažko ypatingo pusryčiams ir nenusipirksi - pensija maža.

Bronius Slušnys:

- Pusryčiauti reikia. Kitaip, manau, - ir negalima. Pusryčiauju ryte atsikėlęs, maždaug po pusvalandžio. Kadangi dirbu, tai ne tik pusryčiauju, bet laiku pietauju ir vakarieniauju. Jei nevalgysi, tai ir nepadirbsi.

Pusryčiaudamas geriu kavą ar arbatą, kartais valgau kiaušinienę, duoną, košę. Ir jaunas būdamas visada pusryčiaudavau.

Regina Gečienė:

- Manau, kad net tokio klausimo neturėtų būti. Nepusryčiausi – susigadinsi skrandį. Būčiau gydytoja, tokius net bausčiau. Dabar žmonės skuba ir nepusryčiauja.

Pusryčiams reikia nors pusę riekės duonos suvalgyti, arbatos puodelį išgerti. Vaikai pusryčiams turėtų suvalgyti nors bandelę. Pati mėgstu pusryčiams valgyti košę. Košė - ne tik skanu, bet ir sveika.

Kretingos šeimos klinikos gydytojos Reginos Grykšienės komentaras:

- Pusryčiauti reikia. Nebūtinai tuoj pat išlipus iš lovos. Geriau valgyti po mankštos ar pasportavus. Žmogus turi nors kiek išalkti.

Pusryčių nevalgymas – mūsų laikmečio problema. Dažnai rytais išgeriama tik kavos puodelį. Tačiau kava „ant tuščio skrandžio“ nėra gerai – dirgina skrandį, kelia rūgštingumą.

Kai skrandžio rūgštingumas padidėjęs, negerai nieko nevalgius gerti ir sultis.

Idealu, kai pusryčiai šilti. Pusryčiams labai tinka košės ar dribsniai. Tai suteikia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą, o taip pat neturi daug kalorijų.

Kalbino Aldona KAREČKAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, gerą sveikatą lemia dvasinė harmonija, tinkamas fizinis aktyvumas ir žmogaus fizinius poreikius atitinkantis maistas. „Maisto produktai ligų negydo, tačiau sveikas maitinimasis gali apsaugoti nuo kai kurių ligų, koreguoti ligos eigą bei palaikyti gerą savijautą. Ilgalaikis tinkamas maitinimasis teigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę“, - sakė paskaitą „Kas tai yra sveika mityba“ Šv. Pranciškaus onkologinio centro konferencijoje skaičiusi J.Dobrovolskienė.


Negali gyventi be teatro

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kultūra

Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Albina Buntinienė sako, kad aktoriai negali gyventi be teatro: jie stengiasi išsaugoti ir buvusią E. Radžiaus teatro dvasią.


Tryliktą kartą rengiamos parodos „Pasaka šarmota rymo“ nugalėtoja tapo Vaikų ugdymo centro pradinių klasių mokytoja Irena Šleinienė. Ji parodos lankytojus sužavėjo šuniuku, pagamintu iš eglės šakų.


Naktiniai pasivažinėjimai pavogtais automobiliais – tokius pasilinksminimus mėgusios bent dvi jaunuolių kompanijos įkliuvo teisėsaugininkams. Adrenalino fanatikai, matyt, nesitikėjo, kad jų „veiksmo filmas“ baigsis realiame teisme.


Sausio 15 dieną, minint 239-ąjį Jurgio Pabrėžos gimtadienį, 16 val. Kretingos pranciškonų vienuolyne bus pristatytas ilgiausias iš žolynų nuaustas takas, kurio ilgis - 38 metrai 83 centimetrai. Šio tako sumanytoja - žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė Danutė Kunčienė.


Valdžia, nebeišmanydama, kaip ir iš ko besutaupyti, sumanė pirma laiko iš įkalinimo įstaigų paleisti kalinius. Šie, sugrįžtantys į savo gyvenamąsias vietas, tampa papildoma našta savivaldybių mokesčių mokėtojams.


Prasidėjus šalčiams į redakciją vis dažniau paskambina skaitytojai, kuriems rūpi žiemoti pasilikusių laukinių paukščių likimas: žmones ypatingai jaudina ant ledo šąlančios gulbės, ir jie norėtų žinoti, kas privalo pasirūpinti šiais paukščiais.


Priglaudė gulbės jauniklį

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Gamtosauga

„Čia mano augintinis“,- į glėbį paėmusi gulbės jauniklį džiugiai pristatė darbėniškė Marija Vižauskienė. Šis dar ne visai apsiplunksnavęs laukinis paukštis per du mėnesius jau apsiprato ne tik prie moters rankų, bet ir civilizuotų namų.


Degė statybinis vagonėlis

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Gaisrai

Spėliojama, kodėl vėlų pirmadienio vakarą, apie 23 val., kilo gaisras statybiniame vagonėlyje, esančiame naujosios bibliotekos statybvietėje, J.K. Chodkevičiaus gatvėje. Labiausiai tikėtina versija – ugnis galėjo įsiplieksti neatsargiai elgiantis į vagonėlį užklydusiems žmonėms. Paliktas tuščias stovėti vagonėlis galėjo tapti benamių pastoge ar jaunimo slėptuve. Todėl ir gaisrą malšinę ugniagesiai baiminosi, ar viduje nėra žmonių. Laimei, šios abejonės nepasitvirtino.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas