|
|
|
(2020) 2026-01-20Kurmaičiuose eksperimentuos kurdami lietuviškus ginklus
„Niekas neaišku“, – replikavo gyventojai, skirstydamiesi po Kurmaičiuose surengto susitikimo su UAB „Memel Tactical group“ atstovais dėl buvusio paukštyno teritorijoje planuojamos šaunamųjų ginklų ir jų komponentų gamybos, apdirbimo, surinkimo, testavimo laboratorijos ir uždaro tipo šaudyklos statybos, jų veiklos. Gyventojai stebėjosi, kad įmonė startuolė pagal dabartinius užmojus per mėnesį viso labo tegamins ir testuos po tris 9 mm kalibro pistoletus. „Pagal apimtis, būsite giliame minuse. Ką po šiuo verslu slepiate?“ – klausė kurmaitiškiai. Teritoriją išdalins sklypais Kurmaičių paukštininkystės kompleksą su kone 20 ha žemės sklypu aplinkui už 1,1 mln. eurų pernai įsigijo vos 11 mėnesių veikianti gynybos bendrovė iš Klaipėdos „Memel Tactical group“. Jos savininkas iš Jokūbavo kilęs verslininkas Andrius Zubernis anksčiau „Pajūrio naujienas“ tikino, kad čia turėtų atsirasti nedidelis verslo ir gynybos priemonių gamybos centras. Jie svarstą, ką nugriauti, ką palikti ir renovuoti: „Manome išdalinti teritoriją sklypais ir paleisti nuomai, o ir iš savo Klaipėdoje turimo verslo kažką čia perkelti“, – aiškino A. Zubernis. A. Zubernis turi akcijų 6-iose gynybos ir kepyklos veiklomis užsiimančiose įmonėse Lietuvoje. „Memel tactical group“ Klaipėdos rajone, Stirbių kaime, 150 ha teritorijoje, plėtoja pilietinio pasipriešinimo bazę su šaudykla. Į susitikimą su gausiai susirinkusiais kurmaitiškiais, būriu Kretingos rajono savivaldybės politikų, tarp jų – meru Antanu Kalniumi ir administracijos direktore Vilma Preibiene pats įmonės „Memel Tactical group“ savininkas A. Zubernis neatvyko, o delegavo atstovus – direktorių Robertą Švanį, jo pavaduotoją Saulių Bardauskį ir projektų vadovą Algimantą Pošką, kurie atsakinėjo į vieną po kito gyventojų užduodamus klausimus.
Prieš lipant ant ledo įsitikinkime, ar jis tvirtas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, dėl neatsargaus elgesio ant ledo šiemet šalyje jau žuvo du žmonės. Kretingos rajoną tokios nelaimės kuris laikas aplenkia, tačiau specialistai ragina budrumo neprarasti. Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės Eglės Normantaitės, kaskart tiek įsibėgėjant žiemai, tiek padvelkus pavasariui, pramogų mėgėjams svarbiausia įsivertinti, kiek ledas yra saugus. Vieną asmenį galėtų išlaikyti 7-ių, grupę – ne mažiau, kaip 12-os centimetrų storio ledas, kuris turėtų būti skaidrus, mėlynos arba žalios spalvos. Matinės baltos spalvos arba gelsvo atspalvio ledas – netvirtas. Plonas jis bus ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos ar pagaliai, taip pat arti auga krūmai, nendrės. Netvirtas ledas susidaro ir kur įteka upeliai, kur yra šaltiniuotos vietos. Einant ledu, geriausia aplenkti sniegu užneštus plotus, pusnis, nes po sniegu ledas būna plonesnis. Ypač atsargiems patariama būti arčiau kranto – čia ledas visada silpnesnis, jame gali pasitaikyti įtrūkimų. Ledu pavojinga vaikščioti ir per atodrėkius.
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, įgyvendinus „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, jau kurį laiką veikia Gamtos mokslų centras ir Gabių mokinių akademija. Šios gimnazijos direktoriaus dr. Kęstučio Trakšelio pastebėjimu, ir Gamtos mokslų centras, ir Gabių mokinių akademija yra reikšmingi rajoniniai švietimo infrastruktūros ir švietimo politikos elementai. „Jie užtikrina nuoseklų, tęstinį ir kokybišką gamtamokslinį ugdymą, gabių mokinių kompetencijų plėtrą, kadangi šių struktūrų veikla orientuota į patyriminį mokymąsi, ankstyvąjį domėjimosi gamtos mokslais skatinimą, mokslinio mąstymo ugdymą ir ugdymo turinio gilinimą“, – tęsdamas mintį teigė jis. Praėjusiais, 2025-aisiais metais, Gamtos mokslų centre buvo aktyviai vykdomi edukaciniai užsiėmimai ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus ir pradinių klasių mokiniams: gimnazijos skaičiavimu, per ataskaitinius metus įvyko 21 edukacinis užsiėmimas, kuriuose dalyvavo 385 vaikai iš lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Pasaka“, „Žilvitis“, Kurmaičių pradinės mokyklos, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ir kitų ugdymo įstaigų. Svarbu yra tai, kad šie užsiėmimai sudarė galimybes ankstyvajame amžiuje ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, smalsumą, tyrinėjimo įgūdžius ir teigiamą santykį su gamtos mokslais.
Mokyklų prašo nepanikuoti
Policija ir kitos tarnybos turi informaciją apie Telegram kanale paskelbtą grasinimą mokykloms. Vakar policija jau gavo kelias dešimtis pranešimų, informacija tikrinama ir analizuojama, bendraujama su kolegomis kitose šalyse. Lietuvos policija atkreipė dėmesį, kad panašaus pobūdžio grasinimai su tomis pačiomis nuotraukomis prieš kurį laiką buvo gauti ir kitose šalyse, tačiau, patikrinus informaciją, ji pasirodė netikra ir primena anksčiau platinamus grasinimus apie mokyklose padėtus sprogmenis. Policija prašo mokyklų administracijų tęsti veiklą, o gyventojų nepanikuoti ir išlikti budriems. Policija imsis ir prevencinės veiklos, patruliams nurodyta į patruliavimo maršrutus įtraukti minėtas mokyklas. Už mokyklų saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojame apžiūrėti mokyklos teritoriją, o radus įtartinų daiktų, nedelsiant skambinti telefonu 112. Jeigu kyla bet kokių klausimų, kviečiama konsultuotis policijos informacijos tel. 0 700 60000.
Lietuvos policijos informacija
KRETINGOS RAJONAS Kretingos rajono policijos komisariate sausio 16 d. gautas moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad sausio 15 d. apie 20.30 val., gavusi SMS žinutę dėl neva nesumokėtos baudos, paspaudė atsiųstą nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 490 eurų. Pradėtas tyrimas. DARBĖNŲ miestelyje sausio 18 d. apie 00.05 val. sustabdyto automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui, gimusiam 1993 m., nustatytas 2,48 prom. neblaivumas, taip pat nustatyta, kad vyras neturi teisės vairuoti. PALANGA GRIAUSTINIO g. sausio 15 d., sugadinus durų spyną, buvo patekta į sandėliuką ir pavogtas raudonos spalvos dviratis „Ghost“. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
Praėjusį savaitgalį Lenkijoje įvykusiame tarptautiniame turnyre „Bielsko-Biała Judo Open“ sėkmingai pasirodė Palangos sporto centro ir dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai. Turnyre varžėsi sportininkai iš įvairių Europos šalių, o aukštas dalyvių lygis tapo rimtu išbandymu jauniesiems dziudo imtynininkams. Klubo vadovas ir treneris – Erikas Cchovrebovas – džiaugėsi auklėtinių progresu ir brandžiu pasirodymu ant tatamio. Išskirtinį rezultatą pademonstravo Palangos sporto centro sportininkas Markas Kurpoviesas, kuris savo svorio kategorijoje varžėsi tarp 44 dalyvių. Markas laimėjo penkias kovas, įveikdamas tris Lenkijos, vieną Čekijos ir vieną Latvijos sportininką. Tik ketvirtfinalyje nusileidęs Izraelio atstovui, galutinėje įskaitoje jis iškovojo III vietą. Puikiai pasirodė ir Emėja Beniušytė iš Kretingos. Pirmojoje kovoje ji pralaimėjo sportininkei iš Slovakijos, kuri vėliau tapo turnyro čempione. Tačiau po šio pralaimėjimo Emėja susitelkė ir užtikrintai laimėjo keturias kovas – prieš tris Lenkijos ir vieną Izraelio sportininkę – taip pat iškovodama bronzą. Nuo pergalingo klubo tempo neatsiliko ir Kostas Bičkūnas, Aronas Norvaišas ir Gustas Kulikauskas ir įrodė, kad yra šių varžybų lyderiai. Nors iki finalinių kovų šį kartą pritrūko visai nedaug, visi trys sportininkai tapo III vietos laimėtojais. Dar kartą savo charakterį ir kovingumą pademonstravo Ugnė Trakytė – ji turnyre kovojo 5 kovas, iš kurių tris laimėjo. Deja, kovoje dėl bronzos medalio teko pripažinti Lenkijos sportininkės pranašumą. Vertingos patirties tarptautiniame turnyre įgijo ir Ignas Danilevičius, kuris varžėsi 42 kg svorio kategorijoje. Tai buvo jo pirmasis startas šioje svorio grupėje. Pirmojoje kovoje Ignui prireikė laiko prisitaikyti prie varžovų tempo, tačiau vėliau, įsibėgėjus kovai, jis atrodė vis užtikrinčiau. Visgi, varžovui pelnius tašką, rezultato išlyginti nepavyko. Antroje kovoje Igno varžovas patyrė pralaimėjimą, todėl sportininkas nebegalėjo tęsti pasirodymo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje kategorijoje varžėsi daugiau negu 40 sportininkų, ši patirtis buvo itin naudinga.
„P. n.“ informacija
Sausio mėnesį Kretingos komanda „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 89:75 (22:24; 24;19; 20:21; 23:12) turėjo pripažinti praėjusių metų čempionų Telšių „Telšiai“ (16 pergalių, 10 pralaimėjimų) pranašumą. Rungtynės vyko labai atkakliai – baigiantis III kėliniui rezultatas buvo lygus 63:63, į lemiamą kėlinį Žemaitijos sostinės atstovai žengė 3 taškų persvara – 66:63. IV kėlinyje kretingiškiai beveik pusę kėlinio nesugebėjo pelnyti taškų, o tuo pasinaudoję telšiškiai įgijo dviženklę persvarą – 74:63, kretingiškiai atkurti intrigos nesugebėjo. Šiose rungtynėse Kretingos komandai „Kretinga-Rivilė“ atstovavo: Julius Kazakauskas – 19 (6/10 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 27 naud. balai), Rytis Zabita – 16 (7/10 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai), Jalen‘as Warren‘as – 11 (2/2 tritaškiai), Justas Žiubrys – 8, Mantvydas Staniulis (7 rez. perdavimai) ir Justin‘s Young‘as (3/4 dvitaškiai) – po 6, Gytis Mačionis – 5, Tautvydas Rudys – 4 (6 atk. kamuoliai), Gvidas Kontrimas ir Deivydas Kazlauskas. Kitose sausio mėnesį žaistose rungtynėse kretingiškiai namuose 113:79 (22:22; 33:14; 32:17; 26:26) sutriuškino Ukmergės „Steką“ (6 pergalės, 19 pralaimėjimų). Šiame susitikime varžovai rimčiau pasipriešinti sugebėjo tik I kėlinyje, kuris baigėsi rezultatu 22:22. II kėlinį šeimininkai laimėjo 19 taškų persvara, o III kėlinyje skirtumas padidėjo dar 34 taškais ir baigėsi rezultatu 87:53. IV kėlinyje vaizdas aikštėje nesikeitė ir Kretingos komanda pasiekė antrą pergalę šiame sezone.
Kretingos sporto mokykla viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje surengė 2025-ųjų geriausių šios neformaliojo švietimo įstaigos mokinių apdovanojimus. Apibendrindamas praėjusius metus Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas įvardino: 85 varžybos, kuriose dalyvavo apie 300, arba 45 proc., mokykloje ugdomų mokinių, kurie iškovojo 117 įvairių spalvų medalių. Štai tokie praėjusieji metai buvo Kretingos sporto mokyklos bendruomenei. Tęsdamas mintį, mokyklos direktorius teigė, kad šie pasiekimai – tai bendras jaunųjų sportininkų, jų tėvų ir trenerių nuopelnas, o tai, kad Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai Kretingą garsina ne tik šalies, bet ir tarptautinėse arenose, tik dar kartą įrodo tų bendrų pastangų prasmę. Gražius žodžius Kretingos sporto mokyklos bendruomenei ir geriausiems sportininkams, jų tėvams, treneriams skyrė ir Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis, trenerių vardu kalbėjęs krepšinio treneris Arimantas Mikaločius. Visi jie akcentavo ne tik pergalių ir laimėjimų svarbą, bet ir pastangas, gebėjimą pakilti, nepalūžti po pralaimėjimo, sportininkų ir trenerių santykio, sunkaus darbo svarbą, tėvų paramą ir apskritai – tas galimybes, kurias šiandien jaunam žmogui suteikia Kretingos sporto mokykla. Geriausių sportininkų dešimtuko apdovanojimų šventę savo pasirodymais papuošė Kretingos sporto mokyklos aerobinės gimnastikos šokėjos, kurias parengė trenerės Ieva Januškienė, Samanta Aukselė ir Irina Šlimienė.
Palangos oro uostas (PLQ) 2025 metais pasiekė visų laikų rekordą – aptarnauta 448 tūkst. keleivių, tai yra 18,7 proc. daugiau negu 2024-aisiais. Prie šio augimo prisidėjo ne tik dažnėję reguliarūs skrydžiai, bet ir naujai atsiradusios užsakomųjų reisų kryptys į Turkiją ir Egiptą, taip pat plėtra Skandinavijos kryptimi. Tačiau Vakarų Lietuvoje vis dažniau keliamas ir platesnis klausimas – ar Palangos oro uostas galėtų perimti didesnius keleivių srautus didėjant geopolitinėms įtampoms ir fiksuojant hibridines atakas Vilniaus oro uoste? Tuo tarpu pajūrio regionas grėsmėms nenusiteikęs, nes augantys turistų skaičiai ir dygstantys nauji viešbučiai pranašauja vien gerus laikus. Apgyvendinimo sektoriaus atstovai sako, kad Lietuvos pajūris kokybiškos veiklos pasiūla seniai pranašesnis už Jūrmalą, o įkurtuvėms Palangoje ir Giruliuose ruošiasi tokie prestižiniai viešbučiai kaip „Hilton“ ir „Marriott“. Todėl papildomos naudos iš Palangos turistų gali tikėtis ir savivaldybės visoje Vakarų Lietuvoje. Ir emigrantams, ir šilumos mėgėjams Palangos oro uostas išgyvena ryškiausią augimo etapą per pastaruosius dešimtmečius. Pagal trijų metų augimo tempą, Palanga tapo sparčiausiai augančiu oro uostu visoje Lietuvoje. Potencialą mato ir aviakompanijos – 2025 m. Palangoje atsirado naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją ir Egiptą segmentas, dažniau pradėjo skraidyti SAS, „airBaltic“, „Ryanair“, metų pabaigoje sugrįžo ir „Wizz Air“, kuri žiemos sezonu atidarė reguliarius skrydžius į Oslą, papildydama jau anksčiau šiuo maršrutu dirbusią „Norwegian“. Pirmą kartą po daugelio metų kelionių organizatorius „JoinUP“ iš Palangos atvėrė net tris atostogų kryptis – Antaliją, Hurgadą ir Šarm El Šeichą, o tai vilioja ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir Latvijos keliautojus. Rezervo naujiems skrydžiams dar yra „Lietuvos oro uostų“ (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus informavo, kad Palangos oro uostas maksimaliai per parą gali priimti iki 30–35 skrydžių, t. y. tiek gali būti pakilimų ir nusileidimų. 2025 m. PLQ per dieną jau buvo fiksuoti 25 skrydžiai. Pagrindinė riba priimant papildomus orlaivius yra perono užimtumas. LTOU vadovo teigimu, vienu metu šiame oro uoste gali parkuotis iki 7 orlaivių – 1 D kategorijos ir 6 orlaiviai – C kategorijos. Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu PLQ infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 400 keleivių per valandą, priimti 2 skrydžius, po vieną atvykstantį ir išvykstantį.
Internete skelbiami komentarai – viešosios erdvės dalis, tačiau ne visi jų autoriai įvertina, kad už pasisakymus socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose gali tekti atsakyti pagal įstatymus. Lietuvos policija patvirtino: nors nuolatinės visų komentarų stebėsenos nėra, į viešojoje erdvėje pasirodantį turinį reaguojama. Vertinamas kiekvienas atvejis atskirai Policija dažniausiai atkreipia dėmesį į straipsnius ir diskusijas jautriomis temomis – apie LGBT asmenis, tautines, religines ar kitas mažumas, kuriose gali pasireikšti neapykantos kalba, grasinimai ar kiti galimi pažeidimai. Reaguojama ir gavus gyventojų pranešimų. Virtualus policijos patrulis informaciją apie galimai neteisėtus komentarus gauna ir per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą – visi tokie pranešimai peržiūrimi ir įvertinami. Kaip „Pajūrio naujienoms“ atsakė Lietuvos policijos komunikacijos atstovai, nėra vieno automatinio kriterijaus, pagal kurį būtų nusprendžiama, ar komentaras pažeidžia įstatymus: „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – atsižvelgiant į turinį, kontekstą ir kitas reikšmingas aplinkybes.“ Anot policijos, komentarai vertinami nustatant, ar juose yra nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame ar administracinių nusižengimų kodeksuose.
Sieks apsaugoti Jurgio Pabrėžos koplyčios freską
Pernai restauratoriams atkūrus Mergelę Mariją su Kūdikiu vaizduojančią freską, pavadintą „Švč. Mergelė Marija Nuolatinė gelbėtoja“, garsaus šalies botaniko kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčioje Kretingos senosiose kapinėse, buvo susirūpinta ir jos apsauga nuo išorės poveikio – sniego, lietaus, tiesioginių saulės spindulių. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, Kretingoje viešint Mažesniųjų brolių ordinui priklausančiu turtu besirūpinantiems atstovams ir apžiūrint antkapinės J. Pabrėžos koplyčios restauracijos darbus, su architekte Asta Prikockiene aptarė būtinybę apsaugoti jos viduje atkurtąją freską. „Apie tai kalbėjome ir su freskos restauratoriais – mažosios bendrovės „Restauratorių gildija“ atstovais ir jų vadove Lina Katinaite. Jie akcentavo, jog tai – lauko tapyba, jos pagrindas – natūralūs dažai, ir freska yra labai pažeidžiama. Todėl būtina galvoti apie jos apsaugą. Galbūt vertėtų uždengti freską organiniu stiklu. Tačiau dabar pirmiausia užduotis – sulaukti, kol bus patvirtintas rajono biudžetas, o jame Kultūros programa, kurioje esame nusimatę lėšų ir kultūros paveldo apsaugai. Darbai suplanuoti, tačiau pasilikome lėšų rezervą, kurį ir galėtume skirti freskos išorės apsaugai“, – kalbėjo D. Činkienė, patikinusi, kad reikalingą konkrečią sumą galės įvardinti tuomet, kai, patvirtinus biudžetą, imsis rengti projektą. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu freskos atkūrimo darbai, trukę 7 mėnesius, kainavo 57 tūkst. Eur, – lėšų jiems skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. „Restauratorė L. Katinaitė ir jos komanda, jau turinti nemažą patirtį restauruojant pranciškoniškojo paveldo Kretingoje objektus – Švč. Mergelės Marijos altorių ir paveikslą, Š. Pranciškaus paveikslą, skulptūrą „Ecce Homo“ Kretingos bažnyčioje, – teikė ataskaitą Restauratorių tarybai Vilniuje ir apie atkurtąją J. Pabrėžos koplyčios freską. Buvo įvertinta, kad darbai atlikti kokybiškai. Todėl dabar mūsų pareiga – apsaugoti įvairiomis prasmėmis tokį brangų kūrinį“, – akcentavo D. Činkienė.
Kretingos rajono savivaldybei pasirašius sutartį, šiemet rajone bus apšviestas dar vienas pėsčiųjų ir dviračių takas – Žibininkų kaime. Sutartis šio tako apšvietimo projektavimo ir įrengimo darbams (ruože nuo sankryžos su Venecijos akligatviu iki pėsčiųjų tako pabaigos ties Liepų g. 12) atlikti pasirašyta su Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusia UAB „Elektros energetika“. „Apšvietimo įrengimo darbai turėtų būti baigti šių metų gruodį. Įrengus apšvietimą, bus sudarytos patogesnės sąlygos gyventojams ir svečiams naudotis taku tamsiuoju paros metu“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Žibininkų kaimo pėsčiųjų ir dviračių tako projektavimo ir apšvietimo įrengimo darbai kainuos beveik 61 tūkst. eurų. Jie finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiemet taip pat bus apšviestas Vydmantų kaimo pėsčiųjų ir dviračių tako ruožas (2,36 km) nuo Žibalės iki Pušų gatvės. Šiam takui apšviesti bus naudojamos saulės baterijos. Darbus planuojama baigti vasaros pradžioje. 2026 m. apšvietimas bus įrengtas ir Dupulčių kaime, Vydmantų kaimo Liepų gatvėje ir Laivių kaimo Platelių bei Pievų gatvėse.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Apie sniegą ir šunų kakučius – tyliai
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Šerputienė mero vardu išsiuntinėjo oficialius elektroninius laiškus, kuriuose gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkus, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotus asmenis ir administratorius ketvirtadienį pakvietė į Savivaldybę aptarti sniego valymo iš kiemų klausimus. Žinios iš koridoriaus Susirinko nemažai pakviestųjų, bet, ko gero labiausiai pageidaujami buvo du – dalį namų Kretingoje administruojančios bendrovės „Civinity“ atstovas ir kai kurių daugiabučių namų bendrijų pirmininkas – tas, su kuriuo, mero Antano Kalniaus žodžiais, Savivaldybė turinti problemų. Matyt, kad problemos nenuskambėtų per garsiai, rajono galva sumąstė iš posėdžių salės išprašyti žurnalistę. „Bet nei „Civinity“ atstovas, nei pirmininkas Albertas Butenis taip ir nepasirodė, mes iš tikrųjų pasikalbėjom tik apie sniego valymą arba nevalymą iš kiemų, apie tai, kad mieste akis bado nesurenkami šunų kakučiai, prašėm, ir kad „Kretingos komunalininkas“ atvežtų daugiau žvyro slidžioms gatvėms pabarstyti“, – papasakojo su žurnaliste vėliau susisiekę keletas susirinkimo dalyvių. Kai kurie bendrijų pirmininkai savo problemas buvo spėję išsipasakoti koridoriuje dar iki prasidedant susirinkimui. Vieni kalbėjo, kad Geležinkelio gatvėje esančiose stotelėse stūkso sniego kalnai, ir senjorai į autobusus esą priversti lipti keturiomis, kiti – kad sniegą grandyti išsiųstą traktoriuką-valytuvą pastebi važiuojant pakeltu kaušu – svarstė, gal už darbą apmokama ne pagal sunaudotus degalus, o pagal kilometražą? O štai vienintelio Nausodyje esančio šešiabučio pirmininkė Vaida Anužienė Kretingos komunalininką turinti už ką pagirti – gatvelės nuvalomos puikiai. Užtat nuoskaudą dėl žadėtos, o po pandemijos keturiskart, tai yra iki pusės milijono eurų, išbrangusios renovacijos, kurios galiausiai teko atsisakyti, širdyse tebesinešioja trys Pasieniečių gatvės Nr. 14 atstovai – Elvyra Lygutaitė, Jonas Stonys ir Ligija Stancikienė. „Atsisakėm tokios brangios renovacijos, pranešėm administratoriui Kretingos komunalininkui, o po kelių mėnesių gavom raštus, kad už projektą bei kitus dokumentus visi butų savininkai turim sumokėti iš viso 10 tūkstančių eurų“, – apmaudo neslėpė jie.
Paaiškėjo gaisro priežastis
Sausio pradžioje Darbėnų seniūnijoje, Kiaupiškių kaime, kilęs gaisras tapo skaudžia metų pradžios nelaime – per jį moteris neteko namų ir viso juose buvusio turto. Nors per gaisrą žmonės nenukentėjo, padariniai buvo itin skaudūs – gyvenamasis pusiau medinis namas sudegė visiškai. Po nelaimės moterimi nedelsiant pasirūpino artimieji – pas ją atvyko netoliese gyvenantys vaikai, viena dukrų motiną išsivežė pas save. Darbėnų seniūnija taip pat neliko nuošalyje: suteikė informaciją apie galimybes gauti paramą, pasiūlė padėti tvarkyti dokumentus bei organizuoti pagalbą. Primename, kad gaisras Kiaupiškių kaime kol kas didžiausias šiemet kilęs gaisras Kretingos rajone. Nors tuomet gaisro priežastys buvo tik numanomos, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – terminis poveikis degioms medžiagoms aplink dūmtraukį ir dūmų kanalą. „Dėl intensyvesnio kūrenimo padidėjo terminis poveikis degioms apdailos ir perdangos medžiagoms, todėl sandėliuojami namų apyvokos daiktai palėpėje aplink dūmtakį ir dūmtraukį, užsidegė“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Normantaitė.
„P. n.“ informacija
Ledai ant sniego – žiemos pramoga, kuri paklūsta fizikos dėsniams
Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo vaizdo įrašų, kuriuose žmonės vidury žiemos, tiesiog lauke, ant sniego, gamina naminius ledus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas trumpalaikis interneto triukas, tačiau, pasak specialistų, šis metodas turi tvirtą fizikinį pagrindą ir yra žinomas jau šimtmečius. Skonių galimybės – įvairios Šią žiemos pramogą išbandė ir „Pajūrio naujienos“ kartu su Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo maisto technologijos mokytojomis ir virėjo profesijos mokiniais. Čia ledai ant sniego tapo ne pramoga, o gyva pamoka apie kūrybiškumą, praktinius įgūdžius ir fizikos dėsnius. Išbandyti kitokį ledų gaminimo būdą profesinio mokymo centro mokiniams, anot pedagogių, svarbu norint ugdyti savo, kaip virėjų, kūrybiškumą. „Jie į maisto ruošimą pasižiūri su fantazija, pamato, kad patiekalus galima sukurti visokiomis sąlygomis, naudojant įvairiausius metodus“, – akcentavo maisto technologijų profesijos mokytoja Daiva Anužienė. Eksperimentuojant su ledais ant sniego, ypatingą dėmesį reikia skirti saugumui. Kad būtų išvengta rizikos, pedagogės ledus ruošti rekomenduoja be kiaušinių,. „Žinome, kad yra bandančių gaminti ledus ir naudojant šį ingredientą, bet mes nerekomenduojame, kadangi kiaušinius reikia tinkamai paruošti, kad nepakenktume savo sveikatai“, – atkreipė dėmesį D. Anužienė. Ledus ant sniego pasigaminti gana paprasta: metaliniu dubeniu sniege reikia pasidaryti duobutę, į ją, tiesiai ant sniego, gausiai priberti druskos, kad temperatūra taptų dar žemesnė. Po to, įstačius metalinį dubenį, sudėti norimus ingredientus. Profesinio mokymo centro jaunieji vyrėjai naudojo grietinėlę, kondensuotą saldintą ir paprastą karvės pieną, pagardino šaukšteliu vanilinio cukraus ir įbėrė žiupsnelį druskos. Nuolat maišant iki grietinės konsistencijos buvo gauti plombyrą primenantys ledai. „Mes išbandėm kelias variacijas: gaminome ir paprastus plombyrinius, ir kakavinius, norėdami išgauti žaismingesnes spalvas, įpylėme maistinių dažų“, – eksperimentais pasidalino maisto technologijų profesijos mokytoja Vilija Budrikienė. Rezultatas labai priklauso nuo oro sąlygų. „Jeigu temperatūra apie minus 20 laipsnių, ledai gali sustingti per 15 minučių. Jei šilčiau – procesas užtrunka ilgiau, kartais ir apie valandą“, – paaiškino D. Anužienė. Taip gaminant ledus, variacijų netrūksta. Grietinėlės, cukraus ir pieno masę galima gardinti pistacijų kremu, kakava, karamele, vaisių tyrėmis ar net rožių vandeniu. „Galima ant viršaus užpilti šilto šokolado, kuris iš karto sustingsta ir tampa dekoracija“, – sakė maisto technologijų profesijos mokytoja Ingrida Stupelienė. Jaunieji virėjai pripažino, kad tokia pamoka įsimena labiau negu tradicinė. Maišyti ledų masę lauke, jausti šaltį ir stebėti rezultatą – naudinga patirtis. „Nelabai sudėtinga, bet labai smagu ir lavina vaizduotę, o tai naudinga gaminant maistą“, – tikino ledus maišiusi virėjos profesiją besimokanti devyniolikmetė Emilija Kubiliūtė, kuri artimiausiu metu jau planuoja dalyvauti ir virėjų konkurse.
Karteniškiai įsirengė pramogų trasą
Praėjusį savaitgalį Kartena ūžė nuo žiemos linksmybių ir pramogų: bendruomenės iniciatorių rūpesčiu, ant Vyšnių kalno buvo įrengta slidinėjimo ir čiužinėjimo trasa, į kurią iš miestelio ir aplinkinių vietovių vienu metu pramogauti susirinko apie 100 žmonių. Šio projekto iniciatorius Kartenos bendruomenės centro „Kartena“ sporto organizatorius Marius Meškauskas sakė, kad pati žiema pasiūlė idėją pritaikyti Vyšnių piliakalnį pramogoms: „Norėjosi aktyvių veiklų ir žiemą, kad šeimos su vaikais galėtų pasidžiaugti jos malonumais, vaikai nors kuriam laikui atšoktų nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių. Mūsų miestelyje – nemažai kalvotų vietų, bet jos nelabai išnaudotos ir įveiklintos. Su seniūnaičiu Gintaru Žiobaku, gausiai prikritus sniegui, tarėmės, kad reikėtų įrengti slidinėjimo ir čiuožinėjimo trasą. Jis ne išsyk ta idėja patikėjo, bet ilgainiui, sniegui laikantis ir susigulėjus, jis pritarė ir ėmėsi savo traktoriumi valyti sniegą trasoms. Jam yra patikėta valyti ir mūsų seniūnijos kelius. Gintaras nuvalė kalvą, o jos papėdėje įrengė aikštelę automobiliams.“
Vyresnieji, stebėdami pramogaujančias atžalas, galėjo sušilti nuolatos puode garuojančia arbata. Visi dalyviai čia pat buvo kviečiami ir pietų – jautienos troškinį gamino ir juo vaišino aktyvūs bendruomenės žmonės ūkininkai Gintarė ir Edmundas Petkai iš Kalniškių. Visąlaik degė ugnis pasišildyti: ugniakuru ir įranga – kamadu – pasirūpino pašnekovo tėtis karteniškis Pranas Meškauskas. „Jautienos troškinį pasigardžiuodami kirto ir praalkę vaikai, kurie, kaip juokavo jų tėvai, namie gana išrankūs maistui“, – pastebėjo pašnekovas. M. Meškauskas pasidžiaugė žmonių bendruomeniškumu, be pagrindinių talkininkų, prisidėjo kas kaip galėjo: pasirūpino malkomis, atsinešė karšto vyno, dalijosi vaišėmis. „Svarbiausia – geros emocijos ir smagiai praleistas laikas. Žmonėms reikia tokių renginių. Kitur Lietuvoje slidinėjimo trasos yra mokama pramoga, o pas mus viskas nemokamai. Įrengtos trasos liko, ir čia atvykti pramogauti žmonės galės bet kada – tol, kol laikysis žiemiški orai“, – kalbėjo Kartenos bendruomenės sporto organizatorius. Jis neslėpė, kad buvę pamąstymų – gal reikėtų įrengti ir laikiną keltuvą, nes pakilti nučiuožus, ypač vyresniems žmonėms reikalauja papildomai jėgų. Tačiau Vyšnių kalnas yra Salantų regioninio parko teritorijoje, ir tai nėra paprasta, juolab kad įrengta trasa yra mėgėjiška. M. Meškausko žodžiais, praėjusį ketvirtadienį trasos jau buvo parengtos ir apie tai išplatinta informacija socialiniuose tinkluose. Tuo pasirūpino jų bendruomenės administratorė Edita Tamošauskaitė. Žmonės labai noriai suvažiavo iš miestelio ir aplinkinių vietovių, atvyko ir nepažįstamų – per popietinį piką būta iki 100 pramogautojų. Vaikai ir suaugusieji čiuožė rogutėmis, ant specialių plastiko lėkščių, buvo ir slidinėtojų. „Tačiau daugiausiai atsivežė seniai išbandytą ir patikimą priemonę – automobilių padangą, – nuotaikingai pasakojo žiemos pramogų Kartenoje sumanytojas. – Buvo labai miela matyti džiugius nugairintus veidus. Suaugusieji prisipažino, kad taip ligi šiol paskutinįsyk pramogavę tik savo vaikystėje.“
Pradedantieji verslai dažnai klaidingai mano, kad finansavimas reikalingas tik pradžioje. Tačiau realybėje kapitalo poreikis kyla ir augimo stadijoje – kai paklausa jau egzistuoja, bet verslui reikia „šuolio“ į kitą lygį. Tinkamai parinktas finansavimo šaltinis gali pagreitinti plėtrą, o netinkamas – sukelti ilgalaikių finansinių problemų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai verslo augimo finansavimo būdai, jų privalumai, rizikos ir kriterijai, padedantys pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Straipsnis skirtas tiems, kurie ieško ne greitų atsakymų, o sisteminio požiūrio į finansavimą kaip verslo augimo įrankį. Kodėl augimui reikalingas papildomas finansavimas?Verslo augimas beveik visada reikalauja didesnių investicijų nei įprasta veikla. Augant pardavimams, didėja ir sąnaudos: reikia daugiau žaliavų, darbuotojų, logistikos sprendimų, rinkodaros biudžeto. Be to, augimas dažnai reiškia ir laikinas finansines „duobes“, kai išlaidos patiriamos anksčiau nei gaunamos pajamos. Papildomas finansavimas gali būti reikalingas dėl kelių priežasčių:
Svarbu suprasti, kad finansavimas nėra tik pinigai – tai ir įsipareigojimai, ir atsakomybė. Todėl prieš ieškant lėšų būtina aiškiai įsivertinti augimo tikslus ir realų kapitalo poreikį. Kontrolės nebuvimas, nekompetencija ir savivalė turi rimtas pasekmes
Vieneri metai. Daugybė laiškų. Žadą atimantys atsakymai. Ir pagaliau UAB „Civinity namai Klaipėda“ raštu patvirtino, kad jokių rangos darbų nepirko ir neperka. Visus darbus atlieka UAB „Civinity meistrai“, vadovaudamiesi jau 7 metus negaliojančiu teisiniu reguliavimu. Gyvename kaip karalystėje, kur galima tik jos valdovo teisė. Gal daugiabučio administratorius mano, kad jam negalioja jokie administratoriaus darbą reglamentuojantys LR teisės aktai? Privaloma skelbti informacija neskelbiama, paprašius raštu – reikia metų ir daugybės laiškų, kai atsakymas telpa į vieną sakinį ar net vieną žodį. Buvau informuota, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ turi savo nustatytas taisykles ir reikalavimus, todėl mes privalome jų laikytis. Kai administravimo Nuostatai butų ir kitų patalpų savininkams suteikia teisę žinoti ir reikalauti duomenų apie administravimą, daugiabučio administratorius pareiškė, kad tik jis nuspręs, ar prašymas pateikti duomenis yra pagrįstas. Šį kartą apie paslaugas, darbus ir mūsų pinigus. Vėl apie teisę ne teisine kalba. Primenu, kad teisės aktų rekvizitus nurodžiau ankstesniuose straipsniuose, čia naudosiu tik pavadinimų trumpinius. Daugiabučio administratorius darbus pirkti privalo, bet jų neperka. Mes mokėti neprivalome, bet mokame brangiai. Nuo praėjusios žiemos bandžiau išsiaiškinti dėl teritorijos priežiūros. Nepavyko. Už teritorijos priežiūrą valytojai mokame prezidentinį atlyginimą, nors ji 6 metus prižiūri tik dalį namui priskirto sklypo. Nei darbų apimties, nei grafikų nežinome. Svarbiausias ir pagrindinis valytojos darbas – pasižymėti skelbimų lentoje esančiame lape. Kad teritoriją prižiūri UAB „Civinity meistrai“, man išsiaiškinti prireikė metų ir daugybės paklausimų. Daugiabučio administratorius UAB „Civinity namai Klaipėda“ prekių, paslaugų ir darbų pagal privalomą pirkimų tvarkos Aprašą neperka. Savivaldybė tai žino, nes R. Šerputienė nurodė laiške. Ėmėsi priemonių? Aiškinosi, kodėl? Atvirkščiai. Kai nepavyko su Aprašo klastote (citavau pirmoje dalyje), ėmėsi LR Civilinio kodekso, tvirtindama, kad „ne visi administratoriaus atliekami darbai patenka į Tvarkos aprašo taikymo sritį. Tokiais atvejais administratorius veikia vadovaudamasis LR civilinio kodekso 4.84 str.“ Paminėto straipsnio 8 d. kalba apie administratoriaus vykdomus pirkimus, bet to, kuo bando įtikinti R. Šerputienė, ten nėra.
|
|
Verslo augimas dažniausiai prasideda nuo ambicingos vizijos, tačiau ilgalaikę sėkmę lemia ne tik gera idėja ar sėkmingas produktas. Net ir stabiliai veikiantis verslas tam tikru etapu susiduria su ribojančiais veiksniais: trūksta apyvartinių lėšų, nepakanka investicijų technologijoms, komandai ar plėtrai į naujas rinkas. Būtent šiame etape finansavimo klausimas tampa vienu svarbiausių strateginių sprendimų.